Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent – jis 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,37 promilių (įvertinus paklaidą) alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais S. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu S. G. kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad su šeima nebūna pastoviai, jis gyvena (duomenys neskelbtini), važinėja pas šeimą į (duomenys neskelbtini), ir tą savaitgalį susiklostė taip, kad buvo (duomenys neskelbtini) vienas, pasidarė liūdna, nuvažiavo į kavinę, galvojo, jog pareis namo, bet kai padaugino alkoholio, pasidarė bloga, įsėdo į mašiną ir parvažiavo namo. Iš pradžių gėrė alų, po to su kaimynu dar degtinės gal 5 stikliukus, išgėrė nevalgęs, nežino, kas atsitiko, sėdo ir išvažiavo, nuo namų iki kavinės buvo apie porą kilometrų. Kai atvažiavo prie namų ir sustojo kieme, žmogus pamatė, jog jis keistai važiavo, ir iškvietė policiją. Paaiškino, kad poelgį vertina neigiamai, taip atsitiko pirmą kartą, negali paaiškinti, kaip taip atsitiko, susidėjo viskas – laukia rankos operacijos, negali sportuoti, nors anksčiau sportavo, šeima kitame mieste, darbo neturi. Dėl šeimos paaiškino, kad J. K. yra jo faktinė sutuoktinė, su kuria gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką; žmona gyvena (duomenys neskelbtini), mamos bute, reikia ją slaugyti, iki tol jie gyveno (duomenys neskelbtini), o kai gimė vaikas grįžo į Lietuvą, žmona išvyko į (duomenys neskelbtini), jis į (duomenys neskelbtini), vaikui (duomenys neskelbtini) buvo lengviau rasti vaikų darželį.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti J. K. parodė, kad yra šeima su S. G., turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Paaiškino, kad jis yra geras tėvas, atsakingas žmogus, kai jis parašė, kad yra policijoje, jai buvo šokas, nesuprato, kas atsitiko. Nurodė, kad gyvena kartu, jis pastoviai, kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), pas vaiką, kaip tik tą savaitgalį jis liko (duomenys neskelbtini), ir taip atsitiko. Nurodė, kad nemėgsta geriančių žmonių, todėl vyras negeria prie jų. Dėl galimumo daryti teigiamą įtaką nurodė, kad šiuo metu vyras ieškosi darbo (duomenys neskelbtini), jis yra suaugęs (duomenys neskelbtini) metų, turi vaiką, turi atsakomybę, todėl tiki, kad tai nepasikartos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. kaltę visiškai pripažino (b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.00 val., važiuodamas Vilniuje, Asanavičiūtės g. didėjančia tvarka, ties Asanavičiūtės ir Druskio g. sankryža, pastebėjo automobilį „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas išvažiavo iš Druskio g. į Asanavičiūtės g. be įjungtų priekinių žibintų ir nuvažiavo Asanavičiūtės g. didėjančia tvarka. Automobilio VW vairuotojas važiuodamas vingiavo, o išvažiuodamas iš Druskio g. važiavo labai arti kelio bortelio. Toks vairuotojo elgesys jam sukėlė įtarimą, kad jis gali būti neblaivus ar apsvaigęs, todėl jis nuvažiavo iš paskos. Asanavičiūtės g., ties nuvažiavimu į Laisvės pr., vairuotojas pasuko į dešinę be posūkio signalo ir vos neužvažiavo ant pėsčiųjų perėjos salelės. Po to automobilio VW, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas, išvažiuodamas į Laisvės pr. nevažiavo greitėjimo juosta, iš karto išvažiavo į pirmąją juostą. Kadangi šis vairuotojas jam sukėlė įtarimų, jis, važiuodamas paskos, susisiekė telefonu su BPC. Automobilis „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Laisvės pr. mažėjančia tvarka link parko, o po to įsuko į (duomenys neskelbtini) g. ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio sustojo. Jis sustojo šalia, išlipo iš savo automobilio ir, priėjęs prie VW vairuotojo durelių, parodė, kad vairuotojas atidarytų langą. Jis matė, kad VW vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje ir net nesugebėjo atidaryti lango. Vairuotojas buvo vienas. Matydamas, jis yra greičiausiai apsvaigęs, jis atidarė automobilio VW dureles ir ištraukė iš užvedimo spynos raktelį, vairuotojas nerišliai jo paklausė, kas vyksta, tačiau nesipriešino. Pokalbio metu jis juto iš vairuotojo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Greitai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis paaiškino jiems situaciją. Po to jie patikrino automobilio VW vairuotojo blaivumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Kiek jam žinoma, buvo nustatytas virš 2 prom. neblaivumas. Po to jis pareigūnams perdavė automobilio VW, v/n (duomenys neskelbtini), raktelius ir išvažiavo. Automobilio VW vairuotojo jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą (b. l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK PR. Nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 19.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. 07.30 val. ji patruliavo su kolega E. K.. 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.00 val. jie iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Važiuodami į iškvietimą, jie iš budėtojo gavo papildomą informaciją, kad pranešėjas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jau sustabdė minėtą vairuotoją ir atėmė iš jo raktelius. Apie 22.10 val. jie atvyko į vietą. Prie minėto namo stovėjo automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini), greta buvo 2 vyrai - vairuotojas ir pranešėjas. Pranešėjas prisistatė kaip A. A. ir paaiškino, kad Vilniuje, Asanavičiutės g. pastebėjo įtartinai manevruojantį minėtą automobilį, todėl susisiekė su policija. A. A. visą laiką važiavo paskui šį automobilį iki jo sustojimo; automobiliui sustojus, A. A. atėmė iš vairuotojo raktelius. Priėjus prie vairuotojo, nustatyta, kad jis - S. G., jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, S. G. atsakė neigiamai. 22.13 val. jam alkotesteriu nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, 22.30 val. - 2,59 prom. neblaivumas. Paklausus S. G., ar jis vairavo automobilį „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), šis prisipažino vairavęs - teigė važiavęs namo. 22.13 val. S. G. buvo sulaikytas ir įlaipintas į tarnybinį automobilis. Ten jis pradėjo elgtis agresyviai ir paprašė atidaryti dureles, nes trūksta oro. Atidarius dureles, S. G. pabandė išlipti iš tarnybinio automobilio, pasakius S. G., kad jis yra sulaikytas ir turi sėdėti tarnybiniame automobilyje, pastarasis nereagavo ir vis tiek lipo iš automobilio. Dar kartą pakartojus reikalavimą, jis pasidarė agresyvus ir pradėjo šaukti, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Automobilis „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas, o S. G. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS patalpas (b. l. 9-11).

Aplinkybės dėl neblaivumo S. G. nustatymo fiksuotos Neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyti, be kita ko, neblaivumo požymiai, bendros asmens būklės aplinkybės, taip pat kad patikrinus S. G. (ne)blaivumą alkotesteriu, 2020 m. rugsėjo 9 d. 22.13 val. nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, o 22.30 val. - 2,59 prom. neblaivumas, nurodyta, kad su tikrinimo rezultatais S. G. sutiko; atitinkami alkotesterio parodymai užfiksuoti ir alkotesterio parodymų duomenyse; alkotesteris patikrintas nustatyta tvarka, metrologinė patikra galiojanti (b. l. 17-20).

VĮ Registrų centro duomenimis, automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku užregistruotas S. G. (b. l. 27).

VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė automobilio VW Passat, 2003 m. gamybos kaina Lietuvoje – 1850 eurų (su PVM) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

S. G. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs duomenų, kurie surinkti teisėtai bei teisiamajame posėdyje buvo ištirti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, visumą, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: S. G. 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, bei atvykusiems policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu – nustatyta, jog jis automobilį vairavo neblaivus: 22.13 val. nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, o 22.30 val. - 2,59 prom. Sprendžiant dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, vertintinas jam palankesnis (t. y. mažesnis) neblaivumo laipsnis, t. .y 2.41 promilės; įvertinus alkotesterio paklaidą (kuri nurodyta patikros sertifikate, kai rodmenys yra nuo 1.01 iki 6.00 promilių, paklaida yra ±1,7 procento) palankia kaltinamajam linkme, pripažintina, jog S. G. nustatytas 2.37 promilių neblaivumas.

Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant teisiamajame posėdyje, kai jis pripažino, kad vairavo būdamas išgėręs alkoholio – alaus ir po to degtinės; nors neplanavo važiuoti prieš tai, tačiau išgėręs – sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo, kur (prie namų) jo važiavimą matęs žmogus iškvietė policiją. Atitinkamas aplinkybes (tuo pačiu ir kaltinamojo parodymų tam tikrus aspektus) patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojo A. A. parodymai, jog jis pamatęs įtartinai važiuojantį automobilį, įtardamas, kad vairuotojas galimai neblaivus, paskambino BPC telefonu bei pranešė apie tai, o minėtam automobiliui sustojus – priėjo prie jo, bei iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelius; tiek jau minėtas aplinkybes, tiek ir kaltinamojo ir jau minėto liudytojo parodymus patvirtina ir policijos pareigūnės R. V. parodymai, kuri, be kita ko, parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko pranešėjas – liudytojas A. A., kuris tiek nurodė aplinkybes dėl pranešimo, tiek ir jiems pateikė minėto automobilio užvedimo raktelį; be to, ši liudytoja parodė ir aplinkybes dėl bendravimo su S. G., jo neblaivumo nustatymo. Konkretus nustatytas neblaivumo laipsnis (taip pat nustatyti neblaivumo požymiai) užfiksuotas Neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio duomenyse.

Taigi visi šie pastarieji duomenys visiškai atitinka vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, todėl jie pripažintini įrodymais ir jais vadovaudamasis teismas, kaip minėta, ir padarė nurodytas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Nustatęs, kad S. G. minėtu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2.37 promilių.t. y. daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas, teismas pripažįsta, kad transporto priemonę jis vairavo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad šie S. G. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, t. y. pripažintina, kad jis padarė nurodytą jam inkriminuotą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl S. G. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirba (b. l. 54), pagal paaiškinimus – šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (b. l. 55), administracine tvarka baustas (b. l. 57-58).

Byloje pateiktas S. G. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos tam.

Taip pat byloje pateiktas J. K. prašymas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, kad jos sugyventinis S. G. kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, dėl jo gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nebuvo teistas; nurodoma, kad su sugyventiniu ją sieja glaudus emocinis ryšys, jie nuolat bendrauja, kartu aptaria problemas ir bendrai randa jų sprendimų būdus, gyvena kartu; ji nėra teista, nepriekaištingos reputacijos, gali padaryti sugyventiniui teigiamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo. Su prašymu pateikta jos charakteristika, kur jos darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstovo charakterizuojama išskirtinai teigiamai, taip pat byloje yra duomenys, jog ji nėra teista, nebausta administracine tvarka.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Taigi šiuo aspektu vertintina S. G. charakterizuojančių duomenų visuma. O būtent - jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors yra per 5 metų laikotarpį baustas už administracinius nusižengimus, be kita ko – ir susijusius su KET pažeidimais, visgi šie nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos; nors šiuo metu nedirba, tačiau kaip nurodė – registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, šiuo metu – arčiau šeimos; turi šeimą. Be to, teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, jog jis neabejotinai itin neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi. Todėl šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į J. K. apibūdinančius duomenis (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbovietės apibūdinama teigiamai), be to, ir jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ji irgi itin neigiamai vertina savo sugyventinio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų šeimos ryšių, jų artimo bendravimo ir pan. aplinkybių daryti S. G. teigiamą įtaką ir veikti jo elgesį, kad teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, S. G. bei jo laiduotoja skirtinos J. K. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi S. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

S. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, nustatytas pakankamai reikšmingas neblaivumo laipsnis – t. y. 2.37 promilių (įvertinus paklaidą). Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin šiurkštus ir ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių) (ANK 422 str. 5 ir 6 d.), o atitinkami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kriminalizavus vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, aiškiai rodo įstatymų leidėjo valią griežčiau – t. y. net baudžiamąja tvarka vertinti tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kita vertus, sprendžiant nurodytą klausimą, atsižvelgtina ir į jau nurodytus duomenis, iš esmės teigiamai apibūdinančius kaltinamąjį – minėta, neteistas, turi šeimą, nors administracine tvarka baustas, visgi padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs.

Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, jog S. G. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui. Visai neskirti šios priemonės teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant, jog vis dėlto konkretus padarytas KET pažeidimas yra itin šiurkštus ir tokiu būdu jis kėlė realią grėsmę eismo saugumui bei kitiems asmenims, todėl siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko – nesudaryti nebaudžiamumo įspūdžio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtinas net ir šiuo atveju, kai, kaip jau minėta, teismas, nuspręsdamas taikyti laidavimą, be kita ko vertino, jog yra pagrindo manyti, kad S. G. daugiau nebenusikals.

S. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. Paskyrus šias kardomąsias priemones nuo 2020 m. rugsėjo 6 d., bei nesant duomenų, jog S. G. būtų pažeidęs jų sąlygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomųjų priemonių, naudojęsis minėta specialia teise), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Vertinant būtinumą taikyti pastarąją baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pirmiausia pažymi, kad S. G. vairavo jam priklausantį automobilį. Vis dėlto šiuo atveju teismas sprendžia, jog minėto automobilio konfiskavimas konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Jau anksčiau minėtų charakterizuojančių duomenų visuma teismui leido padaryti išvadą, jog S. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nusprendė, jog yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nebenusikals. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamų daiktų (priemonių) konfiskavimo vienas iš tikslų – užtikrinti, kad jie nebūtų naudojami daryti nusikalstamoms veikoms ir pan. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismui nusprendus, kad pagal surinktus duomenis yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals – tokios baudžiamojo poveikio priemonės būtinumas abejotinas, juolab, kaip minėta, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise. Todėl nors kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai yra šiurkštus KET pažeidimas, bei, kaip minėta – konkrečiu atveju nustatytas pakankamai reikšmingas neblaivumo laipsnis, kai asmeniui nebeturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti, atitinkamai – kad toks elgesys kelia didelę grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir pan., visgi būtent asmenį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo atveju lemia, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė.

Savo ruožtu įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, dėl kurių nuspręsta neskirti S. G. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, teismas, siekdamas išvengti situacijos, kuri galėtų sukurti asmens nebaudžiamumo įspūdį, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, artimesnį minimaliam, t. y. 10 MGL. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su kita paskirta – specialiosios teisės atėmimu, šiuo atveju maksimaliai ir optimaliai leistų užtikrinti, kad S. G. atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, atitinkamai – tai atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus.

Dėl kitų klausimų

S. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50-53). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ Regitra.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 7 d. S. G. priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, leidžiama juo naudotis; terminas nustatytas (b. l. 28-33). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktą, teismas proceso išlaidomis gali pripažinti ir kitas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidomis pripažintinos dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo patirtos išlaidos – 9 eurai, kurios išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. G. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 6 d.

Paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje – 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, leidžiama juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti šį laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Priteisti iš S. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 9 (devynis) eurus išlaidų, patirtų dėl automobilio Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Iš išieškoti išlaidas, patirtas dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo. Ši suma turi būti pervesta į Vilniaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą LT327044060001188548, AB SEB bankas, „mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

S. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, S. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.

1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).

2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

J. K. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.