Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1780-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
1-1780-951/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67961-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1780-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67961-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,kaltinamajai M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 1996-11-27, laikotarpyje nuo 1994-03-08 iki 1997-05-01 dirbdama AB „V.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, suklastodama tikrą dokumentą, t. y. išrašydama 1996-11-27 AB „V“ pažymą apie savo pajamas pensijai skirti Nr. 192, eilutėse apie draudžiamąsias pajamas įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie draudžiamųjų pajamų sumas už 1991-1993 metus, išskyrus 1992 m. rugpjūčio, 1993 m. birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., kurios neatitiko jos darbo užmokesčio kortelėje nurodytų duomenų, šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo pateikdama jį 1996-12-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių miesto skyriui su prašymu valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, po ko jai buvo apskaičiuotas didesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) iki 1994 m. sausio 1 d. ir didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis, dėl to buvo apskaičiuotas didesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) iki 1994 m. sausio 1 d., tuo pačiu ir 13 740,60 € didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis, dėl ko per 1996-11-26 - 2017-08-31 laikotarpį buvo apskaičiuota ir išmokėta 70 059,25 € senatvės pensijos, o turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 55 274,87 € senatvės pensijos, dėl neteisingai pateiktų duomenų M. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą – 13740,60 Eurų.

Kaltinamoji M. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šiai dienai gyvena iš pensijos, jai ji mokama mažesnė nei iki 2017 metų. Nežinojo, kad tokia situacija, jog turės „Sodrai“ atlyginti žalą. „Sodroje“ jai pasakė, kad viską sutvarkys ir pradės mokėti tikrą pensiją, kokia jai priklauso. Dabar gauna beveik 400 Eur pensijos. Labai daug laiko praėjo, daug ko neprisimena. Su 14789,23 Eur civiliniu ieškiniu lieka tik sutikti, neturi kito pasirinkimo. Negali pasakyti, ar tikrai padarė nusikaltimą, bet, jei yra byla, vadinasi, yra kalta. Dabar tikrai nepasakys, kurioje eilutėje duomenys įrašyti, bet, jei duomenys yra jos byloje, vadinasi, jos rašyta. Visiškai prisipažįsta kalta. Sutinka su specialisto išvada, kad rankraštiniai įrašai padaryti jos ranka. Sutinka, kad šiuo įrašu suklastojo dokumentą. Šią pažymą pateikė „Sodrai“. Sutinka, kad, remiantis jos pateiktas skaičiais, jai buvo paskaičiuota pensija. Sutinka, kad jai buvo paskaičiuota didesnė pensija. Blogai vertina savo veiksmus. Labai gailisi, kad šitaip įvyko, labai pergyvena. Nieko nebegali padaryti. Gailisi, kad išėjo taip, o ne kitaip. Nori, kad šiandien viskas pasibaigtų, kad liudytojai nebūtų kviečiami. Dabar, jei būtų jaunesnė, darytų kitaip. Padarė taip, kaip padarė.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 1994 metų rugsėjo mėnesio, dienos nepamena, iki dabar dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus Pensijų skyriuje. Šiuo metu yra vyriausiosios specialistės pareigose. Nustato būtinumą ir tikrina įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentų apie asmenų iki 1994 m. įgytą pensijų draudimo stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas išdavimo pagrįstumą, surašo patikrinimo pažymas. Yra atsakinga už teisingą bei pagrįstą duomenų apie stažą ir draudžiamąsias pajamas suvedimą į pensijos programos taikomą sistemą. Jei pateiktuose dokumentuose informacija kelia abejones, pensijos skyriaus vadovo, jo pavaduotojo ar kito įgalioto valstybės tarnautojo pavedimu tikrina pirminius dokumentus, surašant patikrinimo aktą. 2017-04-14 M. G. atvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus Klientų aptarnavimo skyrių ir užpildė prašymą skirti senatvės pensiją po senatvės pensijos paskyrimo ir nurodė suskaičiuoti jai priklausančią pensiją dviem būdais, tai yra pagal asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensijų skyriaus vyresnioji specialistė, suvedusi į taikomąją sistemą M. G. (į kurią suvedami duomenys apie asmenį) duomenis apie stažą iki 1993-12-31 ir asmens pajamas nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31, atspausdino ir atnešė jai. Tikrindama M. G. duomenis apie stažą laikotarpyje nuo 1962 iki 1993 metų ir duomenis apie pajamas laikotarpyje nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 metų, pastebėjo, kad už laikotarpį nuo 1991-01-01 iki 1993-12-31 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas viršija 3. Savo darbe vadovaujasi 2015-09-30 VSDF Valdybos direktoriaus įsakymu V-496, patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo darbo procedūrų aprašu, taip pat vadovaujasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, 2005-07-01 nutarimo Nr.754 nauja redakcija) (toliau - Nuostatai) 63 p., kuriame įtvirtinta nuostata dėl teritorinių skyrių teisės tikrinti išduotų dokumentų teisingumą bei pagrįstumą, kuriame nurodyta, kad jei draudžiamųjų pajamų koeficientas yra netolygus arba koeficiento dydis yra virš trijų, Pensijos skyriaus vedėjo pavedimu arba jo įgalioto Valstybės tarnautojo pavedimu yra prašomos pirminių dokumentų kopijos arba pirminių dokumentų patikrinimas atliekamas įstaigoje, kur saugomi minėti pirminiai dokumentai. 2017-04-21 VSDFV Šiaulių skyriaus paklausimu paprašė UAB „V" pateikti 1991-1993 m. M. G. darbo užmokesčio kortelių kopijas. Paaiškino, kad VSDFV asmens duomenys apie draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. gaunami iš Sodros sistemos informacinės bazės. 2017-05-05 UAB „V" pateikė 1991-1994 m. pirminius M. G. dokumentus, t. y. asmens kortelių kopijas, kuriose pateikti pirminiai duomenys apie M. G. draudžiamasis pajamas, kurios nesutapo su 1996-11-27 išduota UAB „V" pateikta pažyma apie M. G. pajamas pensijai skirti Nr. 192. Patikrinus, kaip pavyzdys, įrašytas M. G. pajamas asmens kortelėje už 1991 m. sausio mėnesį, bendra suma yra 395,00 (tuometinis piniginis vienetas buvo rublis - RUB), tai minėtoje uždarbio pažymoje, kuri buvo surašyta ir pateikta 1996 metais, tuo metu piniginis vienetas Lietuvos Respublikoje buvo jau apskaičiuojamas Litais - LT, pažymoje suma turėjo būti nurodyta - 3,95 Lt (Nurodyta suma Rubliais turėjo būti padalijama iš 100 ir nurodyta Litais). Taigi patikrinus duomenis laikotarpyje nuo 1991-01-01- iki 1993-12-31, buvo nustatyta, kad M. G. draudžiamųjų pajamų sumos už 1991-1993 metus, išskyrus 1992 m. rugpjūčio, 1993 m. birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., buvo nepagrįstai padidintos. Iš pirminių M. G. asmens sąskaitų kortelių kopijų teisingos draudžiamosios pajamos buvo įvestos į pensijos skaičiavimo taikomą sistemą. Nustačius minėtus neatitikimus ir suvedus teisingus duomenis apie M. G. pajamas į pensijų skyrimo taikomąją sistemą, 2017-08-08 ji suformavo pažymą apie M. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (ne) įskaitytus laikotarpius ir į draudžiamąsias pajams, po ko 2017-08-09 VSDFV buvo priimtas sprendimas dėl Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo M. G.. Jos surašytos pažymos pagrindu, įvertinus minėto laikotarpio draudžiamąsias pajamas, M. G. nepagrįstai buvo mokama didesnė pensija. Tokiu būdu Fondo biudžetui buvo padaryta 14 789,23 Eur žala. Papildomai D. R. parodė, kad į klausimą „kokią įtaką žalos dydžiui galėjo turėti (ir ar turėjo) netiksliai apskaičiuotas M. G. stažas, įgytas iki 1994-01-01 (nes iš pateikto SODROS pareiškimo nesimato, kad M. G. pateikė neteisingus duomenis apie savo darbo stažą), atsakė, kad, kaip ir minėjo 2018-02-06 apklausos metu, tikrinant M. G. pensijos bylą, buvo užklaustos protokolo kopijos apie M. G. priėmimą ir atleidimą iš darbo, kolūkio narių laikotarpiu nuo 1963-03-15 iki 1969-11-24 dirbant Anykščių rajono kolūkyje „P.k.". Gavus atsakymą iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, protokole buvo nurodyta, kad M. G. atleista iš pareigų nuo 1969-10-08. Gavus atsakymą buvo pastebėta, kad atleidimo laikotarpis yra skirtingas, t. y. skyrėsi 1 mėn. ir 15 dienų. 2017-08-09 sprendime dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Nr. PE_SP1_6732 buvo užfiksuota, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1969-10-09 iki 1969-11-24. Dėl atleidimo datos iš Anykščių rajono „P.k." kolūkio M. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas iki 1994-01-01, sumažėjo ir išmokos dydžiui įtakos turėtų turėti. Liudytoja papildė, kad M. G. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas darytas pagal 2017-08-08 pažymą apie į M. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (ne) įskaitytus laikotarpius ir į draudžiamąsias pajamas (ne) įtrauktos pajamos Nr. PE P23-6087, kurią patikrinus suvedimą atspausdino ir užregistravo (1 t., b. l. 61-63, 67-69).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1994 m. iki 2000 m. dirbo UAB „V" direktoriaus pareigose. Vyriausiąja buhaltere dirbo M. G.. Kai jis dirbo direktoriaus pareigose, tekdavo pasirašyti labai daug dokumentų, tame tarpe ir buhalterinius dokumentus. Pasirašydamas dokumentus, visada juos patikrindavo. Šiuo metu negali paaiškinti, kaip buvo užpildyta 1996-11-27 pažyma Nr. 192. Kai jis pasirašydavo po dokumentais, rengėjas pasiimdavo dokumentą ir jį išsinešdavo. Jis mano, kad pasirašydamas po pažyma Nr. 192, būtų pastebėjęs tokį didelį vyr. buhalterės atlyginimą. Kada pažymoje Nr. 192 buvo padidintos M. G. pajamos, jis paaiškinti negali, kadangi pradėjo vadovauti nuo 1994 m., o kiek jam žinoma, pajamos jai buvo padidintos iki 1994 m. Papildomai A. K. parodė, kad jis nuo 1994 m iki 2000 m. dirbo UAB „V" direktoriaus pareigose, buvo bei yra minėtos įmonės akcininku. Įmonės veikla buvo ir yra susijusi su maisto prekyba ir maisto pateikimu į priešmokyklines įstaigas. Nuo 1994 m. įmonėje dirbo penki buhalteriai. Vyriausiojo buhalterio pareigose dirbo M. G.. Kiek pamena, buhalteriais dirbo A. P., V., pavardės nepamena, kitų buhalterių nei vardų, nei pavardžių nepamena. Kiek jam yra žinoma, nuo 1994 metų vyr. buhalterio atlyginimas buvo iki 800 Lt, kitų buhalterių atlyginimas buvo apie 20 proc. mažesnis, jo atlyginimas buvo virš 1000 Lt. Su M. G. buvo sudaryta darbo sutartis, turi būti pareigybių aprašymas, bei mano, kad turėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jam išėjus iš darbo, vadovavimą perdavė dabartinei įmonės direktorei J. K., visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo palikti tuometinei buhalterei, šiuo metu nei vardo, nei pavardės nepamena. Taip pat jis nebepamena, ar minėti dokumentai buvo perduoti dokumentų perdavimo aktu. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi įmonės administraciniame pastate, adr. (duomenys neskelbtini), tuometinės vyr. buhalterės žinioje. Įmonė yra veikianti, mano, kad visi įmonės dokumentai randasi minėtoje įmonėje, šiuo metu įmonė vykdo veiklą, adr. (duomenys neskelbtini). Jis dirbdamas pasirašydavo daug dokumentų, prieš dėdamas parašus persižiūrėdavo juos tik vizualiai, tikrai esamos informacijos jam pateiktuose dokumentuose nepertikrindavo ir neperskaičiuodavo pateikiamų buhalterinių dokumentų. Šiuo metu negali paaiškinti, kaip buvo užpildyta 1996-11-27 pažyma Nr. 192. Pasirašydamas jam pateiktą M. G. pažymą apie pajamas pensijai skirti Nr. 192, tikriausiai net nepastebėjo įrašytų paskaičiavimų, jam pasirašius, pažyma liko pas M. G.. Kada pažymoje Nr. 192 buvo padidintos pajamos M. G., jis paaiškinti negali, kadangi, kaip jau ir minėjo, įmonėje pradėjo dirbti nuo 1994 m. Iki jo įmonei vadovavo ponas M., vardo nepamena, kiek žino, jis yra miręs (1 t., b. l. 48-49, 53-55).

Iš 2018-04-25 specialisto išvados Nr. 11Š-62 (18) matyti, kad: 1. Tirti pateiktos 1996-11-27 pažymos apie pajamas pensijai skirti Nr. 192 skiltyse „Metai", „Mėnuo", „Apmokestinamas darbo užmokestis", bei kitus eilutėse parašytus rankraštinius įrašus - „(Trys šimtai septyniolika litų 75 cent.)", „(Du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt du litai 25 centai)", „Šeši tūkstančiai šeši šimtai aštuoni litai 67 cent.", „vienuolika tūkstančių du litai 00 centų", „Keturiolika tūkstančių du šimtai dvidešimt trys litai", „Keturiolika tūkstančių vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni litai 71 centas" parašė M. G.. 2. Tirti pateiktos 1996-11-27 pažymos apie pajamas pensijai skirti Nr. 192 eilutėje „Pažymos išdavimo pagrindas" rankraštinį įrašą „asmeninės sąskaitos" parašė M. G.. 3. Tirti pateiktos 1996-11-27 pažymos apie pajamas pensijai skirti Nr. 192 eilutėje „Vyr. buhalteris" M. G. vardu pasirašė M. G. (1 t., b. l. 144-150).

Iš 2018-07-24 specialisto išvados Nr. 11-602 (18) matyti, kad M. G. per 1996 -11-26 - 2017-08-31 laikotarpį buvo išmokėta 70 059, 25 Eur senatvės pensijos. Per 1996 -11-26 - 2017-08-31 laikotarpį jai turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta 55 274, 87 Eur pensija. Per 1996 m. lapkričio mėn. - 2017 rugpjūčio mėn. M. G. buvo išmokėta 14 784,38 € daugiau senatvės pensijos, kadangi: 1. VSDV Šiaulių skyriui buvo pateikti netikslūs duomenys apie M. G. 1991 m. - 1993 m. draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti. Dėl to buvo apskaičiuotas didesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) iki 1994 m. sausio l d., tuo pačiu ir didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis; 2. Netiksliai buvo apskaičiuotas jos stažas, įgytas iki 1994 m. sausio l d., dėl to jai buvo apskaičiuota didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis. Tuo šiai 14 784,38 € sumai buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 160-175).

Iš 2018-09-11 specialisto išvados Nr. 11-1869 (18) matyti, kad per 1996 m. lapkričio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. M. G. buvo išmokėta 14 784,38 € daugiau senatvės pensijos, kadangi: 1. VSDV Šiaulių skyriui buvo pateikti netikslūs duomenys apie M. G. 1991 m. - 1993 m. draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti. Dėl to buvo apskaičiuotas didesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) iki 1994 m. sausio 1 d., tuo pačiu ir 13 740,60 € didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis. 2. Netiksliai buvo apskaičiuotas jos stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., dėl to jai buvo apskaičiuota 1 043,78 € didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis (1 t., b. l. 183-185).

Iš 2018-02-06 dokumentų laikino perdavimo akto matyti, kad VSDFV Šiaulių skyrius Šiaulių AVPK ENTV perdavė 1996-11-27 pažymą Nr. 192 apie pajamas pensijai skirti (1 t., b. l. 73-74).

Iš 2018-02-09 UAB „V" rašto matyti, kad UAB „V" pardavė Šiaulių AVPK ENTV buhalterijos darbuotojų (tame tarpe ir M. G.) atsiskaitymų asmens kortelių kopijas nuo 1991 m. iki 1996 m. (1 t., b. l. 87-125).

LR BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą. Esant sukčiavimui, nukentėjusysis perduoda turtą kaltininkui galvodamas (dėl prieš jį panaudotos apgaulės), kad kaltininkas turi teisę į perduodamą turtą.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji pripažino įvykdžiusi nusikaltimą, paaiškindama, jog ji, būdama buhalterė, į pažymą apie savo pajamas pensijai skirti įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie draudžiamųjų pajamų sumas, šitą pažymą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių miesto skyriui su prašymu valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, dėl ko buvo apskaičiuota ir jai mokama nepagrįstai didesnė senatvės pensija. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiškinimais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą – liudytojų apklausų protokoluose nurodytas aplinkybes, specialisto išvadas apie rankraštinių įrašų rašymą ir pensijų paskaičiavimus. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamoji M. G. suklastojo dokumentą ir jį panaudojo pateikdama 1996-12-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių miesto skyriui su prašymu valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, po ko jai nuo 1996-11-26 iki 2017-08-31 buvo apskaičiuota ir išmokėta 70 059,25 Eur senatvės pensija, kai turėjo būti išmokėta 55 274,87 Eur, t. y. M. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą – 13 740,60 eurų. Bylos duomenys rodo ir tai, kad kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, M. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi ją padariusi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji M. G. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimą įvykdė būdama neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 1-3), šiuo metu yra pensininkė (2 t., b. l. 7). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. G. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Taip pat paminėtina, kad nors šiuo metu galiojantis LR BK 75 straipsnis nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojusi LR BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo iki 2017-10-05, kai tuo tarpu veika padaryta 2017-08-31, tokią galimybę numatė. Todėl taikytina M. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 75 straipsnio redakcija.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, yra senyvo amžiaus, pensininkė, teisiama pirmą kartą, jokių kitų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, daro išvadą, kad kaltinamajai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ji bus sulaikyta nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausta, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 789,23 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 189-190). Iš pateikto ieškinio matyti, kad šią sumą sudaro nepagrįstai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo M. G. išmokėta suma, t. y. 13 740,60 € didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis dėl netikslių duomenų apie M. G. 1991 m. - 1993 m. draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti ir 1 043,78 € didesnė papildomos pensijos pirmoji dalis dėl netiksliai apskaičiuoto jos stažo. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad būtent dėl M. G. nusikaltimo padarymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui buvo padaryta 13 740,60 € žala, ką patvirtina ir byloje esanti 2018-09-11 specialisto išvada Nr. 11-1869 (18), tuo tarpu stažo skaičiavimo klaidos nėra sąlygotos M. G. nusikalstamų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl 14 789,23 Eur žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš M. G. 13 740,60 € žalą civilinio ieškovo naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018-09-24 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios M. G. turtui: ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieškinį teismas patenkino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. G. turtui paliktinas, nekeičiant 2018-09-24 prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai: M. G. pensijos byla Nr. 939290 K (originalas), 1 segtuvas, 103 lapai, ir M. G. pensijos byla Nr. 999290 S K (originalas), 1 segtuvas, 34 lapai, grąžintini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04087), 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. G. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajai M. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 14 789,23 Eur žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš M. G. 13 740,60 € žalą civilinio ieškovo naudai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018-09-24 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamosios M. G. turtui: ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), palikti, nekeičiant 2018-09-24 prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: M. G. pensijos bylą Nr. 939290 K (originalas), 1 segtuvas, 103 lapai, ir M. G. pensijos bylą Nr. 999290 S K (originalas), 1 segtuvas, 34 lapai, grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė