- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-508-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00400-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- D. D.
- Kategorijos
- 2.5.39.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo D. D. dėl draudimo išmokos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 434,44 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. apie 2 val. nakties jis buvo užpultas ir sumuštas, dėl ko patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi ieškovo sveikata buvo apdrausta sveikatos draudimu pagal su atsakovu sudarytą sveikatos draudimo sutartį, kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog šis įvykis nėra draudiminis, nes ieškovas užpuolimo metu buvo neblaivus, kas pagal Nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių Nr. 048 punktą Nr. 12.3 laikoma nedraudiminiu įvykiu.
3. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, klaidingai vertindamas įvykį nedraudžiamuoju.
4. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pats ieškovas patvirtino, jog įvykio metu buvo vartojęs alkoholį, kas pažymėta gydytojo užpildytame paciento apžiūros lape. Teigia, kad pagal draudimo taisykles vien alkoholio vartojimo faktas padaro įvykį nedraudiminį, dėl ko atsakovui nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp alkoholio vartojimo ir žalos. Atsakovas remdamasis medicininėmis pažymomis, kurios yra leistini rašytiniai įrodymai, įrodė ieškovo neblaivumo faktą.
5. Tvirtina, kad atsakovas parengė draudimo sutarties sąlygas pagal draudimo taisykles, kurios yra aiškios ir nedviprasmiškos. Ieškovas turėjo teisę pasirašyti sutartį kitomis sąlygomis arba atsisakyti ją pasirašyti, o to nepadaręs – turi prisiimti iš sutarties kylančias teises ir pareigas, o ne jas savaip interpretuoti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo D. D. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kad palaiko ieškovo pareikštą ieškinį, savarankiško ieškinio nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo R. D. ieškinį atmetė, grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto 44,88 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančią 2012 m. rugpjūčio 24 d. Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo kopiją draudimo sutartis dėl ieškovo R. D. sveikatos ir gyvybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų buvo sudaryta tarp trečiojo asmens D. D. (draudėjos) ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) (b.l. 74). Naudos gavėju draudiminio įvykio – ieškovo kūno sužalojimo ar mirties atveju – taip pat draudimo liudijime nurodytas ne ieškovas, o trečiasis asmuo D. D..
9. Teismas nustatė, kad draudimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp draudimo sutarties šalių – draudiko AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos D. D., kuri buvo nurodyta ir draudimo išmokos gavėja (CK 6.987 str.), todėl taikyti sutartinę civilinę atsakomybę viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti tik sutarties šalys (CK 6.245 str. 3 d.). Atitinkamai ir reikalavimo teisė dėl pažeistų interesų gynimo teisme, netinkamo sutarties vykdymo atveju, priklauso tik sutarties šalims (CK 6.213 str., CPK 5 str.).
10. Nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. balandžio 23 d., pasiūlė netinkamam ieškovui R. D. būti pakeistam į tinkamą ieškovę D. D. (CPK 45 str. 1 d.), ieškovui atsisakius tai padaryti, teismas protokoline nutartimi D. D. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 45 str. 2 d.), kuri palaikė ieškovo pareikštą ieškinį.
11. Iš susiklosčiusios procesinės situacijos teismas konstatavo, kad R. D. yra netinkamas ieškovas byloje, kuris nepageidavo būti pakeistas, o tinkama ieškove šioje byloje pripažinta D. D., savarankiško ieškinio nepateikė (CPK 46 str. 2 d.). Dėl nurodyto, teismas atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamo ieškovo, kuris, nebūdamas nei draudimo sutarties šalimi - draudėju, nei pagal šią sutartį naudos gavėju, neturi įstatyminės teisės reikalauti taikyti kitai sutarties šaliai – draudikui sutartinę atsakomybę (CPK 5 str., 12 str., 45 str. 2 d., 178 str., CK 6.213 str., 6.245 str. 3 d., 6.987 str.).
Motyvuojamoji dalis
12. Atmesdamas ieškinį kaip pareikštą netinkamo ieškovo, teismas atskirai nepasisakė dėl kitų šalių argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovo ieškovui 434,44 Eur draudimo išmoką, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
14. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra tinkamas byloje. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 127 str. 2 d., 112 str. 3 d., gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus ieškovo rašytinį sutikimą. Apdraustasis ieškovas minėto rašytinio sutikimo nedavė. Apelianto tvirtinimu, minėta norma yra imperatyvi ir tai patvirtina aktuali kasacinio teismo praktika. Dėl nurodyto, draudimo sutartis dalyje dėl D. D. paskyrimo naudos gavėja nesant dėl to rašytinio ieškovo sutikimo prieštarauja DĮ 112 str. 3 d. įtvirtintai imperatyviai teisės normai, o šio pažeidimo padarinys - draudimo sutarties nurodytoje dalyje negaliojimas (CK 1.7 str. 1, 3 d., 180 str. 1 d., 6.157 str.). Apelianto tvirtinimu, teismas ex officio turėjo pripažinti draudimo sutartį dalyje dėl D. D. paskyrimo naudos gavėja niekine ir negaliojančia ab initio.
15. Apelianto įsitikinimu, prieštaravimas imperatyviai įstatymo norma nedaro visos sutarties negaliojančia, taip pat nesant nurodyto kito naudos gavėjo, naudos gavėju pagal draudimo sutartį pripažintinas ieškovas (DĮ 112 str. 2 d., 127 str. 2 d.).
16. Nurodė, kad draudimo taisyklių 12.3 punkto nuostata yra neaiški ir nekonkretizuota, dėl ko nėra užtikrintas draudimo taisyklių teisinis apibrėžtumas, jų tarpusavio sąlygų suderinamumas. Apelianto tvirtinimu, byloje yra visos sąlygos dėl kurių įvykis pripažintinas draudiminiu įvykiu.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Nurodo, kad visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl netinkamo ieškovo byloje. Tvirtina, kad draudimo santykiai susiklostė tarp draudimo šalių - atsakovo ir trečiojo asmens, todėl šios sutarties pažeidimo atveju sutartinę atsakomybę viena kitos atžvilgiu taikyti turi teisę reikalauti tik sutarties šalys, atitinkamai tik jiems ir priklauso reikalavimo teisė.
19. Šiuo atveju neabejotina, kad ieškovas sutiko, kad draudimo išmoka būtų mokama jo motinai - naudos gavėjai, šį faktą patvirtina ir 2013 m. lapkričio 5 d. ieškovo prašymas išmokėti draudimo išmoką jo motinai. Šios aplinkybės suponuoja, kad draudimo sutartis buvo sudaryta su ieškovo sutikimu.
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškinį kaip netinkamo ieškovo, neteko prasmės likusių ieškovo argumentų bei atsakovo atsikirtimų dėl įvykio pripažinimo draudiminiu vertinimas. Mano, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinys pateiktas tinkamo ieškovo, dėl to ar įvykis draudžiamasis ar nedraudžiamasis byla turėtų būti perduota spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
22. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas ieškovo tinkamumo klausimas pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens D. D. sudarytą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį (TAI 192389917), pagal kurią nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdraustas ieškovas.
23. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį kaip pareikštą netinkamo ieškovo, nes draudimo sutartis dalyje dėl D. D. paskyrimo naudos gavėja nesant dėl to ieškovo rašytinio sutikimo prieštarauja Draudimo įstatymo 112 str. 3 d. įtvirtintai imperatyviai teisės normai, o šio pažeidimo padarinys - draudimo sutarties nurodytoje dalyje negaliojimas, ko pasekoje ieškovas pripažintinas naudos gavėju.
24. Pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009).
25. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas R. D. nėra tinkama byloje šalis - ieškovas, nes remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis draudimo teisiniai santykiai susiklostė tarp draudimo sutarties šalių - draudiko ir draudėjo D. D., kuri taip pat yra ir naudos gavėja, todėl šios sutarties pažeidimo atveju taikyti civilinę atsakomybę viena kitos atžvilgiu turi tik sutarties šalys (CK 6.245 str. 3 d.). Teismo vertinimu, nesant nuginčytai draudimo sutarčiai pagal kurią draudėja ir naudos gavėja yra D. D., ieškovo argumentai yra atmetami kaip nepaneigiantys netinkamo ieškovo teisinio statuso ir iš to kylančių procesinių teisinių pasekmių.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, šios teismo išvados nepripažįsta pagrįsta.
27. Draudimo paskirtis - apsaugoti apdraustojo asmens turinius turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Konkrečios draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas, o sutarties sąlygos nustatomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, jeigu draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu. Draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo grupė, draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris bei kiti būtini CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimas Serija LD Nr. 100005838, išduotas 2013-09-06, pagal kurį draudėjas D. D., apdraustasis R. D., naudos gavėjas mirties/kūno sužalojimų ir/ar papildomų rizikų atveju D. D.. Draudimo sutarties dalykas (draudimo objektas) yra apdraustojo turtiniai interesai, susiję su mirtimi ir/arba sveikatos sutrikdymu dėl nelaimingo atsitikimo.
29. Nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių Nr. 048 25 p. nustatyta, kad draudimo sutartis laikoma sudaryta apdraustojo, kuris draudžiamas nelaimingų atsitikimų draudimu, naudai, jeigu draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas Naudos gavėjas. Pagal taisyklių 27 p., draudimo sutartis asmens, kuris nėra Apdraustasis, naudai, gali būti sudaryta tik gavus Apdraustojo raštišką sutikimą. Pagal 50.12 punktą, draudimo išmoka mokama Draudėjui tik tuomet, jeigu draudėjas pateikia raštišką Apdraustojo sutikimą ir jeigu draudimo liudijime Naudos gavėju yra nurodytas Draudėjas. Kitu atveju išmoka yra mokama Apdraustajam.
30. Nuostatos dėl galimybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi naudos gavėju paskirti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį, įtvirtintos DĮ 98 straipsnio 2 dalyje, 102 straipsnyje, 112 straipsnio 2 dalyje. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje ir 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kurią būtina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustąjį, bet kitą asmenį: būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas (2012-01-01 - 2013-05-07 įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu).
31. Taigi, šalių draudimo sutartis sudaryta galiojant imperatyviosioms Draudimo įstatymo 112 str. 3 d. nuostatoms, kad jeigu sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį draudėjas ketina naudos gavėju paskirti save, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo gautas apdraustojo R. D. rašytinis sutikimas. 32. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo teisinį statusą neatsižvelgė į įstatymų nuostatą, kad naudos gavėju draudėjas gali tapti tik tam tikromis sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku ieškovo paaiškinimus ir baigiamosios kalbos argumentus, kad ieškovas turi teisę į draudimo išmoką, nes nebuvo jo sutikimo būti apdraustu. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą kolegija pripažįsta neatitinkančiu šios grupės draudimo taisyklių ir Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu. Teismas, spręsdama šalių ginčą turėjo vertinti šalių sudarytos draudimo sutarties atitikimą imperatyvioms Draudimo įstatymo nuostatoms.
33. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad proceso normos dėl ieškovo tinkamumo byloje pritaikytos netinkamai. Ieškinio atmetimas tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo lėmė tai, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 301 str. 1 d., 329 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.