Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, D. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. P., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis ir E. P. 2013-09-15 apie 03:30 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – ties baru „(duomenys neskelbtini)“, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami vieninga tyčia, su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu: E. P. suduodant vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam E. Š. į veido sritį, nuo ko pastarasis nukrito, po to gulinčiam E. Š. bendrai tyčia suduodami kumščiais ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to D. M. odiniu rankinės dirželiu suduodant 2-3 smūgius nukentėjusiajam E. Š. į kaklo sritį, to pasėkoje bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. Š. apatinio žandikaulio kairės pusės II danties lūžį ir muštinę žaizdą apatinio žandikaulio kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. M. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistasis iš esmės prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teigia, kad jo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam dantis nebuvo nuskeltas ir teismas to neįrodė.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. Š. apatinio žandikaulio kairės pusės II danties lūžis ir muštinė žaizda apatinio žandikaulio kairėje pusėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais nuteistųjų D. M., E. P. ir tyrimo metu nenustatyto asmens tyčiniais veiksmais. Nors nukentėjusiajam danties lūžis negalėjo būti padarytas apelianto pripažįstamais nukentėjusiajam suduotais smūgiais – odiniu dirželiu į kaklą bei spyriais į pilvą, tačiau, įvertinus tai, kad D. M. nusikalstamos veikos metu veikė bendrai su nuteistuoju E. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniui, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo pažeista, o nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais apelianto, E. P. ir tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmais. Dėl to, nustačius, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais nuteistųjų veiksmais, pagrįstai iš apelianto priteistas ir padarytos žalos atlyginimas.

Nepagrįstas nuteistojo prašymas sumažinti jam pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-04 ir 2013-12-06 nuosprendžius paskirtas bausmes, kadangi šie nuosprendžiai yra įsiteisėję ir kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei apeliantui paskirtos subendrintos bausmės dydžio, nerevizuoja 2013-12-04 ir 2013-12-06 nuosprendžių, nepasisako dėl tais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių dydžių.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam D. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką D. M. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apelianto atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, tačiau iš bylos matyti, kad nusikaltimas padarytas bendrai su E. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu. D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus, šiuo metu yra nuteistas penktą kartą. Iš pažymos apie D. M. teistumus bei LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimus ir smurtinius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 140 straipsnio 1 dalis). Iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią D. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Anksčiau apeliantui paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. M. paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesne bausme – laisvės apribojimu ar areštu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą paskirta artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui bausmė, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Bendrindamas apeliantui pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendžiu D. M. paskirta bausmė – 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo yra griežčiausia iš bausmių, paskirtų tiek Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendžiu, tiek ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu, apylinkės teismas pagrįstai prie griežčiausios 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes, t. y. pridėjo tik 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo pagal du nuosprendžius. Be to, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apeliantui yra paskirta iš viso už septynias nusikalstamas veikas (2011-12-02 bei 2013-12-04 nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos BK 63, 64 straipsnių tvarka), todėl kolegija daro išvadą, kad D. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra pagrindo jos mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors D. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, o ankstesniais nuosprendžiais ir už apysunkius nusikaltimus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.