- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2-738-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00256-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., J. W., O. P., uždarosios akcinės bendrovės „Tetija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. J., J. W., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tetija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1871-866/2018, kuria atsisakyta priimti suinteresuotų asmenų A. J., J. W., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tetija“ atskiruosius skundus dėl teisėjo rezoliucijos pratęsti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atėja“ bankroto administratoriui terminą įmonės sandoriams patikrinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Atėja“ bankroto bylą, administratore paskyrė viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Nacionalinis teisės centras.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Atėja“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 4 d.2018 m. vasario 14 d. bankroto administratorė VšĮ Nacionalinis teisės centras kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti BUAB „Atėja“ sandorių patikrinimo terminą papildomam 6 mėnesių terminui. Nurodė, kad įmonės dokumentai (ne visi) perduoti 2017 m. balandžio 21 d., tačiau dėl didelės dokumentų apimties ir buvusios vadovės bei kitų susijusių asmenų vengimo bendradarbiauti nėra galimybės užbaigti visų įmonės per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos sudarytų sandorių patikrinimą.Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2018 m. vasario 15 d. rezoliucija bankroto administratorės prašymas patenkintas, terminas sandoriams patikrinti pratęstas 6 mėnesiams.Suinteresuoti asmenys A. J., J. W., O. P. ir UAB „Tetija“ pateikė atskiruosius skundus, kuriais apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti teisėjo rezoliuciją ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Atėja“ bankroto administratoriaus prašymą dėl termino pratęsimo. Nurodė, kad teismas termino pratęsimo klausimą išsprendė vos per vieną dieną – skubiai, taip užkirsdamas jiems kelią pasisakyti dėl termino pratęsimo. Be to, bankroto administratorės prašymas pratęsti jai nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl turėjo būti atmestas. Pažymėjo, kad bankroto administratorius daugiau kaip 4 mėnesius pavėlavo prašyti šio termino atnaujinimo, todėl jis yra pasibaigęs ir negalėjo būti pratęstas, o termino atnaujinimo įstatymas nenumato.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuotų asmenų O. P., A. J., J. W. ir UAB „Tetija“ atskiruosius skundus dėl 2018 m. vasario 15 d. rezoliucijos panaikinimo.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų terminų pratęsimas ir atnaujinimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 – 78 straipsniais. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad CPK nustatytas atvejais procesiniai klausimai gali būti išsprendžiami teismo rezoliucija. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, teismas sprendė, kad bankroto administratorei pateikus prašymą pratęsti sandorių patikrinimo terminą ir teismui šį klausimą išsprendus 2018 m. vasario 15 d. rezoliucija – prašymą patenkinus, teisėjo rezoliucija, dėl šio konkretaus procesinio klausimo yra neskundžiama, todėl atskirieji skundai negali būti priimti.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Suinteresuoti asmenys A. J., J. W., O. P. ir UAB „Tetija“ atskiruosiuose skunduose prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės prašymą dėl termino pratęsimo. Atskirieji skundai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais: Nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vien procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis atsakovui pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Taigi suinteresuoti asmenys turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, o teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti atskirojo skundo.Spręsdamas visus iki šiol kilusius UAB „Atėja“ bankroto byloje šalių procesinius ginčus ir nesutarimus, teismas visada suteikdavo priešingo procesinio intereso šalims teisę išreikšti nuomonę kiekvienu procesiniu klausimu. Todėl pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad ir šiuo – itin didelės procesinės svarbos klausimu teismas taipogi suteiks suinteresuotiems asmenims teisę išsakyti nuomonę. Teismas termino pratęsimo klausimą išsprendė rezoliucija, nors turėjo CPK 290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę klausimą spręsti nutartimi, todėl užkirto galimybę būti teismo išklausytiems.Bankroto administratorė be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius pavėlavo prašyti pratęsti terminą, kadangi terminas pasibaigė 2017 m. spalio 3 d. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių suėjęs terminas negali būti pratęstas atgaline tvarka, kadangi procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais.Bankroto administratorei įmonės dokumentai buvo perduoti 2017 m. balandžio 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorė pareiškė tik 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. ženkliai praleidusi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą.Bankroto administratorės 2018 m. vasario 14 d. prašymas pratęsti jai terminą nėra tinkamai nei motyvuotas, nei pagrįstas. Bankroto administratorė tik 2018 m. sausio mėn. pradėjo reikalauti jos neįvardytų papildomų dokumentų ir, galiausiai, tik 2018 m. vasario 11 d. elektroniniame laiške konkretizavo jų sąvadą – paaiškėjo, jog reikalauja nesančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl teisėjo rezoliucijos pratęsti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta terminą, yra pagrįsta ir teisėta.Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ atskirai nenumato, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyto 6 mėnesių termino pratęsimo, todėl šiuo atveju taikytinos CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis).Įstatyme įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nuosekliai aiškinant nuodytas teisės normas, darytina išvada, kad nutartis, o šiuo atveju - teisėjo rezoliucija, kuria pratęstas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas 6 mėnesių terminas, yra neskundžiama, kadangi įstatymas tiesiogiai nenumato tokios galimybės, o termino pratęsimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, kad apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi joje laikomasi pozicijos, jog apeliacijos objektu gali būti tik tokia teisėjo rezoliucija, kuria yra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). Vadinasi, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad teisėjo rezoliucija, kuria pratęstas procesinis terminas, yra neskundžiama, taigi dėl jos atskirasis skundas negali būti paduotas (CPK 290 straipsnio 5 dalis).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijamas teisėjo rezoliucijos teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.