- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eA-374-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07904-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 22.4.3Tarnybos stažas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, kurio turinys išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2023 m. liepos 10 d. rašte Nr. (2.41 Mr) 7R-2761 – nepripažinti teisinio darbo stažu laikotarpio nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas ėjo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje (toliau – ir Muitinė) pareiškėjo įgytą stažą kaip teisinio darbo stažą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2023 m. sausio 12 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu leisti jam laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą. Pareiškėjas jau anksčiau buvo laikęs notaro kvalifikacinį egzaminą – 2017 m. gegužės 17 d. egzamino neišlaikė, 2018 m. lapkričio 29 d. vykusiame egzamine pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl su darbu susijusių priežasčių, todėl prašė egzaminą atidėti ir leisti jį laikyti kitą kartą. 2011 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas prašė leisti jam laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, 2012 m. birželio 8 d. buvo paskirtas egzamino laikas, tačiau dėl išvykimo į užsienį pareiškėjas prašė egzaminą leisti laikyti kito posėdžio metu, pareiškėjas 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiame Teisme dalyvavo pretendentų į teisėjus egzamine.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad norint laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, pretendentų į teisėjus egzaminą reikia atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tarp kurių – reikalavimas turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Pareiškėjas 2001 metais yra įgijęs teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete, jo teisinio darbo stažą sudaro 5 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų: pareiškėjas nuo 2000 m. lapkričio 27 d. iki 2001 m. gegužės 8 d., iš viso 5 mėnesius ir 11 dienų, (duomenys neskelbtini) 3-ajame policijos komisariate ėjo kriminalinės policijos inspektoriaus pareigas; nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2002 m. sausio 4 d., iš viso 7 mėnesius ir 26 dienas, (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pareiškėjas ėjo tardytojo pareigas; nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 1 metus 5 mėnesius ir 27 dienas, Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) poskyryje pareiškėjas ėjo vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas; nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d., iš viso 2 metus 1 mėnesį ir 5 dienas, Muitinės kriminalinėje tarnyboje pareiškėjas ėjo Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas; nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. spalio 19 d., iš viso 9 mėnesius ir 11 dienų, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme pareiškėjas ėjo teisėjo padėjėjo pareigas.
4. Pareiškėjas teigė anksčiau nurodytą darbo stažą pateikęs, kai prašė leisti laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą ir pretendentų į teisėjus egzaminą. Nurodytas darbo stažas buvo pripažintas teisiniu darbo stažu, jo užteko pareiškėjui atitikti teisės aktų reikalavimus (turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą) ir tai nesudarydavo jam kliūčių laikyti minėtus egzaminus. Tačiau nagrinėjamu atveju Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. sausio 12 d. prašymą leisti jam laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, 2023 m. birželio 20 d. atsiųstame rašte Nr. 7R-2499 nurodė, jog pagal pareiškėjo 2016 metais pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kad jis turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Ministerija nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. birželio 30 d. pateikti Komisijos išvadą, patvirtinančią, jog jis turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija 2023 m. birželio 15 d. posėdyje jo (pareiškėjo) teisinio darbo stažu pripažino: (duomenys neskelbtini) policijos komisariate eitas tardytojo pareigas (nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2002 m. sausio 4 d.); Muitinės kriminalinėje tarnyboje eitas Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas (nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d.) ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme eitas teisėjo padėjėjo pareigas (nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. spalio 19 d.). Tame pačiame posėdyje Komisija teisinio darbo stažu nepripažino šiuo metu pareiškėjo einamų (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigų, anksčiau (duomenys neskelbtini) 3-ajame policijos komisariate eitų kriminalinės policijos inspektoriaus pareigų (nuo 2000 m. lapkričio 27 d. iki 2001 m. gegužės 8 d.) ir Muitinėje eitų vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų (nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ir ginčo pareigybė).
6. Pareiškėjas sutiko, kad jo šiuo metu einamos savivaldybės kontrolieriaus pareigos (nes šioms pareigoms eiti nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas) ir (duomenys neskelbtini) 3-ajame policijos komisariate eitos kriminalinės policijos inspektoriaus pareigos (nes pareiškėjas neturi galimybės Komisijai pristatyti šių pareigų pareigybės aprašymo) nepripažintinos teisinio darbo stažu, tačiau pareiškėjas nesutiko, kad Muitinėje eitos vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigos nepripažintinos teisinio darbo stažu. Pareiškėjas teigė pateikęs Komisijai du vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigybės aprašymus, patvirtintus 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2004 m. birželi 17 d. Pirmajame pareigybės aprašyme (2003 m.) prie specialiųjų reikalavimų nėra jokios imperatyvios normos dėl išsilavinimo turėjimo, o antrojo pareigybės aprašymo (2004 m.) 11 punkte jau nurodytas reikalavimas „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą“. Šis pareigybės aprašymas įsigaliojo 2004 m. birželio 17 d., t. y. jis galiojo tik kiek daugiau nei vieną mėnesį, kol pareiškėjas dar dirbo Muitinėje. Pareiškėjas prašė Muitinės pateikti jam papildomą pareigybės aprašymą (2002 m. gruodžio 31 d. patvirtintą pareigybės aprašymą), kurį gavęs pateikė Komisijai, tačiau Komisija, gavusi papildomus dokumentus, nepripažino Muitinėje eitų vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų teisinio darbo stažu, nes pareigybės aprašyme šioms pareigoms eiti yra nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo pareigoms užimti buvo skelbiamas konkursas. Skelbimas paskelbtas 2002 m. rugpjūčio 24 d. leidinio „Valstybės žinios“ Nr. 64 priede „Informaciniai pranešimai“, kuriame nurodyta, kad pareigybė yra karjeros valstybės tarnautojo A lygio, t. y. tokia, kuriai užimti reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Skelbime į šios pareigybės konkursą buvo nurodytas konkretus būtinas išsilavinimas – aukštasis universitetinis (teisinis). Pasak pareiškėjo, iš Teisės ir teisėsaugos skyriaus bei pareigybės (inspektorius-juriskonsultas) pavadinimo galima daryti išvadą, kad šiame skyriuje galėtų dirbti tik teisinį išsilavinimą turintys tarnautojai. Tai įrodo įtvirtintas specialus reikalavimas turėti išskirtinai tik teisinį išsilavinimą ir pareigybės aprašyme dominuojančios teisinio pobūdžio funkcijos.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjo teigimu, Komisija nenagrinėjo ir nepasisakė, ar ginčo pareigybės aprašyme yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, neatsižvelgė į tai, kad nustatytas alternatyvaus išsilavinimo reikalavimas yra tik 2004 m. birželio 17 d. patvirtintame pareigybės aprašyme, o 2002 m. gruodžio 31 d. pareigybės aprašyme apskritai nėra nurodytas išsilavinimo reikalavimas. Pasak pareiškėjo, Komisija, priimdama sprendimą nepripažinti Muitinėje dirbto darbo teisinio darbo stažu, atliko tik formalų vertinimą pagal pareigybės aprašyme nurodytą išsilavinimo reikalavimą, nevertindama atliekamų funkcijų pobūdžio, todėl nepagrįstai Muitinėje eitų vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų nepripažino teisinio darbo stažu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad tam, jog pareigybė būtų pripažinta teisine, ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (toliau – ir Teisinių pareigybių sąrašas) nustatytų reikalavimų visumą. Vienas iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus.
11. Atsakovo teigimu, Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjo pateiktuose pareigybių aprašymuose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą (viename pareigybės aprašyme apskritai nenurodytas reikalavimas dėl išsilavinimo), pagrįstai sprendė, kad darbdavys, nenurodydamas ar nurodydamas alternatyvų išsilavinimą, išreiškė savo valią, jog minėtas pareigas einančiam asmeniui nėra privaloma turėti teisės srities išsilavinimą, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas gali atlikti ir asmuo, turintis kitos srities išsilavinimą, arba visai be išsilavinimo. Kadangi pareiškėjo nurodyta ginčo pareigybė neatitiko specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, atsakovo vertinimu, nėra tikslinga analizuoti, ar pareigybės aprašymuose yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.
II.
12. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.
13. Teismas pažymėjo, kad Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose yra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine, t. y. pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turi būti aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą šiuo atveju yra imperatyvus.
14. Teismas iš ginčo pareigybės aprašymo nustatė, jog jame nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, jame nurodytas reikalavimas būti susipažinusiam su muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o nustatytas pareigybės lygis A reiškia, kad būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Teismo vertinimu, darbdavys tokiai pareigybei pripažino pakankamu universitetinį išsilavinimą, tačiau nediferencijuojant, kokios srities.
15. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad ginčo pareigoms nebuvo nustatyta privalomai turėti tik aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo pareigybė neatitinka Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), įtvirtinto specialiojo reikalavimo – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, sprendė, kad Komisija Sprendimu pagrįstai nepripažino pareiškėjo darbo, kai jis ėjo Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 1 metus 5 mėnesius ir 27 dienas, teisinio darbo stažu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
III.
17. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai.
18. Pareiškėjas nurodo, kad jis tiek Komisijai, tiek teismui pateikė tris pareigybės aprašymus, kurie galiojo jo darbo Muitinėje metu. 2002 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. pareigybės aprašymuose prie specialiųjų reikalavimų nėra imperatyvios normos dėl išsilavinimo turėjimo, o 2004 m. birželio 17 d. pareigybės aprašymo 11 punkte jau yra nurodytas reikalavimas „turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą“. Kartu su minėtais pareigybė aprašymais pareiškėjas buvo pateikę leidinio „Valstybės žinios“ ištrauką, kurioje pateikta informacija apie skelbiamą konkursą ginčo pareigoms užimti. Pareigybė buvo nurodyta kaip karjeros valstybės tarnautojo A lygio, t. y. tokia, kuriai užimti reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Skelbimo tekste nurodytas ir konkretus būtinas išsilavinimas – aukštasis universitetinis (teisinis). Būtent šio skelbimo pagrindu pareiškėjas teikė dokumentus Muitinei dėl vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų.
19. Pareiškėjas pažymi, kad išsilavinimo reikalavimas, nurodytas minėtame skelbime, buvo privalomas visiems kandidatams, todėl asmenims, neturintiems teisinio aukštojo universitetinio mokslo baigimo diplomo, nebuvo leista dalyvauti konkurse. Pasak pareiškėjo, nors pareigybės aprašyme tiesiogiai nėra nurodytas būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, tačiau kitos aplinkybės (skelbimas užimti minimas pareigas) leidžia identifikuoti, kokį konkretų išsilavinimą turintys darbuotojai galėjo kandidatuoti ir dirbti vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto darbą. Šių aplinkybių teismas sprendime neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
20. Pareiškėjas akcentuoja skunde nurodytas aplinkybes, kad jam iki 2023 metų būdavo leidžiama dalyvauti egzaminuose, kuriuose reikalaujama turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, šį darbo stažą, kaip ir nurodytą 2023 m. sausio 12 d. prašyme leisti laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, jis buvo pateikęs tiek siekdamas laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą (2016–2018 m.), tiek ir pretendentų į teisėjus egzaminą (2011–2013 m.) ir pareiškėjo darbo stažas visada būdavo pripažįstamas teisinio darbo stažu.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovo teigimu, teismas sprendime išsamiai išdėstė teisinius motyvus, kodėl pareiškėjo darbas Muitinėje vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigose nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 5 d. nepripažintinas teisiniu. Atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad ėjimas ginčo pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo.
23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jos jam dirbant vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigose buvo reikalingas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Pareiškėjo pateiktuose pareigybės aprašymuose yra nustatytas alternatyvaus išsilavinimo reikalavimas, o konkurso skelbimas laikraštyje „Valstybės žinios“ nėra dokumentas, patvirtinantis, kad pareigybė yra teisinė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimo nepripažinti teisinio darbo stažu laikotarpio nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas ėjo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti Muitinėje pareiškėjo įgytą darbo stažą kaip teisinio darbo stažą pagrįstumo.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, kreipėsi į Komisiją, prašydamas pripažinti darbo stažą teisiniu darbo stažu, nes Notaro kvalifikacinio egzamino komisija pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalėjo priimti galutinio sprendimo, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus ir turi teisę laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą.
27. Pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. pateikė Komisijai naują prašymą, kuriuo prašė iš naujo įvertinti jo darbo laikotarpį, dirbtą Muitinėje nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., ir pateikė 2003 m. lapkričio 17 d. vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigybės aprašymą.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu nepripažinti ginčo pareigybės teisinio darbo stažu, su skundu kreipėsi į teismą.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su darbo laiko Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigose pripažinimo teisinio darbo stažu, priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktuose pareigybės aprašymuose vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigoms eiti yra nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas arba apskritai nenurodytas išsilavinimo reikalavimas, sprendė, kad ginčo pareigybė neatitinka specialiojo ir imperatyvaus reikalavimo turėti tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl negali sukurti teisinio darbo stažo.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad išvada dėl eitų Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų nepripažinimo teisinio darbo stažu padaryta formaliai, neatsižvelgiant į pareigybės aprašymuose nurodytą atliekamų funkcijų teisinį pobūdį, neįvertinant aplinkybių, kad konkurso į ginčo pareigas skelbime buvo aiškiai nurodytas būtinas išsilavinimas – aukštasis universitetinis (teisinis), o iki pareiškėjui 2023 m. sausio 12 d. kreipusis į Ministeriją su prašymu leisti jam laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą jo nurodomas darbo stažas, taip pat ir darbo laikas Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigose, būdavo pripažįstamas kaip teisinio darbo stažas.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punkte nustatyta, kad teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatai taikomi teisiniam darbo stažui pripažinti asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas.
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 841 (su vėlesniais pakeitimais žr. 2009 m liepos 15 d. nutarimą Nr. 738; 2009 m. rugsėjo 2d. nutarimą Nr. 1055) patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus; taip pat Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, Komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas, vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 punktu. Į šią pareigybę (notaro) asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, jei jis turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Todėl Teisinių pareigybių sąrašą aiškinant sistemiškai kartu su teisės akto preambule, Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1101-1062/2020; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-463/2025; kt.).
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo eitų Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigų pripažinimo teisinio darbo stažu.
37. Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte nurodyta, kad teisinei pareigybei priskirtinos specialisto, juriskonsulto, teisininko, arbitro, konsultanto, vedėjo, vedėjo pavaduotojo, eksperto, patarėjo, padėjėjo, inspektoriaus, agento ir kitos pareigybės, kurioms eiti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog darbo stažas būtų pripažintas teisinio darbo stažu, yra būtina dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų visuma: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011; 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2023/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1101-1062/2020; kt.). Reikalavimas, jog pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1975/2012).
39. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti teisinį darbo stažą, pateikė tris Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigybės aprašymus, patvirtintus 2002 m. gruodžio 31 d., 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2004 m. birželio 17 d. Pareigybės aprašymuose, patvirtintuose 2002 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d., prie specialiųjų reikalavimų nėra nurodytas išsilavinimo reikalavimas, o 2004 m. birželio 17 d. pareigybės aprašymo 11 punkte nurodytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nenurodant konkrečios srities. Pareigybės aprašymuose nurodytas pareigybės lygis – A, šiuo atveju rodo tik pareigybę, kuriai būtinas aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas, tačiau neapibrėžia konkrečios studijų krypties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktuose pareigybės aprašymuose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, todėl sutiktina tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbdavys, nurodydamas alternatyvų išsilavinimą (aukštąjį universitetinį išsilavinimą) arba iš viso jo nenurodydamas, išreiškė savo valią, jog minėtas pareigas, kurias pareiškėjas ėjo nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., einančiam asmeniui nėra privaloma turėti teisės srities išsilavinimą, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas gali atlikti asmuo, turintis ir kitos srities aukštąjį išsilavinimą.
40. Pažymėtina, kad nors iš pateiktuose pareigybės aprašymuose nustatytų funkcijų matyti, jog jos iš dalies turi teisinį pobūdį (pavyzdžiui, atstovauti muitinę ir ginti jos interesus teismuose), tačiau, kaip minėta, Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte, kuris yra aktualus ginčo pareigybei, nurodytas ne tik šis reikalavimas, bet ir reikalavimas, jog pareigybės aprašyme būtų nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, kas šiuo atveju nenustatyta.
41. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo pateikto leidinio „Valstybės žinios“ ištraukos, kuriose pateikta informacija apie skelbiamą konkursą Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigoms užimti ir kuriose nurodyta, kad užimamoms pareigoms reikalingas aukštasis universitetinis (teisinis) išsilavinimas, nėra teisės aktas, kuris galėtų patvirtinti, jog pareigybė yra teisinė (Teisinių pareigybių sąrašo 17 p.).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011; 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2023/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1101-1062/2020; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-463/2025; kt.).
43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2026 m. sausio 15 d. nutarime „Dėl J. S. skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 103 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyti reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, vartojamos sąvokos „teisinis darbas“ ir „teisinio darbo stažas“ – tai konstitucinės sąvokos, jos turi konstitucinį turinį ir negali būti aiškinamos remiantis vien tuo, kaip analogiškos sąvokos yra apibrėžtos įstatymuose ar kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, teisės aktuose, reguliuojančiuose darbo arba valstybės tarnybos santykius). <...> Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo. <...> Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinio darbo stažas yra toks darbo stažas, kuris kaupiamas nuo tada, kai asmuo įgyja būtiną teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti teisinį darbą pagal teisininko specialybę, t. y. darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. <...> Tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį), nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis. <...> Vien tai, kad asmuo yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jis dirba Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį darbą, t. y. tokį darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, ir kad jis įgyja Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.
44. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad anksčiau jam siekiant dalyvauti notaro kvalifikaciniame egzamine ir pretendentų į teisėjus egzamine jo nurodytas darbo stažas, be kita ko, ir laikotarpis nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kai jis ėjo Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas, buvo vertintas kaip teisinio darbo stažas, nekeičia byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo. Šios bylos ginčo dalykas yra Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ne anksčiau dėl pareiškėjo priimtų sprendimų vertinimas.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nepripažino teisinio darbo stažu laikotarpio nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas ėjo Muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas, dėl pareigybių aprašymuose neįtvirtinto specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio administracinėse byloje (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.