Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visgrinda“ atstovams direktoriui V. Š., advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visgrinda“ patikslintą ieškinį atsakovui D. P. P., trečiajam asmeniui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Visgrinda“ (toliau – ir UAB „Visgrinda“ ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo D. P. P. (toliau – ir atsakovas) 1 727,15 Eur skolą už tinkamai atliktus darbus pagal 2018 m. birželio 25 d. sudarytą Rangos sutartį, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. vasario 11 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius V. Š. paaiškino, jog visi darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku. Nurodė, jog prieš pradedant darbus šalys derinosi pozicijas dėl darbų apimties ir kainos. Atsakovas pats pasirinko medžiagas. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai Sutartyje buvo susitarusios, jog ieškovė tik padengs epoksidine danga bei poliuretaniniu laku betoninių grindų paviršių. Atvykus vykdyti darbus buvo matyti, jog betoninės grindys yra sutrūkusios, tačiau atsakovas nesutiko, jog ieškovė papildomai atliktų ir kitus darbus, t.y. išlygintų grindų paviršių. Įmonės atstovas po atsakovo nusiskundimų dėl darbų kokybės buvo atvykęs apžiūrėti objekto, savo sąskaita atliko papildomų korekcinių darbų pagal atsakovo nurodymus.

Tretysis asmuo A. P. atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą tretysis asmuo informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šalys aptarė darbų objektą, kainą, darbų atlikimo pradžią ir pabaigą, avansinio apmokėjimo klausimą (el. b. l. 7). Pagal 2018 m. birželio 23 d. Lokalinę sąmatą šalys susitarė dėl 3 655,00 Eur vertės darbų (el. b. l. 8). Tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas tiek prieš darbų pradžią, tiek jau atlikus darbus (el. b. l. 6-19). 2018 m. liepos 3 d. A. P. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 1 500,00 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už dangą“ (el. b. l. 17). 2018 m. liepos 23 d. ieškovė atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė sąskaitą faktūrą bendrai 3 227,15 Eur sumai ir atliktų darbų aktą (el. b. l. 14-15). Negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi atsakovas suteikė teisę naudoti A. P. (el. b. l. 94-96). Atsakovas pateikė grindų fotonuotraukas (el. b. l. 99-101). Ieškovė pateikė pavyzdinių bei atliktų darbų palyginamąsias fotonuotraukas (el. b. l. 130-141).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Visgrinda“ ir D. P. P. 2018 m. birželio 25 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas (UAB „Visgrinda“) įsipareigojo atlikti patalpų, (duomenys neskelbtini), epoksidinio dažymo darbus, o užsakovas (D. P. P.) – sumokėti už atliktus darbus. Nors į bylą ieškovė pateikė atsakovo nepasirašytos Sutarties egzempliorių, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui apžiūrai buvo pateikta Sutartis, kurioje buvo abiejų šalių parašai. Tarp šalių nėra ginčo, jog šioje Sutartyje nustatyti darbai buvo atlikti, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės bei sumokėjimo už atliktus darbus. Byloje nustatyta, jog už atsakovą tretysis asmuo A. P. sumokėjo ieškovei 1 500,00 Eur avansą už atliekamus darbus. Ieškovė, užbaigusi darbus, 2018 m. liepos 23 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė sąskaitą faktūrą bendrai 3 227,15 Eur sumai ir Atliktų darbų aktą. Atsakovas byloje fakto, kad šiuos dokumentus gavo, neginčijo. Atsakovas nemokėjo likusios 1 727,15 Eur kainos už ieškovės atliktus darbus motyvuodamas tuo, jog ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški. Ieškovė su atsakovu nesutinka, nurodo, jog jokių konkrečių defektų atsakovas nenurodė, ieškovė atliko darbus taip, kaip šalys buvo susitarusios.

Atsakovas byloje priešieškinio neteikė, nereikalavo sumažinti darbų kainą, nepageidavo, jog ieškovė šalintų darbų trūkumus, kadangi atsakovo vertinimu, ieškovė neturi tam kompetencijos.

Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, skolos dėl atliktų rangos darbų sumokėjimo.

Dėl ginčo kvalifikavimo

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Darbus atliko juridinis asmuo – UAB „Visgrinda“, darbai atlikti fiziniam asmeniui – D. P. P., atlikti darbai yra skirti tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o D. P. P., kaip jau minėta, įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti.

Nors ieškovės atstovas byloje įrodinėjo, jog tarp šalių susiklosčiusių santykių negalima vertinti kaip vartojimo rangos teisinių santykių, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje nustatyta, jog ginčo patalpų adresu nėra registruotas joks juridinis asmuo. Atsakovo teigimu, kas metus dėl šių patalpų yra sudaromos panaudos sutartys su A. P.. Tai, kad ateityje atsakovas patalpose žada steigti senovinių automobilių muziejų, nepaneigia to, jog ginčo metu patalpomis naudojasi fiziniai asmenys savo poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta Rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi.

Dėl pareigos atlyginti už atliktus darbus

Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso – toliau CK) 6.676 straipsnio 2 dalis)). Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, be to, CK 6.680 straipsnis nustato, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, prašė ieškinį atmesti, pažymėdamas, kad už atliktus darbus nesumokėjo visos sumos, nes buvo nustatyti tam tikri darbų kokybės defektai. Nors atsakovas nereiškė priešieškinio prašydamas taikyti alternatyvius jo teisių gynimo būdus, tačiau kategoriškai nesutiko, jog ieškovė šalintų trūkumus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose matyti atlikti darbai. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nenustatė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Atsakovas įvardijo šiuos darbų trūkumus: nudažyta nekokybiškai, nelygiai, sutrūkinėjusi ir neatitinka deklaruotų savybių. Tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovas jokių objektyvių duomenų nepateikė. Kaip matyti iš Sutarties, sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti epoksidinio dažymo darbus. Kaip teigė ieškovės atstovas, atsakovas nepageidavo, jog ieškovė prieš pradėdama grindų dažymo darbus, išlygintų grindų paviršių. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pažymėjo, jog galimai dangoje matyti blokų sudūrimo ribos, tačiau jos yra ne dėl to, kad ieškovė blogai grindis nudažė, o dėl to, kad atsakovas nepageidavo, jog prieš dažymą grindys būtų išlygintos. Atstovas pabrėžė, jog ir Sutartimi šalys susitarė tik dėl dažymo darbų. Jokių kitokių duomenų apie atliktų darbų defektus byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė darbų defekto fakto, dėl ko teismas sprendžia, jog darbai yra atlikti laiku ir be defektų (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog atsakovas nėra pasirašęs Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto bei ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011, kt.). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Kitais atvejais užsakovas privalo atliktus darbus priimti, darbų priėmimo – perdavimo akte pažymėdamas apie perdavimo metu nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš fotonuotraukų, grindiniu, padengtu epoksidine danga, naudotis galima pagal atsakovo siekiamą paskirtį – laikyti senovinius automobilius; duomenų, kad ieškovė negalėtų pašalinti darbų trūkumų, jeigu atsakovas juos būtų konkrečiai įvardinęs, byloje nėra, šią aplinkybę atsakovas grindžia tik savo nuomone; ieškovė darbus atliko laiku. Nors atsakovas ir reiškia pretenzijas ieškovei dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau pats atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytos užsakovo pareigos konkrečiai nurodyti nekokybiškai atliktus darbus. Pažymėtina, jog jokie darbų defektai nėra užfiksuoti Atliktų darbų akte, taip pat išsamiai išanalizavus šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu po darbų atlikimo, nėra įmanoma identifikuoti ką konkrečiai nekokybiškai atliko ieškovė. Atsakovo atsisakymas apmokėti už atliktus darbus nurodomas neaiškiai, nurodant tik tai, jog darbai nekokybiški, medžiagos sugadintos.

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atlikto Sutartimi sutartus rangos darbus, kad jie atlikti nekokybiškai objektyvių duomenų nėra, todėl atsakovas turi sumokėti darbų kainą, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abi vartojimo rangos sutarties šalys turi veikti protingai, sąžiningai ir atsakingai bei vengti piktnaudžiavimo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės, reikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau, kaip matyti, atsakovas aktyvių veiksmų, ginant savo interesus nevykdė iki kol ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė keletą kartų ragino atsakovą atsiskaityti. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovės siųstų pranešimų, Atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros negavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovą tenkino ieškovės atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Minėta, kad byloje esantis Atliktų darbų aktas patvirtina, jog ieškovės nurodyti rangos darbai yra atlikti. Jokių įrodymų, iš kurių būtu galima daryti pagrįstą išvadą apie darbų trūkumus byloje nėra, atsakovas patalpomis (duomenys neskelbtini), atliktais rangos darbais naudojasi ir šiuo metu. Pažymėtina, jog byloje pateikta 2018 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis patvirtina, jog ginčo darbų atlikimo metu ji buvo galiojanti, tačiau panaudos gavėja A. P. taip pat jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės neteikė, A. P., kuri sumokėjo 1 500,00 Eur avansą už atliekamus darbus, reikalavimo grąžinti sumokėtą įmoką taip pat ieškovei neteikė.

Įvertinus visas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys yra įrodytas, todėl jis tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiama likusi nesumokėta atliktų darbų kaina – 1 727,15 Eur (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 727,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Patikslintą ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis – 39,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė už jai suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 380,82 Eur. Byloje nustatyta, jog ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2018 m. rugsėjo 17 d., tačiau dėl išsamių duomenų apie atsakovą trūkumo, po keleto ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo kartų, kuomet ieškovė prašė teismo išduoti teismo liudijimus dėl duomenų gavimo, ieškinys teisme buvo priimtas tik 2018 m. lapkričio 30 d. Per visą šį laikotarpį ieškovė aktyviai įgyvendino savo teisę į jos interesų gynimą bei naudojosi advokato pagalba. Pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovė patyrė būtent dėl kreipimosi dėl duomenų gavimo į Gyventojų registrą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tačiau ir į tai, jog byloje kilo klausimas dėl vartotojo teisių apsaugos, taip pat į bylos pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi mažintinos, nors jos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 14,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visgrinda“, įmonės kodas 304451637, buveinė Rudausių Sodų 10-oji g., Vilnius, 1 727,15 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt septynių eurų 15 ct) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 727,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 14,08 Eur (keturiolikos eurų 8 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.