- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2939-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- B. K. S., B. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16578-734/2018 pagal ieškovės B. K. St. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. B. ir D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės B. K. S. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16578-734/2018 nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams šalinti.
2. Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo alternatyvius reikalavimus, o patikslinto ieškinio dalykas yra neaiškus, t. y. ar ieškovė prašo atidalinti pastato ir kitų ūkinių pastatų dalį, ar reiškia ieškinį dėl pastatų įgijimo nuosavybės teise, remiantis privatizavimo santykius reglamentuojančiomis nuostatomis. Teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai savo esme nesudaro pagrindo spręsti, kad pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, kurie galimi civiliniame procese, kadangi vienu reikalavimu siekiama privatizavimo tvarka įgyti pastatus nuosavybės teise, kitu alternatyviu reikalavimu siekiama atidalinti pastato dalį ir ūkinius pastatus, kurie, kaip pati ieškovė pripažįsta, nuosavybės teise jai nepriklauso.
3. Teismas akcentavo, kad neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, jeigu teismas juos priimtų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovo) procesines teises pareikšti atsikirtimus ir išdėstyti savo argumentus dėl ieškovės siekiamo inicijuoti teisminio ginčo, dėl to ieškovė turi apsispręsti ir patikslinti kokius reikalavimus ji nori pareikšti atsakovui. Be to, teismas pažymėjo, kad keisti abu ieškinio elementus (ieškinio pagrindą ir dalyką) negalima, kadangi tai reikštų ne priimto nagrinėti pirminio ieškinio papildymą (patikslinimą), bet savarankiško ieškinio pareiškimą.
4. Teismas pažymėjo, kad, kaip ieškovei buvo išaiškinta 2018 m. rugsėjo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje, paaiškėjus aplinkybėms, jog žemės sklype esantys ūkiniai pastatai ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, dėl kurių atidalijimo reiškiamas reikalavimas, būtina patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, kuo remiantis yra reiškiamas reikalavimas ne tik dėl gyvenamojo namo dalies, bet ir ūkinių (kiemo) pastatų, atidalijimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16578-734/2018, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
6. Apeliantė nurodė, kad patikslintas ieškinys neturėjo skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų, nes ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus, kurie civiliniame procese galimi, ir jais siekiama įgyti nuosavybės teises į 2162/10000 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovės teigimu, patalpos gyvenamajame name ir kiti ūkiniai (kiemo) pastatai nenaudojami, todėl tai leidžia daryti prielaidą, kad ginčo pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16578-994/2018 palikti nepakeistą.
9. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pažymėtomis aplinkybėmis, kad, esant situacijai, kuomet ieškovės patikslinto ieškinio dalykas prieštarauja alternatyvių reikalavimų esmei, ieškovė turėtų apsispręsti, kokius reikalavimus ji nori pareikšti atsakovei. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės materialinį reikalavimą nagrinėjama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl keisti abu ieškinio elementus (ieškinio pagrindą ir dalyką) negalima, kadangi tai reikštų ne priimto nagrinėti pirminio ieškinio papildymą (patikslinimą), bet savarankiško ieškinio pareiškimą.
10. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktu atskiruoju skundu nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių atskirojo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Ieškovė pateikia antraeilio daikto ir priklausinio apibrėžimus ir teigia, jog, jos manymu, ginčo pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nenurodo, kaip tai susiję su reikalavimu panaikinti skundžiamą nutartį.
11. Nesutinka, kad ieškovės patikslintame ieškinyje yra pareikšti alternatyvūs reikalavimai, nes ši byla nagrinėjama pagal ieškovės materialinį reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl dviejų skirtingų savarankiškų reikalavimų pareiškimas, kurių vieno tenkinimas nepanaikina kito egzistavimo, turi būti laikomas teisiškai nepagrįstu ir negalimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16578-734/2018, kuria ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo pareikštas ieškinys, kuris priimtas nagrinėjimui, dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis šis gyvenamasis pastatas priklauso keliems bendraturčiams: 2162/10000 dalis priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, 4532/10000 dalis – ieškovei B. K. S., 3306/10000 dalis priklauso tretiesiems asmenims Z. B. ir D. B.. Ieškovė siekė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią bendrosios nuosavybės dalį, gaunant šios bendraturčio nuosavybės dalį ir už tai jam išmokant kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriam skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo du reikalavimus, kuriuos laiko alternatyviais reikalavimais: 1) prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę atlikti veiksmus, susijusius su privatizavimo procesu dėl 2162/10000 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), įsigijimo (t. y. įpareigoti atsakovę priimti administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį dėl ieškinyje nurodyto turto įsigijimo); 2) atidalinti iš bendros nuosavybės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2162/10000 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant šį turtą ieškovei, o atsakovei priteisiant 46 163 Eur piniginę kompensaciją.
17. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti ieškinio. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir tai trukdo toliau vykti teismo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
18. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šie reikalavimai yra alternatyvūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Be to, vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Šiuo atveju, ieškovės pareikšti reikalavimai nelaikytini alternatyviais, kadangi teismui patenkinus reikalavimą įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę atlikti veiksmus, susijusius su privatizavimo procesu dėl 2162/10000 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), įsigijimo, nebus pašalinta kito reikalavimo – atidalinti iš bendros nuosavybės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2162/10000 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant šį turtą ieškovei, o atsakovei priteisiant 46 163 Eur piniginę kompensaciją – galimybė.
19. CPK įtvirtinta procesinė teisė tikslinti ieškinio reikalavimus ir keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867/2013).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pradiniame ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias jos reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, pateikė ieškinio patikslinimą ir suformulavo naują reikalavimą – ne tik atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, susijusius su privatizavimo procesu, siekdama įgyti turtą nuosavybės teise.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tai vertina kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą, t. y. patikslintame ieškinyje buvo suformuluoti savarankiški reikalavimai, pasirinkti nauji civilinių teisių gynimo būdai. Šių reikalavimų skirtingas įrodinėjimas ir sukeliami teisiniai padariniai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patikslintas ieškinys nėra aiškus, nes neaiški ginčo dalyko esmė ir teisminio nagrinėjimo ribos.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, būtų netinkamai taikęs patikslinto ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės B. K. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16578-734/2018 palikti nepakeistą.