- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-600-280/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- S. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-71-1000/2016 pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. T. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą V. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, kadangi viena nepajėgia išlaikyti vaiko, atsakovas lėšų vaiko išlaikymui neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo V. R. laikiną išlaikymą V. T. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo prašymo pateikimo teismui dienos 2016-03-30 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina kitą vaiką, ji neišgali viena teikti išlaikymo dukrai, atsakovas tėvystę yra pripažinęs, tačiau išlaikymo neteikia, todėl tenkino ieškovės prašymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. R. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikino išlaikymo klausimą, neatsižvelgė į reikalingų vaiko išlaikymui lėšų dydį, atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo gaunama alga yra minimali, todėl dukros išlaikymui galėtų skirti 60 Eur. Apelianto teigimu, jo nurodomos sumos turėtų užtekti minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Apeliantas abejoja ar yra vaiko tėvas, šiuo metu ruošia priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, todėl nemano, kad tokioje situacijoje turėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
I. S. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės turtinę padėtį. Iš jų matyti, kad atsakovė registruoto turto neturi, pajamų negauna. Ieškovė augina vaiką, todėl negali susirasti darbo ir gauti pajamų vaikui išlaikyti, todėl didesnė išlaikymo dalis turėtų būti priteista iš atsakovo. Teismo priteistas 100 Eur išlaikymo dydis reikalingas mažametės dukros poreikiams patenkinti.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d.1p).
Šioje apeliacinėje byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, esant būtinybei užtikrinti įvardytus teisinius gėrius, turi teisę ir kartu pareigą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 376 str. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1d. – 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.).
Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Šis kriterijus orientacinis, kurį taikydamas teismas turi užtikrinti, kad nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl to, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nustatė laikino išlaikymo dydį, kuris neatitinka atsakovo turtinės padėties. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko minimalūs poreikiai laikinai gali būti patenkinami priteisiant iš apelianto vaiko išlaikymui po 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apelianto teigimu, nustatytas išlaikymo dydis yra per didelis, nes jis neturi tokių finansinių galimybių, kadangi jo mėnesinė alga yra minimali. Nurodo, kad galėtų skirti vaiko išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį. Byloje ginčo, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 100 Eur laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bei siekdamas, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Atsakovas skunde nurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas jam yra per didelis, neatitinkantis jo finansinių galimybių, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nepateikė. Taigi neįrodė, kad jis dėl savo turinės padėties negali vaikui teikti teismo priteisto dydžio laikino išlaikymo (CPK 178 str.), todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iki bus priimtas sprendimas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą tarp šalių kilusį ginčą dėl vaikui teiktino išlaikymo, priims sprendimą vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl priteisto laikino išlaikymo, netiria, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, nevertina apelianto turtinės padėties, nesprendžia, kokia dalimi kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir apelianto galėjimo teikti tik 60 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, kaip jis tvirtina skunde. Teismo nuomone, apelianto nurodytas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į esamą situaciją, neužtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimo, nes vaiko motina nedirba, ji gali minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, ji užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą, jį auklėja ir prižiūri.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės ginčijama nutartimi nesprendžiamas. Konkrečias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Nors apelianto teigimu, jis abejoja, ar yra vaiko tėvas, šiuo metu ruošia priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepriteisti laikino išlaikymo dukrai nėra teisinio pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vaiko tėvystę pripažino gera valia pareiškimu, vaiko gimimo liudijime yra įrašytas atsakovas vaiko tėvu (CK 3.142 str.). Prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Teismo vertinimu, apeliantas, pareiškimu pripažindamas savo tėvystę vaikui, prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negali bet kada atsisakyti. Šiai dienai nepilnametės dukros tėvu yra įrašytas V. R., šie duomenys nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, todėl jis turi vykdyti savo pareigą vaikui – teikti išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.