- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-255-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23635-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė, Regina Bertašienė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Juozapas Surblys, Pranas Rimgaudas Mickus
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 14 d. (viena para) laikas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu iš piniginės, kuri buvo pakabintos striukės kišenėje, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą – 260 Eur grynųjų pinigų, taip padarydamas nukentėjusiajam R. S. 260 Eur vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė. Skolos nukentėjusiajam K. V. neatsisako, žada ją grąžinti. Nuteistasis K. V. nurodo, jog nukentėjusiojo R. S. neapvogė, kadangi išgertuvių metu nukentėjusysis pažadėjo jam paskolinti 260 Eur. Anot K. V., nukentėjusysis sakė, jog K. V., kiek reikia, pinigų gali pasiimti iš jo striukės kišenės. Po kurio laiko R. S. prarado savikontrolę ir nebesiorientavo aplinkoje, o K. V. jau reikėjo išvykti namo. Taigi, turėdamas R. S. leidimą, nuteistasis iš jo striukės kišenės pasiėmė 260 Eur ir išvyko namo. Nuteistasis K. V. tvirtina, kad visus veiksmus atliko, turėdamas nukentėjusiojo sutikimą, t. y. nei vagystės, nei plėšimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė G. Skersinskytė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Nukentėjusysis R. S. ir jo atstovas advokatas J. Surblys prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir tenkinti prašymą leisti pareikšti civilinį ieškinį.
Nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas P. R. Mickus prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą. Nuteistojo K. V. apeliaciniame skunde pateikiamas pagrindinis argumentas, jog jis pinigų iš nukentėjusiojo R. S. nevogė, o tik pasiskolino, turėdamas pastarojo leidimą, t. y. apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuo klausimu nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. Taip pat nutartyje bus aptariama galimybė taikyti nuteistajam K. V. bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi toks prašymas buvo nuteistojo ir jo gynėjo išreikštas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ištyrusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo K. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra patvirtinta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – įvykio vietos apžiūros (t. 1, b. l. 16–21), daiktų paėmimo laikinai saugoti (t. 1, b. l. 59) ir daiktų apžiūros (t. 1, b. l. 60–64) protokolais, tarnybiniu pranešimu dėl vagystės (t. 1, b. l. 10–13), liudytojų D. Š. (t. 1, b. l. 52–55), L. L. (t. 1, b l. 40–43), nukentėjusiojo R. S. (t. 1, b. l. 26–29) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis.
Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog iš K. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate paimti ir apžiūrėti 55 Eur, kurie perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 1, b. l. 59–64, 69–71). 2019 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės atsivežtas K. V. (3,26 promilės girtumas) paaiškino, jog pinigų iš R. S. piniginės neėmė. Tačiau, kai K. V. buvo paprašytas nusiauti batus, pastebėta, kaip jis, nusiaudamas kairįjį batą, dešinės rankos pirštus įkišęs į kojinę, bandė kažką nustumti gilyn po pėda. Paprašius nusimauti kairės kojos kojinę, joje rasta viena penkiasdešimties eurų kupiūra ir viena penkių eurų kupiūra. Paklaustas, iš kur kojinėje yra minėtos kupiūros, K. V., kiek pagalvojęs, pasakė, kad tai yra jo uždirbti pinigai. Atvežtas į Palangos miesto policijos komisariatą, K. V. ir toliau neigė, kad iš R. S. pavogė pinigus (t. 1, b. l. 56–57). Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis K. V. jo kojinėje rastus pinigus slėpė ir policijos pareigūnams tikslių jų įgijimo aplinkybių nurodyti bei paaiškinti negalėjo. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. Š. parodymai (t. 1, b. l. 52–55).
Iš liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad liudytojas 2019 m. birželio 3 d. nuo pat ryto dirbo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Apie 15.30 val. į telefoną paskambino pažįstamas K. V. ir pakvietė atvykti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukdamas L. L. su dviračiu nuvyko minėtu adresu. Atvykus jį pasitiko K. V. ir nusivedė į kambarį, kuriame buvo trys brandaus amžiaus moterys. Taip pat buvo jo pažįstama E. K., kambaryje ant lovos sėdėjo vidutinio amžiaus vyras, kuris sakė atvykęs iš (duomenys neskelbtini), jo vardo neįsidėmėjo. Visi buvo neblaivūs, kambaryje po stalu liudytojas matė jau išgertus keturis degtinės butelius. Ant stalo buvo vienas nugertas degtinės butelis ir daug maisto. Būnant kambaryje, K. V. vis išeidavo iš kambario ir sugrįždavo. Liudytojas pamena, kad kambaryje buvusios moterys ir pats K. V. prašė vyro, kuris sėdėjo ant lovos, jog nupirktų dar degtinės, nors ant stalo buvo ir degtinės, ir maisto. Vyras buvo stipriai neblaivus, bet į prašymus atsakydavo, kad, išgėrus viską, nupirks naują butelį. Kiek pabuvęs, L. L. nusprendė važiuoti namo. Grįžus namo, apie 18 val., jam paskambino K. V. ir pasakė, kad šiuo metu valgo kavinėje „V.“, pasiūlė kartu su juo išgerti alaus. Su K. V. liudytojas susitiko prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Č.“. Kartu su nuteistuoju liudytojas nuėjo į parduotuvę, kurioje pirko alaus ir cigarečių. Už viską mokėjo K. V. Nusipirkę alaus, vyrai nuėjo į parduotuvės vidinį kiemą, kur vartojo alkoholį. Liudytojui sukėlė nuostabą, kad K. V. turėjo pinigų, todėl paklausė, iš kur jų gavo. Pastarasis atsakė, kad darbovietėje gavo avansą, tačiau L. L. žinojo, kad K. V. jau keletą savaičių neina į darbą. Be to, buvo pirmadienis, kai jokie avansai jo darbovietėje nėra mokami. Būnant parduotuvės kieme, K. V. paskambino į telefoną, kaip suprato liudytojas, policijos pareigūnai. K. V. labai susinervino, tačiau pasakė, kad su policija gali susitikti prie parduotuvės „Č.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po pokalbio K. V. pasakė, kad atvažiuoja policija, ir liepė L. L. eiti namo. Susitikus kitą dieną, 2019 m. birželio 4 d., K. V. pasakė liudytojui, kad jį kaltina pinigų vagyste iš buto, kur vyko išgertuvės (t. 1, b. l. 40–43). Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad K. V. nedisponuodavo didelėmis pinigų sumomis, prieš vagystę keletą savaičių nedirbo, avansas jam negalėjo būti išmokėtas, taigi liudytojui L. L. buvo tiksliai nežinoma nuteistojo turėtų pinigų kilmė, t. y. liudytojas abejojo, ar K. V. turėtus pinigus galėjo gauti legaliu būdu. Ypač tokią abejonę sustiprina faktas, kad prieš tai išgertuvėse dalyvavę asmenys, įskaitant ir patį nuteistąjį K. V., prašė nukentėjusiojo nupirkti jiems alkoholio, t. y. jei nuteistasis būtų turėjęs pinigų, alkoholio būtų galėjęs nupirkti ir pats.
Kaip jau minėta anksčiau, išvadą, jog vagystę padarė būtent K. V., patvirtina ne vien liudytojų, bet ir paties nukentėjusiojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2019 m. birželio 3 d. išsinuomojo kambarį (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su netoliese gyvenančia A. Š., tame pačiame name gyvenančia Z. U. Su minėtomis moterimis parduotuvėje įsigijo alkoholio ir jį gėrė jo išnuomotame kambaryje. Vėliau apie 12 val. į nuomojamą kambarį atėjo jo pažįstama V., o kartu ir jam nepažįstami asmenys – vyras vardu K. V. ir moteris vardu E. K. Apie 14 val. jis kartu su atėjusiu K. V. išėjo pirkti degtinės ir pavalgyti. Už prekes mokėjo pats, jo turimus pinigus K. V. matė. Grįžę į kambarį, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau K. V. pasikvietė savo pažįstamą vardu L. L., kuris kartu gėrė degtinę. K. V., su juo buvusi E. K. ir L. L. be jokios priežasties vienu metu išėjo iš kambario, nors dar buvo likę neišgertos degtinės bei maisto. Pasibaigus degtinei, nukentėjusysis su pažįstama A. Š. nusprendė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti dar alkoholio. Nuėjęs į parduotuvę, R. S. pamatė, kad piniginėje nebėra ten buvusių 260 Eur įvairiomis kupiūromis. Piniginė buvo striukėje, kuri kabojo ant kambaryje esančios pakabos. Anot nukentėjusiojo R. S., pinigus pavogė K. V., nes jis vienas žinojo apie jo turimus pinigus, juos buvo matęs, kai kartu pirko prekes parduotuvėje, už kurias R. S. mokėjo (t. 1, b. l. 26–29). Aptarti nukentėjusiojo parodymai ne tik apibūdina visą įvykio metu susiklosčiusią situaciją, bet ir paaiškina, kodėl būtent K. V. galėjo pavogti pinigus iš R. S. striukės kišenės, t. y. tik nuteistasis buvo matęs tuos pinigus ir jam buvo žinoma, kiek nukentėjusysis turi pinigų. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. nenurodė, kad būtų žadėjęs nuteistajam K. V. savo turėtus pinigus ar jų dalį paskolinti. Aptartiems duomenims iš esmės prieštarauja tik paties nuteistojo K. V. parodymai.
Jau duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, K. V. iš dalies tvirtino, jog pinigus paėmė, tačiau prieš tai nukentėjusysis jam buvo leidęs ir tik vėliau persigalvojo. K. V. nurodė, jog šventė pas draugę, alkoholinius gėrimus pirko R. S. Jis R. S. prašė paskolinti pinigų, pastarasis žadėjo duoti, tačiau paskui persigalvojo, todėl K. V. iš nukentėjusiojo ir paėmė 260 Eur. Nuteistasis buvo pritrūkęs pinigų nuomai, pietums darbe, o pats uždirba minimalųjį atlyginimą, tų pinigų nepakanka rūbams, maistui. K. V. nurodė, kad turi draugę, ji kol kas nedirba, jis yra daug kartų teistas (t. 1, b. l. 143–144). Aplinkybę, kad pinigų iš R. S. nevogė, o juos tik pasiskolino, turėdamas nukentėjusiojo leidimą, bet pastarasis paskui persigalvojo, t. y. dėl suvartoto alkoholio R. S. nebesiorientavo aplinkoje, todėl K. V., prieš paimdamas pinigus, nukentėjusiojo nebegalėjo perklausti, ar jis tikrai sutinka, nuteistasis itin aiškiai išsakė tiek apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 154–155), tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 172–173). Tuo tarpu, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, K. V. pripažino savo kaltę ir buvo nurodęs, jog nusikalstamą veiką padarė jis.
Nuteistasis K. V. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog, R. S. ir kitiems asmenims, kurie kartu gėrė, nematant, iš nukentėjusiojo striukės pasiėmė piniginę ir iš jos ištraukė visus popierinius banknotus, kiek ištraukė, neskaičiavo. Kai paėmė pinigus, piniginę paliko ant lovos, kur miegojo Z. U. Išsikvietė taksi, kad jį ir E. K. nuvežtų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už taksi paslaugas nuteistasis sumokėjo iš R. S. pavogtų pinigų. Kai E. K. nuėjo miegoti, K. V. pasižiūrėjo, kiek pinigų pavogė iš R. S. Suskaičiavo, kad iš R. S. su sumokėtais už taksi paslaugas pinigais buvo pavogęs 260 Eur. Pasiliko sau 71 Eur, o 185 Eur paliko buto nuomai, kadangi dar nebuvo sumokėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. V. nurodė, kad policijos pareigūnams pasakė, jog apie tuos pavogtus R. S. bei pas jį rastus pinigus nieko nežino, nes nenorėjo išsiduoti, kad apvogė R. S. Dėl vagystės labai gailisi, pavogtus iš R. S. pinigus ketina grąžinti, gavęs atlyginimą (t. 1, b. l. 79–82, 85–87). Taigi akivaizdu, jog nuteistojo K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, kardinaliai skiriasi, t. y. kaltę K. V. visiškai pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu. Toks kardinalus nuteistojo parodymų pakeitimas gali būti vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba noras, kad ji jam būtų sušvelninta. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pakeisti nuteistojo K. V. parodymai neatitinka kitų byloje surinktų duomenų ir iš esmės jiems prieštarauja, kartu su jais nesudaro visumos – nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog būtų girdėjęs, kaip K. V. prašė nukentėjusiojo paskolinti pinigų, o pastarasis būtų sutikęs ir davęs leidimą pasiimti pinigus, tokių aplinkybių buvimą neigė ir pats nukentėjusysis R. S.
Papildomai pastebėtina, jog nukentėjusysis R. S., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pakankamai pagrįstai ir motyvuotai nurodė priežastis, kodėl nuteistojo K. V. versija, kad nukentėjusysis jam buvo sutikęs paskolinti pinigų ir tik vėliau persigalvojo, yra visiškai neatitinkanti realių faktinių aplinkybių ir negali būti laikoma teisinga bei pagrįsta. R. S. pažymėjo, jog jokios kalbos įvykio dieną apie pinigų skolinimą nuteistajam nebuvo. Tik pats nuteistasis vertė R. S. taip sakyti, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 171–172). Būtina pažymėti ir kitą reikšmingą aplinkybę, jog nukentėjusysis R. S. į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini) nuomojosi laikinai, taigi vien dėl šios priežasties nebūtų sutikęs visų turimų pinigų paskolinti nuteistajam K. V., nes priešingu atveju būtų nebeturėjęs galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini). Visos byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys leidžia pagrįstai ir neabejotinai daryti išvadą, jog nukentėjusysis R. S. pinigų nuteistajam K. V. neskolino ir jų skolinti nebuvo žadėjęs, t. y. K. V. pinigus iš R. S. striukės kišenės pasiėmė savavališkai, neturėdamas tam leidimo ir apie tokius savo veiksmus nukentėjusiojo neinformavęs – tokiais savo veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi nuteistojo K. V. versija, kad jis pinigus iš R. S. pasiskolino, turėdamas pastarojo leidimą / sutikimą, visapusiškai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, apygardos teismo vertintina išimtinai kaip jo gynybinė pozicija, pasirinkta, siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.
Papildomai pažymėtina, kad K. V. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog policijos pareigūnai jam darė spaudimą. Jie neva grasino, kad jei K. V. neprisipažins, tai bus areštuotas ir iki teismo uždarytas. K. V. teigė, kad tai jam buvo pasakyta prieš apklausą. Nors vėliau advokatas apklausoje dalyvavo, K. V. jam nesakė, kad spaudimas buvo daromas (t. 1, b. l. 172). Tokius nuteistojo teiginius apygardos teismas vėlgi vertina kaip gynybinę poziciją, kuria bandoma pateisinti ir paaiškinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei vėlesnį jų pasikeitimą. Manytina, kad, jei nuteistajam iš tikrųjų būtų buvęs daromas spaudimas ir jis būtų buvęs verčiamas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, tai šiuos argumentus jis būtų nurodęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, tikrai apie susidariusią situaciją būtų informavęs savo gynėją. Taigi atitinkamai nepagrįsti teiginiai apie neva darytą spaudimą atspindi nuteistojo bandymą pagerinti savo poziciją baudžiamajame procese ir pateikti atsakymą į klausimą, kodėl jis proceso metu kardinaliai pakeitė parodymus. Vis dėlto aptartos nuteistojo K. V. pozicijos nepatvirtina jokie bylos medžiagoje esantys duomenys, tuo labiau jos neatitinka ir paties nuteistojo elgesys, savalaikis proceso teisių neįgyvendinimas (nepranešimas apie neva darytą spaudimą ir vertimą prisipažinti).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo K. V. veikoje buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir K. V. pagrįstai pripažino kaltu. Taigi naikinti skundžiamą nuosprendį ir tenkinti nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Aptariant prašymą, kuris buvo išsakytas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam K. V. skirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, būtina pažymėti, jog įstatymas numato itin griežtus kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o juos savo ruožtu papildomai aiškina ir išplečia jų taikymą teismų praktika. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Būtina atsižvelgti į tai, kad K. V. anksčiau yra teistas, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 108–117), be to, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 118–125), o šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti apie K. V. asmenybę, kad nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramos pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Esant tokiems duomenims, apygardos teismas neturi pagrindo daryti užtikrintos išvados, kad nuteistasis K. V. ateityje nebenusikals. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo K. V. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Pagal BPK 103 straipsnio 1 punkto nuostatas proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje yra duomenys, kurie patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. baudžiamojoje byloje dalyvavusiam nukentėjusiajam R. S. priskaičiuotos 17,60 Eur kelionės išlaidos (t. 1, b. l. 167), o 2019 spalio 3 d. – 17,60 Eur kelionės išlaidos (t. 1, b. l. 168). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. V. paduotą apeliacinį skundą, kuris yra netenkinamas, o nukentėjusiojo R. S. dalyvavimas apeliaciniame procese pripažintas būtinu, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš nuteistojo K. V. nutaria išieškoti nukentėjusiojo dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme patirtas 35,20 Eur kelionės išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš K. V. valstybės naudai priteisti 35,20 Eur (trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt centų) proceso išlaidų.