Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-596-884/2016 pagal nurodytos pareiškėjos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama priimti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės D. G. (J.) 701,42 Eur skolą, 1242,92 Eur delspinigius, 70,14 Eur baudą, 20,30 Eur išlaidas už Gyventojų registro 2016-09-06 pažymą Nr. GR.3A-2049-3 pagal 2016-09-07 PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 4158924, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur žyminį mokestį.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo. Teismas nustatė, kad kreditorė prašo teismo priteisti iš skolininkės 1242,92 Eur delspinigius, t. y. po 0,05 proc. už kiekvieną įvykdyti prievolę pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2007-01-22 iki 2016-10-05. Kreditorės prašomų priteisti delspinigių dydis beveik dvigubai viršija pačią skolą, be to, kreditorė prašo priteisti delspinigius daugiau nei už devynerius metus, kai įstatymas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo numato šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą (LRCK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teismas nutartį motyvavo tuo, kad 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną už minėtą laikotarpį prieštarauja LAT suformuotai praktikai, numatančiai, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Paskaičiuodamas delspinigius, pareiškėja pareiškime vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc., t. y. delspinigius pareiškėjas paskaičiavimo vadovaudamasis galiojančiais LR teisės aktais tokio pobūdžio kilusiuose ginčuose, taip pat vadovaudamasis teismų praktika. Savo iniciatyva prašyti teismo taikyti delspinigiams senatį (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) kreditorius taip pat nesutinka, kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja jo interesams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad kreditorė prašė teismo priteisti iš skolininkės D. G. (J.) 701,42 Eur skolą, 1242,92 Eur delspinigius, 70,14 Eur baudą, 20,30 Eur išlaidas už Gyventojų registro 2016-09-06 pažymą Nr. GR.3A-2049-3 pagal 2016-09-07 PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 4158924, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą. Apeliantė skundžia šį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos, todėl teismai šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apelianto reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, dėl šių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstąIš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB Ūkio banko lizingas ir D. G. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią išperkamosios nuomos teise D. G. įsigijo namų apyvokos prekes (buitinę techniką) – šaldytuvą Beko CCE 34000S ir dujinę viryklę Beko CM61120S (toliau – Turtas). Nors nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Kapitalo valda“ nurodo, jog taikė teisminėje praktikoje susiformavusią ir taikytiną 0,05 proc. delspinigių nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai buvo sąžiningi skolininko atžvilgiu. Pažymėtina, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti delspinigius, yra daugiau nei 9 metai, delspinigių dydis beveik dvigubai viršija skolos dydį, o apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėnesių senatį ar kitaip sumažinti prašomus priteisti delspinigius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar apelianto reikalavimai dėl delspinigių priteisimo yra pagrįsti ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir apelianto interesų pusiausvyros, būtina atlikti išsamų teisminį tyrimą ir šio apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.