- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- A2.11.-9245-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08114-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. P., išnagrinėjęs Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už tai, kad jis 2014 m. spalio 8 d. apie 10.00 val. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8005-540/2014 apie tai, kad 2014 m. liepos 12 d. apie 20.00-21.00 val. (duomenys neskelbtini) du vyrai ir moteris nupirko iš E. B. ir I. T. automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo visi trys išvažiavo.
Šalies argumentai
Ž. P. nurodė, kad ką matė, tą ir pasakė teisme. Gal žmonės grįžo ir atidavė mašiną. Jis liudijo tik tą, ką matė. Kaip supranta dabar, tai viskas buvo kitaip. Jaučiasi apgautas. Jie paėmė mašiną ir išvažiavo, pats tai matė. Jie atvažiavo į vakarą, apžiūrinėjo mašiną, pats parodė, pasakė, kad yra meistras. Jie išvažiavo, jis išėjo namo. Kas toliau vyko nežino. Suprato, kad jie pardavė automobilį.
Liudytoja I. T. nurodė, kad kai jie su sugyventiniu E. B. pardavinėjo mašiną, Ž. P. buvo pas juos. Tai buvo liepos 12 d., apie 20.00-20.30 val. Pardavinėjo Volvo automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ž. P. buvo atėjęs su savo sugyventine L.. Pardavinėjo automobilį vyriškiui ir moteriškei. Dėl pirkimo-pardavimo tarėsi sugyventinis. Pardavė automobilį, jie išvažiavo. Ž. P. matė, kaip pirkėjai išvažiavo, bet po to išėjo namo. Iš kur jis gali žinoti, kas toliau buvo. Ką matė, tą jis ir pasakė.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-143-593/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/803216) [2014-12-17]).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).
Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje svarbu nustatyti, ar Ž. P. tyčia, suvokdamas gresiančią atsakomybę, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8005-540/2014.
Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8005-540/2014 I. T. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. liepos 12 d., apie 22.30 val., Kauno rajono savivaldybės kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 88-ame kilometre, vairuodama transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldžius, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, bei nepranešusi apie eismo įvykį policijai ir palikusi automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Teisminio nagrinėjimo metu I. T. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir nurodė, kad automobilio nevairavo, kadangi prieš įvykį jį pardavė atvykusiems pirkėjams, tačiau teismas šiuos jos paaiškinimus įvertino, kaip gynybinę versiją ir jais nesivadovavo. Minėtoje byloje liudytojas Ž. P. 2014 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu davė parodymus apie tai, kad matė, kaip du vyrai ir moteris nupirko iš E. B. ir I. T. automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo visi išvažiavo. Kaip Ž. P. nurodė šioje nagrinėjamoje byloje, kas vyko toliau jis nematė, iš jo duotų paaiškinimų galima suprasti, kad jis savo parodymais nesiekė nei padėti, nei pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktai I. T., jis tiesiog paliudijo matęs, kaip asmenys atvyko apžiūrėti automobilio, jo supratimo jį nusipirko ir išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šiuos Ž. P. paaiškinimus, nenustatyta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis, tyčia, suvokdamas gresiančią atsakomybę, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8005-540/2014, jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės elemento – tyčios, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.)
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,
nutaria:
Administracinę teiseną prieš Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., sudėties.
Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.