- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-1235-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00386-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- J. P.
- Civilinis atsakovas
- UAB DB „(duomenys neskelbtini)”
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)”
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1235/2011
Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00386-2010-3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. įstatyminės atstovės T. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
J. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies: priteista iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” J. K. naudai 1368 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 15 d., apie 20.05 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį troleibusą „Skoda 14TR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žirmūnų gatve nuo Kareivių gatvės pusės link Minties gatvės pirma eismo juosta, buvo neatidus ir neatsargus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.768, 133 p. reikalavimą vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas - į kelio būklę, meteorologines sąlygas, nesugebėjo troleibuso suvaldyti ir saugiai sustabdyti, dėl ko troleibuso galinė dalis išslydo į gretimą, į antrą jo važiavimo krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. P., po to nuslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu I. S., troleibuso priekinė dalis užvažiavo ant bordiūro dešinėje važiuojamosios dalies pusėje ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Dėl eismo įvykio troleibuso keleivėms L. P., A. Š., P. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, troleibuso keleivei J. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, į neturtinę žalą neįskaičiuoti faktinių išlaidų, priteisti didesnę neturtinę žalą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atstovė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė neprašė atlyginti arba priteisti faktines išlaidas, kurias apmoka draudimas, jeigu tokios išlaidos atsiranda po eismo įvykio, tačiau teismas savo nuožiūra išskaičiavo iš maksimalios neturtinės žalos (10000 Lt, kasacinės bylos Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009) faktines išlaidas.
Ieškovė nereikalavo iš atsakovo faktinių išlaidų, kurias apmokėjo „(duomenys neskelbtini)” draudimas, o prašė teismo priteisti neturtinę žalą už jos fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kita. Fizinį skausmą ieškovei teko iškentėti gydymo metu, jį kenčia ir šiuo metu. Jos emocinė depresija ir dvasiniai išgyvenimai yra susiję ne tik su fiziniais skausmais ir šoku, patirtu auto įvykio metu, bet ir su tuo, kad dėl autoįvykio padarinių jai teko atsisakyti mėgstamo užsiėmimo šokių (breikas) ir šokėjos karjeros, dalyvauti koncertuose.
Taip pat įstatyminė atstovė pabrėžia ir tai, jog dėl J. P. veiksmų, patyrė neturtinę žalą ir ji. Ji patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jos dukra buvo sužalota. Dėl dukros sveikatos būklės jai teko sumažinti darbo krūvį ir daugiau laiko skirti savo dukrai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliantės nuomone, minimali priteistos neturtinės žalos suma turėjo viršyti 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas, civilinių atsakovų atstovės, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai J. K. priteisimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į priteistos neturtinės žalos sumą įskaičiavo UAB DK „(duomenys neskelbtini)” atlygintą neturtinę žalą, be to, minimali priteistos neturtinės žalos suma turėjo viršyti 10 000 Lt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išspręstas iš esmės ir reikalavimas priteisti 30 000 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti pagrįstai patenkintas iš dalies.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau išdėstytų nuostatų ir teisingai išsprendė nukentėjusiajai J. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pastarajai konstatuoti suspaustiniai krūtininio 12-o ir juosmeninio 1-o slankstelių I-o laipsnio lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. K. nuo 2010-03-15 iki 2010-03-24 buvo gydoma VUVL stacionare, nuo 2010-03-25 iki 2010-04-16 taikytas sveikatą grąžinantis gydymas UAB sanatorijoje (duomenys neskelbtini), iki šiol gydosi ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kurį laiką vaikščiojo su plastikiniu įtvaru, nelankė mokyklos, buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų. Sveikatos sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, nukentėjusioji jaučia apatinės nugaros dalies skausmus, tempimą, ilgiau pasėdėjus atsiranda skausmai juosmens srityje. Nukentėjusiąją prižiūrinti VšĮ „Antakalnio poliklinika” gydytoja B. B. negali tiksliai pasakyti, kokios galimos sužalojimų pasekmės ateityje, ir nurodo, jog jos gali būti įvairios, gali kurį laiką likti skausmai ir pan. Be aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė ir psichologinį stresą, išgyvenimus, atsirado baimė važiuoti troleibusu (2011-03-31 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog J. K. 2010 m. rugsėjo 1 d. lankėsi VšĮ „Antakalnio poliklinika” Psichikos sveikatos centre psichologo konsultacijai dėl po patirtos troleibuso avarijos atsiradusių baimių, psichologo konsultacija nukentėjusiajai buvo suteikta ir gydantis UAB sanatorijoje (duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, kad dėl patirto streso J. K. turi ginekologinių problemų (2011-03-08 UAB (duomenys neskelbtini) išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog J. K. 2010 m. kovo mėn. buvo patekusi į avariją, o nuo balandžio mėnesio nėra mėnesinių, mėnesinių išnykimo priežastis funkcinė (pvz. dėl streso, svorio netekimo ar didelio fizinio krūvio)). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina tai, kad nukentėjusioji J. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje ji ne tik negalėjo lankyti mokyklos, buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų lankymo, bet buvo priversta atsisakyti ir mėgstamų šokių užsiėmimų, kaip nurodo nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, po aptariamo eismo įvykio sumažėjo ir dukrą lankančių draugų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajai J. K. atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad J. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiąją sužaloti, sukelti jai dvasinių išgyvenimų, ne kartą atsiprašė eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų, tame tarpe ir J. K., atsižvelgė ir į nukentėjusiajai J. K. padarytos turtinės žalos dydį.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt piniginė kompensacija atitinka J. P. padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismų praktikos tendencijas. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje dar tik formuojasi, todėl galima aptikti nevienodų teismų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau tendencijos yra būtent tokios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-179/2009, Nr. 2K-207/2009). Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įstatymus dėl padarytos neturtinės žalos nustatymo ir jos atlyginimo.
Nepagrįsti yra apeliantės skundo argumentai, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas į priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį įskaičiavo draudimo bendrovės išmokėtas sumas.
Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pažymėtina tai, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys) (pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis)).
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai J. K. J. P. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 10 000 Lt. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 1 d. 2 p. (įstatymo redakcija nuo 2007 m. birželio 11 d.: Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB DK „PZU Lietuva” sumokėjo nukentėjusiajai J. K. maksimalaus, TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. numatyto dydžio – 2 500 eurų (8632 Lt) sumą neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu likusi priteistos ir neatlygintos neturtinės žalos dalis priteistina iš materialiai už J. P. veiką atsakingo asmens.
Nagrinėjamu atveju J. P. 2010 m. kovo 15 d. apie 20.05 val. eismo įvykį sukėlė darbo metu, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį troleibusą „Skoda 14TR”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio troleibuso keleivėms L. P., A. Š., P. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, troleibuso keleivei J. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog žala buvo padaryta didesnio pavojaus šaltinio.
Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007). Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dalis, viršijanti draudimo bendrovės atlygintą maksimalų neturtinės žalos dydį, priteista iš už J. P. veiką materialiai atsakingo asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)” žala turėjo būti priteista kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, o ne kaip iš darbdavio. Kadangi šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)” yra tiek darbdavys, tiek didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiosios J. K. naudai priteista 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą nukentėjusiosios J. K. įstatyminei atstovei T. Č.. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. T. Č. J. P. nusikalstama veika tiesiogiai neturtinė žala nebuvo padaryta, dėl ko ji pagrįstai baudžiamojoje byloje ir nebuvo pripažinta civiline ieškove.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios J. K. įstatyminės atstovės T. Č. apeliacinį skundą atmesti.