Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, kurio turinys išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. liepos 10 d. rašte Nr. (2.41 Mr) 7R-2761 – nepripažinti teisinio darbo stažu laikotarpio nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas ėjo Kauno teritorinės muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo peržiūrėti ir įvertinti Kauno teritorinėje muitinėje pareiškėjo įgytą stažą kaip teisinio darbo stažą.

Paaiškina, kad 2023 m. sausio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu leisti laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą. Pažymi, kad anksčiau laikė notaro kvalifikacinį egzaminą – 2017 m. gegužės 17 d. (prašymas buvo rašytas 2016 m. spalio 21 d., egzaminas neišlaikytas); taip pat kreipėsi 2018 m. gegužės 22 d. ir pareiškėjui buvo leista laikyti tokį pat egzaminą, organizuotą 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau dėl darbinių priežasčių pareiškėjas paprašė atidėti egzaminą ir leisti jį laikyti sekantį kartą. 2011 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas prašė leisti laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, paskirtas laikas 2012 m. birželio 8 d., tačiau dėl išvykimo į užsienį pareiškėjas prašė egzaminą leisti laikyti kito posėdžio metu ir pareiškėjui buvo leista, todėl 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiame Teisme pareiškėjas dalyvavo pretendentų į teisėjus egzamine.

Nurodo, kad norint laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, pretendentų į teisėjus egzaminą, reikalinga atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, tarp kurių yra reikalavimas turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Teigia, kad 2001 m. yra įgijęs teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete. Pareiškėjo teisinio darbo stažą sudaro 5 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų, Vilniaus 3-asis policijos komisariate pareiškėjas ėjo kriminalinės policijos inspektoriaus pareigas ir dirbo nuo 2000 m. lapkričio 27 d. iki 2001 m. gegužės 8 d., iš viso 5 mėnesius ir 11 dienų; Marijampolės policijos komisariate ėjo tardytojo pareigas ir dirbo nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2002 m. sausio 4 d., iš viso 7 mėnesius ir 26 dienas; Kauno teritorinės muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriuje ėjo vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas ir dirbo nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 1 metus 5 mėnesius ir 27 dienas; Muitinės kriminalinėje tarnyboje ėjo Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas ir dirbo nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d., iš viso 2 metus 1 mėnesį ir 5 dienas; Vilkaviškio rajono apylinkės teisme ėjo teisėjo padėjėjo pareigas ir dirbo nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. spalio 19 d., iš viso 9 mėnesius ir 11 dienų.

Nurodo, kad tokį darbo stažą pateikdavo, prašydamas laikyti tiek notaro kvalifikacinį egzaminą, tiek ir pretendentų į teisėjus egzaminą. Šis darbo stažas visada buvo pripažįstamas teisiniu darbo stažu, jo visuomet užtekdavo atitikti teisės aktų reikalavimus (turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą) ir tai nesudarydavo kliūčių laikyti minėtus egzaminus. Tačiau į 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjo prašymą leisti laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sureagavo 2023 m. birželio 20 d. atsiųsdama raštą Nr. 7R-2499, kuriame teigė, kad pagal pareiškėjo 2016 metais pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kad jis turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir iki birželio 30 d. nustatė terminą pateikti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadą, patvirtinančią, jog pareiškėjas turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą.

Prieš tai, 2023 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kad ji pripažintų teisiniu darbu dabar pareiškėjo einamas pareigas Kalvarijos savivaldybėje (savivaldybės kontrolieriaus pareigas), kad patvirtintų didesnį kaip 5 metai pareiškėjo teisinio darbo stažą. Tačiau, dėl dabar užimamos savivaldybės kontrolieriaus pareigybės teisinio darbo stažu nepripažintos, su kuo pareiškėjas sutinka, nes pareigybės aprašyme šioms pareigoms eiti nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymi, kad tam, jog pareigybė būtų pripažinta teisine, ji turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Teisinių pareigybių sąraše (toliau – ir Teisinių pareigybių sąrašas) nustatytų reikalavimų visumą. Vienas iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisija nustačiusi, kad pareiškėjo pateiktuose pareigybių aprašymuose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą (viename pareigybės aprašyme nenurodytas reikalavimas dėl išsilavinimo) padarė išvadą, kad darbdavys, nenurodydamas ar nurodydamas alternatyvų išsilavinimą, išreiškė savo valią, kad minėtas pareigas, einančiam asmeniui nėra privaloma turėti teisės srities išsilavinimą, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas gali atlikti asmuo, turintis kitos srities išsilavinimą arba visai be išsilavinimo. Kadangi nurodyta pareigybė neatitinka specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, atsakovo nuomone, nėra tikslinga analizuoti, ar pareigybės aprašymuose yra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Vertina kaip klaidingą pareiškėjo pozicija, kad Teisinių pareigybių sąraše yra įtvirtinta daugybė pareigybių, kurioms eiti netaikomas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau jos pripažįstamos teisinėmis (pvz., ministro patarėjas, ministro padėjėjas, savivaldybės administratorius, seniūnas ar pan.).

Pažymi, jog Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Teisinio darbo stažo komisijos 2023 m. liepos 10 d. priimto sprendimo Nr. (2.41Mr) 7R-2761, teisėtumo ir pagrįstumo.

2023 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją prašydamas pripažinti darbo stažą teisiniu darbo stažu, tinkamu notaro pareigoms eiti. Pareiškėjo prašymas neatitiko keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta iki Komisijos posėdžio datos, pateikti patikslintą prašymą.

2023 m. birželio 1 d. pareiškėjas Komisijai pateikė patikslintą prašymą. Vienas iš dokumentų buvo ir 2003 m. lapkričio 17 d. Kauno teritorinės muitinės teisės ir teisėsaugos skyriaus Marijampolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus juriskonsulto pareigybės aprašymas.

2023 m. birželio 14 d. Komisijos posėdyje buvo svarstyti pareiškėjo 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 1 d. prašymai, bei kartu su jais pateikti dokumentai. Komisija posėdžio metu be kitų sprendimų, nusprendė pareiškėjo darbo Kauno teritorinės muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus vyresniojo inspektoriaus – juriskonsulto pareigose, nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., nepripažinti teisiniu darbo stažu, kadangi iš pateikto pareigybės aprašymo buvo matyti, kad šioms pareigoms eiti nustatytas alternatyvaus išsilavinimo reikalavimas. Komisija 2023 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (2.41 Mr) 7R-2449, kurio pareiškėjas per nustatytus apskundimo terminus neskundė.

2023 m. birželio 30 d. pareiškėjas Komisijai pateikė naują prašymą, kuriuo Komisijos prašė iš naujo peržiūrėti jo darbo laikotarpį, dirbtą Kauno teritorinėje muitinėje nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. ir pateikė 2003 m. lapkričio 17 d. Kauno teritorinės muitinės teisės ir teisėsaugos skyriaus Marijampolės poskyrio vyresniojo inspektoriaus juriskonsulto pareigybės aprašymą.

2023 m. liepos 10 d. Komisija posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą ir su šiuo prašymu pateiktus dokumentus. Komisija 2023 m. liepos 10 d. priėmė Sprendimą, kuriame, pareiškėjui pažymėjo, kad nepersvarstys pareiškėjo prašymo dėl darbo pareiškėjui einant vyresniojo inspektoriaus juriskonsulto pareigas Kauno teritorinėje muitinėje, nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., kadangi sprendimas dėl nurodyto laikotarpio jau priimtas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, kreipėsi į teismą.

Kaip nustatyta byloje, Komisija savo darbe vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) ir Teisinių pareigybių sąrašu, patvirtintu 1998-07-07 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 841 (nauja redakcija nuo 2022-08-24).

Pagal Nuostatų 2 punktą, teisinėmis pareigybėmis pripažįstamos: Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus (2.1 papunktis), Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine (2.2 papunktis).

Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine: t. y., pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir - aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus.

Iš pareigybės, kurioje pareiškėjas dirbo ginčo laikotarpiu (Kauno teritorinės muitinės teisės ir teisėsaugos skyriaus Marijampolės poskyrio vyresnysis inspektorius juriskonsultas), aprašymo matyti, kad jame nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, jame nurodytas reikalavima būti susipažinusiam su muitinės veiklą reglamentuojančiais tesiės aktais, o nustatytas pariegybės lygis A reiškia, kad būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Vertintina, kad darbdavys tokiai pareigybei pripažino pakankamu universitetinį išsilavinimą, tačiu nediferencijuojant, kokies srities. Tad darytina išvada, kad minėtoms pareigoms, kurias pareiškėjas ėjo ginčo laikotarpiu, nebuvo nustatyta privalomai turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą.

Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Į minėtuose įstatymuose nurodytas pareigybes (teisėjo, notaro, advokato, antstolio) asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl Teisinių pareigybių sąrašą aiškinant sistemiškai, kartu su teisės akto preambule, Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, kurias einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės krypties išsilavinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1975/2012, 2020 m. liepos 1 d. Nr. A-1101-1062/2020 ir kt.).

Taip pat LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbas neteisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo. Dėl reikalavimo turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, pretenduojantiems tapti teisėju, notaru, advokatu ar antstoliu LVAT yra pasisakęs ne vienoje nagrinėtų bylų (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1101- 1062/2020; 2012 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-2023/2012; 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1975/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-659/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys iš esmės pripažino, kad valstybės tarnautojas, dirbdamas pagal 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintą pareigybės aprašymą, gali atlikti funkcijas ir neturėdamas aukštojo universitetinio arba jam prilyginto aukštojo mokslo teisės krypties išsilavinimo. Taigi, šiuo atveju analizuojama pareigybė neatitinka Nuostatuose įtvirtinto specialiojo reikalavimo – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Kaip praktikoje yra išaiškinęs LVAT, pripažinus, kad pareigybės aprašyme nėra įtvirtintas reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, nėra tikslinga analizuoti, ar pareigybės aprašyme aiškiai įvertintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis (žr. pvz. 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2023/2012 ir kt.). Kaip ir nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta aukštesnės instancijos teismo praktika, todėl Kauno teritorinės muitinės 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintame pareigybės aprašyme nurodytas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis plačiau nenagrinėjamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas nepripažinti pareiškėjo darbo, kai jis ėjo Kauno teritorinė muitinės Teisės ir teisėsaugos skyriaus vyresniojo inspektoriaus-juriskonsulto pareigas laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 1 metus 5 mėnesius ir 27 dienas, teisinio darbo stažu, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas – įpareigoti Komisiją įvertinti Kauno teritorinėje muitinėje pareiškėjo įgytą stažą kaip teisinio darbo stažą – negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.