- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- PK-83-298/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00002-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- S. T.
- Kaltinamasis
- Z. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje
Z. Š. (Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, 16 kartų baustas administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., Kalvelių sen., Kenos k.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 20.00 val., prie miško, esančio Vilniaus r., Kalvelių sen., Žvėryno k., tyčia dujų balionėliu papurškė neaiškios kilmės dujomis S. T. į veido ir akių sritis, dėl ko S. T. sukėlė abiejų akių junginių cheminį nudegimą, taip sukeldamas S. T. fizinį skausmą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
K. Z. Š. padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 rugsėjo 14 d. buvo pas save sklype, kur degino krūmus. Ten yra 1 ha sklypas, kur pjovė žolę, kad gražiau atrodytų ir ketina daryti planą namo statybai. Užsiima automobilių remontu ir kadangi turėjo atvažiuoti klientas, nutarė važiuoti į namus. Pastebėjo, kad dingo kartu buvęs šuo, kuris galimai pasiklydo miške arba kas nors pavogė. Tuo metu kitų žmonių nematė, niekas nebuvo privažiavęs. Apie 18.00 val. ar 18.30 val., būdamas vienas, iš ten išvažiavo automobiliu ,,N. P.“. Atvažiavęs per 15 – 20 minučių, apie 4 kilometrus, tiesiu keliu važiuojant apie 2 kilometrus, nuo miško iki namų, laukiant klientui, taisė automobilį. Į mišką važinėja dažnai, kartais nuvažiuoja ir per 5 minutes. Temstant pasakė klientams, kad reikia paieškoti miške dingusio šuns. Pasiūlė klientams važiuoti kartu. Kadangi automobilyje ,,N. P.“ baiginėjosi kuras, brolio D. Š. paprašė automobilio ,,Audi 80“. Brolis norėjo kartu važiuoti ieškoti šuns, todėl apie 20.00 val. išvažiavus, kai pats vairavo, o brolis sėdėjo šalia jo bei automobilio gale du klientai. Nuo to momento, kai atvažiavo iš miško į namus ir vėl grįžo į mišką buvo praėję apie pusantros valandos. Atvažiavus į sklypą pastebėjo du automobilius ,,Audi“ ir džipą, iš kurių, atvažiavus iš galo, vienas stovėjo priekiu, o kitas - šonu. Privažiavo prie džipo. Po to trečias automobilis jam užblokavo kelią. Prie jų pribėgo vyrai, šviesdami prožektoriais. Pats paklausė, ką jie čia darantys. Vyrai, kurių buvo trys, atsakė, kad gaudo ir šaudo. Šie vyrai teiravosi, ką čia veikia, o atsakius, kad tai jam priklausantis sklypas ir ieško dingusio šuns, išlipus iš automobilio, jie liepė parodyti rankas. Išsigando. Pajuto, kad nuo tų vyrų sklido alkoholio kvapas. Pastebėjo jų automobilyje sėdintį į jo panašų šunį, tačiau vyrai pasakė, kad tai jų šuo. Pasakius, kad tai jam priklausantis šuo, vyrai blokavo kelią ir apšaukė jį brakonieriumi. Artėjant prie jų automobilio, vyrai jį stūmė, klausdami, kur jis einantis. Kadangi buvo įsitikinęs, kad tai jo šuo, priėjęs prie džipo, bandė atidaryti duris, tačiau jį, galimai S. T., atitraukė nuo automobilio. Tuo metu visi stovėjo lauke. Kai norėjo pasiimti šunį, pastebėjo, kad atsirado S. T., laikydamas rankoje ginklą, galimai pasiimtą iš automobilio. Tuo metu brolis stovėjo lauke. Kai S. T. ištraukinėjo ginklą iš automobilio, kuris nebuvo įdėkle, ir ištraukus ginklą, pats galvojo, ką daryti, t. y. stovėti ir laukti, kol sušaudys, ar iš automobilio paimti dujų balionėlį. Pribėgo prie automobilio, paėmė 350 ml dujų balionėlį, kuris galimai buvo prie sėdynės ar prie rankinio stabdžio svirties. Dujų balionėlį turėjo tik jis, kurį pasiėmė prieš išvažiuojant į mišką, o prieš tai įsigijo parduotuvėje tikslu apsisaugoti. Paėmus didelės talpos dujų balionėlį ir pastebėjus, kad S. T. ėjo su ginklu paskui jį, o kitiems dviems vyrams stovint prie automobilio, ėmė purkšti dujas link S. T. ir Z. S. bei ant S. T. automobilio, kurio durys buvo atidarytos. Dujų balionėlis purškia apie 4 metrus ir dujomis apipurškė visus, daugiausiai – S. T., nes purškė į ginklą. Matė, kad vienas vyras pabėgo. Z. S. stovint prie automobilio, pats atidarė priekines automobilio duris ir šuo iš automobilio išlipo. Šunį pasikvietus į savo automobilį, išvažiavo. Norėjo rašyti pareiškimą, tačiau išsigando, kad šie vyrai gali atvažiuoti į jo namus su ginklais, nes nežinojo, kad tie vyrai - tai medžiotojai. Mano, kad S. T. įvykio aplinkybes galimai pasakoja kitaip. Nurodo, kad atvažiavus ir šunį pašaukus vardu, jis sureagavo, tačiau šuo nebėgo, kadangi buvo svetimame automobilyje. S. T. atidarius automobilio duris, mano, kad šuo neiššoko, nes S. T. stovėjo šalia. Taip pat nurodo, kad šitas konfliktas vyko tėvui priklausančiame sklype, t. y. pievoje, ganyklos plote, netoli miško, apie 150 metrų iki miško. Nežinojo, kad medžiotojai gali medžioti privačiuose žmonių žemės ir miškų sklypuose. Nei jis, nei tėvas nebuvo informuoti, kad tą dieną medžiotojų klubo „Mickūnai“ medžiotojai medžios jiems priklausančiame plote. Nurodo, kad pats apie 2 metus turi medžiotojo bilietą, tačiau nepriklauso medžiotojų klubui. Turi šautuvą – lygiavamzdį karabiną. Tą dieną su savimi šautuvo neturėjo, pats šūvių prieš važiuojant į namus pas klientus, negirdėjo. Išvažiuojant į namus keletą kartų kvietė šunį, kuriam neatėjus, išvažiavo į namus. Važiuojant į namus jokių automobilių nematė. Mano, kad S. T. ir liudytojai meluoja. Kaltu neprisipažįsta, nes tik papurškė dujas. Nurodo, kad įvykio metu buvo dar du žmonės, kurie yra jo klientai, atvažiuojantys kartą per metus. Su civiliniu ieškiniu ir išlaidomis už advokato pagalbą nesutinka.
Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas BPK 80 str. 1 d. ir 82 str. 3 d. pagrindais, davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydamas, kad nuo to momento, kai atvažiavo iš miško į namus ir vėl grįžo į mišką buvo praėję apie dvi ar dvi su puse valandos (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 43 – 44).
N. S. T. patvirtino privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. su O. B. ir Z. S. sėlindami medžiojo medžioklės klubo žemės teritorijoje, esančioje netoli Žvėryno kelio, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus r. Į medžioklę atvyko maždaug 19.00 val. Buvo su O. B. ,,Nissan“ automobiliu, o Z. S. buvo su ,,Audi 80“ automobiliu. Apie 20:30 val. išgirdo šūvį, iš tos pusės, kur medžiotojų nebuvo. Susivokė, iš kurios pusės buvo šauta. Paskambino Z. S. ir O. B., kurie patvirtino, kad jie nešaudė, o šūvį irgi girdėjo. Po maždaug 10 minučių suradus Olegą, sėdę į paties ,,Nissan“ automobilį nuvažiavo, o Z. S. paskambinę pasakė, kad jis su savo automobiliu irgi nuvažiuotų į šūvio vietą. Atvažiavus nieko nerado, trise stovėjo ir kalbėjosi. Tuo metu dar buvo šviesu. Pats ,,Nissan“ automobilį pastatė miške per kvartalą nuo tos vietos, kur buvo šaudoma bei buvo nuėjęs iki tos vietos, kur buvo šaudoma. Iš kitos pusės, į tą vietą, kur buvo šauta, atvažiavo Z. S. ir stovėjo. Temstant išgirdo garsus ir žiūronų pagalba pamatė du žmones bei išgirdo “išči” komandą šuniui. Dviems žmonėms pasilenkus, pamanė, kad rado žvėrį, todėl sėdę į automobilius pamėgino užtverti kelią. Pastebėjo žalios spalvos džipą, galimai ,,N. P.“, į kurį šie du žmonės įlipę, o šuniui likus, išvažiavo. Juos vijosi, o jie važiavo link Kenos, todėl nespėjo pasiimti šuns. Jie matė, kad važiuoja iš paskos, nes buvo maždaug 20 metrų nuo jų. Patys grįžo į vietą, kur buvo automobilis. Grįžtant atgal pamatė šunį Jagterjero veislės su tatuiruote ausyje, o atidarius automobilio duris, šuo įšoko į automobilio vidų. Pasukus nuo žvyrkelio į Žvėryno pusę, pamatė kitą automobilį, jiems sustojus, už jų sustojo Z. Š.. Patys uždarė išvažiavimą, kad negalėtų pravažiuoti. Nurodo, kad važiuojant Žvėryno gatve, likus keliems metrams iki pamiškės, kur buvo džipas, pamatė, kad ne vienas, o du automobiliai važiuoja iš paskos. Nusuko nuo kelio, pamatė, kad kitas automobilis irgi nusuka. Iš paskos tam kitam automobiliui atvažiavo Z. S. ir užtvėrė kelią. Pats su O. B. iš automobilio išlipo. Kaltinamasis ir dar vienas vyras taip pat išlipo, tačiau nematė, kas vairavo automobilį, nes išlipo kartu. Z. S. irgi išlipo iš automobilio. Išlipus, šautuvai buvo automobilio bagažinėje, uždaryti dėkluose, t. y. buvo be ginklų. Viso buvo penki žmonės. O. nufotografavo jų automobilį ,,Audi 80“ tamsiai žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, paprašius atidaryti, atsisakė tai padaryti. Nuo tada, kai iš tos vietos išvažiavo ,,N. P.“ automobilis ir kol atvažiavo ,,Audi“ automobilis, praėjo maždaug pusvalandis. Jie pasakė, kad tai jiems priklausantis miškas ir atvažiavo pažiūrėti, kas verčia šiukšles. Patys paaiškino, kad yra medžiotojai ir kad girdėjo šūvį. Paprašė duoti pažiūrėti kamerų užfiksuotą vaizdą bei parodyti rankas. Bendraujant kilo įtampa, tačiau konflikto nebuvo. Paprašė atidaryti automobilio bagažinę, bet jie atsisakė tai daryti. Z. Š., kuris buvo apsirengęs senomis nutrintomis komufliažinėmis kelnėmis, priėjus prie automobilio, pamatė šunį, todėl pats padėjo ranką ant automobilio, pasakydamas, kad jei šuo yra jo, tada turi dar pasikalbėti. Z. Š. brolis dėvėjo juodos spalvos sportinį kostiumą. Abu broliai nuėję į automobilį, paėmė didelės talpos dujų balionus, kurio dydis prilygo pusei gesintuvo dydžio, maždaug 20 - 30 cm aukščio, su rankena, tamsios spalvos. D. Š. nieko nesakęs dujų balionu, būdamas maždaug trijų metrų atstumu purškė Zbyslavui į veidą, kai matėsi net purškimo srovė. Jam nudegino vieną veido pusę, bet akims nekliuvo. Pats nuo Z. S. buvo 3 - 4 metrų atstumu ir tikslu paimti ginklą, įšoko į automobilį, kurį iš vidaus užrakino, nes Z. Š. iš lauko pusės bandė atidaryti vairuotojo pusės duris. Pats pasisuko paimti ginklo. Šautuvas buvo dėkle užrakintas. Paėmus šautuvą, per veidrodį pamatė, kad šalia nieko nėra, o už automobilio vyksta konfliktas. Nepamena, ar šautuvas buvo užtaisytas. Z. Š. buvo kairiau, nematomoje veidrodėlyje zonoje ir atidarius automobilio duris, norėjo šokti iš automobilio. Z. Š., būdamas kairėje vairuotojo pusėje, dujų balionu papurškė pačiam į veidą ir ,,išjungė“ bei tuo padarė nežymų kūno sužalojimą. Matė, kad tai padarė Z. Š., nes apšvietimas buvo nuo automobilio žibintų. Šautuvas ir automobilio salonas buvo apipurkšti dujomis. Po to jau nieko nematė, sąmonės neprarado. Jautė skausmą, deginimą ir baimę, kad apaks. Toliau nieko nepamena. Nurodo, kad vieną graižtvinio šautuvo šūvį girdėjo maždaug per kvartalą nuo tos vietos, kur vėliau susitiko su Z. Š.. Pieva, kurioje buvo įvykis, priklauso jų medžioklės klubo plotui - Kalvelių sen. Žvėryno kelias, t. y. miškas ribojasi su Žvėryno keliu. Mickūnų medžiotojų klubo nariai pasidalino vietas. Su juo buvo O. B., o Z. S. buvo šalia, kitoje vietoje. Kai išvažiavo broliai, policiją ir greitąją medicininę pagalbą iškvietė kolegos. Nematė, kaip broliai Š. paėmė šunį. Policija važiuoti atsisakė. Medikai neišvežė, bet davė vandens. Tuo momentu jautė didelį skausmą. Konstatuotas abiejų akių junginių cheminis nudegimas ir didelis fizinis skausmas. Nurodo, kad broliai pradėjo pulti pirmi, ištraukė dujų balionus. Įtampa jautėsi bendraujant. Iki tų veiksmų, buvo įsitikinęs, kad jie brakonieriavo, bet jų užpuolimo nesitikėjo. Prašo teismo Z. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti, patį pripažinti civiliniu ieškovu, kai neturtinę žalą vertina 2 000 Eur už skausmo ir siaubo sukėlimą bei prašo ją priteisti iš Z. Š.. Padariniai išnyko po 3 - 4 dienų. Nedarbingas dėl šio įvykio nebuvo. Kitą dieną nuvažiavus į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, pasakė, kad gydo vėjas ir laikas. Jokių tepalų nenaudojo. Po paros laiko buvo padarytas tyrimas. Taip pat prašo atlyginti visus nuostolius už medicinines išlaidas ir advokato pagalbą, t. y. 18 Eur už specialisto išvadą bei 200 Eur advokato pagalbos išlaidas. Nurodo, kad į tą vietą atvažiavo kiti medžiotojai ir jie rado išėjimus iš miško ir žvėrims prišerta ne jų medžiotojų. Nušauto žvėries nerado. Pažymi, kad medžioklės vadovas neturi įspėti, kad medžios kažkieno plotuose. Jie nemedžiojo Š. teritorijoje, o ten atvažiavo, nes ten medžiojo jisai. Teigia, kad įvykio metu buvo blaivus ir tai galėtų patvirtinti medicinos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo iškart po įvykio. Mano, kad Z. Š. tame plote pjovė žolę, nes ten renkasi stirnos, elniai, kiškiai. Tai tiesioginė priežastis, kodėl ,,langas“ yra iškirstas. Nurodo, kad įvykio metu buvo tik broliai, nes pats buvo priėjęs prie Š. automobilio, ant galinės sėdynės niekas negalėjo nei sėdėti, nei gulėti. Daugiau žmonių nebuvo. Aplinkui buvo tamsu, tik jų prožektoriai viską apšvietė. Su prožektoriumi apšvietė automobilio saloną, nes buvo įdomu, kas atvažiavo.
Nukentėjusysis S. T. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 15 – 16, 18 – 20).
Šalies argumentai
L. O. B. teisme paaiškino, kad 2015-09-14 buvo išvykę į medžioklę, medžiojo savo plotuose, priklauso Mickūnų medžiotojų būriui. Atvyko medžioti apie 18.00 – 19.00 val. Buvo jis su S. T. viename ekipaže su automobiliu džipu ,,Nissan“. Z. S. buvo su atskira mašina ,,Audi“. Medžiojo netoli vienas nuo kito. B. M. miške netoli pievų, kur buvo įvykis. Kaimas gal ir Žvėryno, o jie tą plotą vadina Mickūnų mišku. N. Ž. kaimo Mickūnų miško pakrašty. Išgirdus šūvį, paskambino S. T., paaiškėjo, kad jis nešovė. Šūvis buvo netoli ir iš jų nieko neturėjo ten būti. Nusprendė nuvažiuoti į tą vietą. Dar paskambino Z. S., kad irgi važiuotų ten. Medžiojo apie 2 - 3 valandas. Baigus medžioklę, išgirdo šūvį. Kadangi nuo 1985 metų yra medžiotojų klubo narys, gali atskirti, kokio šautuvo šūvis – tai buvo graižtinio šautuvo šūvis. Nuvažiavo nuo Žvėryno kelio į tas pievas. Pats atvažiavo su S. T., po to atvažiavo ir Z. S.. Kalbėjo. Bekalbant pamatė prožektoriaus šviesą, jau buvo prieblanda. Su žiūronais S. T. pamatė du žmones. Jie buvo maždaug iki 200 metrų atstumu nuo jų. Eiti per pievą tiesiai pas juos buvo pavojinga. Aplinkui nuvažiavo prie pievų. Z. S. liko, kuriam pasakė važiuoti ant kelio, kad gal ten pamatys juos. Įlėkė į mišką, šalia jų staigiai pravažiavo džipas ,,N. P.“, jis pralėkė, o patys pradėjo vytis, bet jis nutolo. Bevažiuojant, pamatė bėgantį šuniuką. Nuvažiavo iki pagrindinio kelio, kuris eina nuo Kenos į Lavoriškes, bet džipas nuo jų nutolo ir link sankryžos nežinojo, kur jis nuvažiavo. Matėsi, kad jis bėga nuo jų. Sustojo, nes nežinojo, kur nuvažiavo džipas. Nusprendė grįžti į tą įvykio vietą. Nurodo, kad prievolės imtis veiksmų, išaiškinti brakonierius, neturi. Savo plotuose medžioja ir jeigu jų teritorijoje būna kiti asmenys su šautuvu ar medžiokliniu šuniu, tada jie, suradus tą asmenį, turi pranešti institucijoms. Kiti žmonės, kiti medžiotojai, negali medžioti jų plote. Visus narius pažįsta.Tas miškas priklauso jų medžiotojų būreliui. Pagal medžioklės plotus, tas miškas priklauso jiems, nesvarbu, ar tai yra valstybės žemė, ar priklauso fiziniam asmeniui. Su S. T. grįžinėjo į įvykio vietą. Pamatė šunį. Sustojo. Šuo nėjo, kai kvietė, bet, kai atidarė automobilio dureles, į mašiną įšoko pats. Šuo juodas Jagterjeras, veislinis. Nuvažiavo į įvykio vietą. Jie priekyje važiavo, Z. S. važiavo iš paskos. Sustojo ant kelio. Gavosi taip, kad ,,Audi“ automobilis aplenkė Z. S.. Patys sustojo, už jų sustojo ,,Audi“ automobilis, po to Z. S. su savo ,,Audi“ automobiliu. Pats priėjo prie ,,Audi“ automobilio. Nuo to momento, kai išvažiavo ,,Nissan“ automobilis ir atvažiavo ,,Audi“ automobilis, praėjo gal pusvalandis. Iš ,,Audi“ automobilio išlipo du žmonės, buvo pats su S. T., o po to Z. S.. Išviso buvo penki žmonės.Toliau kalbėjo, klausė, ką jie čia daro. Jie sakė, kad čia jų žemė ir jie važiuoja, nes čia kameros stovi, kad buvo judėjimas ir kažkas čia vyksta. Buvo maždaug 21:30 val. Pasakė, kad jie yra medžiotojai ir girdėjo šūvį, kad gal kameros padės. Vieta, kur sustojo trys automobiliai - nusukus nuo Žvėryno kelio į miško keliuką, bet čia ne miškas, o pieva. Iki miško apie 200 metrų. Pokalbio metu padarė jų automobilio nuotrauką. Vienas iš jų priėjo prie S. T. automobilio, pamatė šunį ir pasakė, kad čia jų šuo. Pasakė vienas iš jų, kad paleistų šunį. Iškart suprato, kad jie yra tie patys asmenys, tik pakeitė automobilį ir sugrįžo. Vienas vyras buvo šiek tiek žemesnis už kitą. Pastebėjo, kad vienas iš jų buvo su komufliažinėmis kelnėmis, o komufliažinė striukė gulėjo automobilio gale. Išlipdami iš automobilio, šautuvų prie savęs neturėjo, šautuvai buvo bagažinėje dėkluose. Kai pasakė, kad čia tie du vyrai, kurie išvažiavo su ,,Nissan“ automobiliu, jie nuėjo link savo ,,Audi“ automobilio. Pamanė, kad nori pabėgti. O jie atidarė automobilio duris, po to uždarė duris ir ėjo link jų ir rankas laikė už nugarų. Jie prašė jų sustoti į ,,krūvą“, arčiau vienas kito – tą pasiūlė gal ir Z. Š.. Tas prašymas pasirodė keistas. Kai vyrai pamatė, kad jie nesueina, o skirstosi, pats pamatė pas juos rankose profesionalius dujų balionus su rankenomis. Pirmas purškimas – Z. papurskė Z. Š.. Z. S. nuo pačių stovėjo apie 2 - 3 metrus atstumu. Z. purškė Z. maždaug 2 - 3 metrų atstumu. Srovė kuo tolyn – platyn ir iš didesnio atstumo dar lengviau pataikyti žmogui. Matė, kaip Z. nudegino pusę veido. Pats sušaukė S. T., kad reikia šautuvo. S. T. šoko į savo automobilį. Pats bėgdamas surinko bendrąjį pagalbos telefono numerį ,,112“, bet su operatoriumi nesusisiekė. Kitas vyras pačiam bėgo iš paskos ir vijosi, po to apsisuko ir nubėgo atgal. Z. atidarė jų automobilio dureles ir S. T. papurškė dujų balionu į akis. Vienas vyras supurskė ir Zbyslavui ir S. T., kitas vijosi patį. Matė, kaip atidarinėjo dureles ir purškė S. T. į veidą. Pats buvo nuo jų galimai 10 metrų atstumu. Vienas vyras vijosi patį, o kitas vyras liko, kuris purškė S. T. ir Zbyslavui. Negali pasakyti, kas atidarė dureles, matė, kad durelės atsidarė. S. T. neišlipo iš automobilio, sėdėjo joje. Pats girdėjo purškimo garsą ir po to iškart pradėjo rėkti S. T.. Pačiam nekliuvo tikrai, bet ar jis purškė, kai pats bėgo, nežino. S. T. išlipo iš automobilio užsidengęs akis, rėkė “akys”. Minėti vyrai pasinaudojo sumaištimi, paėmė šuniuką, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Z. automobilis stovėjo tų dviejų vyrų ,,Audi“ automobilio gale. Z. sėdo į automobilį, patraukė ir leido jiems išvažiuoti. Kas paėmė šunį, nežino. Matė, kad šuo įlipo į ,,Audi“ automobilį. Iškvietė medicinos darbuotojus. Policija pasakė, kad, kadangi vyrų jau nėra, kad jie patys atvažiuotų rytojaus dieną ir rašytų pareiškimą. Greitoji medicininė pagalba atvažiavo, suteikė pagalbą ir išvažiavo. Z. Š. tikrai buvo tarp tų dviejų vyrų, veidą įsižiūrėjo. Antras vyras - vienas iš liudytojų. Z. Š. anksčiau nebuvo matęs. Nustatė džipą, spalvą, markę. Pats juos atpažino policijoje per apklausą, kai parodė jų nuotraukas. Padarė nuotrauką ,,Audi“ automobilio valstybinio numerio. Paprašė leidimo nufotografuoti automobilio numerį. Nurodo, kad jie privalo žinoti savo medžioklės plotus. Jie buvo savo medžiojimo ploto vienete. Buvo jų medžiojimo plotai, kur matė automobilį ,,N. P.“. Įvykis buvo jų medžiojimo plote. Pieva įeina į jų medžiojimo plotus. Nurodo, kad S. T. iš automobilio su medžioklės šautuvu nebuvo išlipęs. Nei vienas neturėjo šautuvo.
Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 30 - 31).
L. Z. S. teisme paaiškino, kad 2015-09-14 medžiojo skirtinguose kampuose, Mickūnų miške. Buvo neaiškus šūvis, susiskambino ir išsiaiškino apie tai, kad niekas iš jų nešovė. Buvo pats, S. T., O. B.. Pats atvažiavo savo ,,Audi 80“ automobiliu. S. T. su O. B. buvo su džipu ,,Nissan“. Atvyko į medžioklę apie 19.00 val., dar iki sutemstant. Pamedžiojus, išgirdo neaiškų šūvį, susiskambinus, nustatė vietą ir pats, S. T. ir O. B. nuvažiavo į šūvio vietą. Pamatė, kad prie miško du žmonės kažko ieško. Su jais buvo šuo, kuriam vyrai davė komandą. Vyrai pačius pamatė ir pabėgo į mišką. S. T. ir O. B. nuvažiavo S. T. automobiliu į šūvio vietą. Pats liko toje vietoje. S. T. ir O. B. nuvažiavo, tačiau vyrai nuo jų pabėgo savo automobiliu. S. T. jam paskambino ir pasakė, kad liko šuo. Kito automobilio tuo metu nematė. Iš tos vietos, kur pats stovėjo, girdėjo, kad buvo automobilis. Pats nuvažiavo iki jų. Nusprendė grįžti į tą vietą, kur nuvažiavo automoilis. S. T. su O. B. išvažiavo, pats pradėjo ant kelio apsisukinėti. Susitikus, šuo - juodas Jagterjeras buvo S. T. automobilio salone. Ant šuns ausies buvo tatuiruotė, bet jos nešifravo. Be numerio ant tatuiruotės daugiau nieko nepastebėjo. Nusprendė važiuoti į tą vietą, kur buvo automobilis. S. T. ir O. B. išvažiavo pirmi. Kol pats apsisukinėjo, pro patį pravažiavo dar vienas automobilis. Važiuojant, pamatė, kad S. T. automobilis stovi, o už S. T. automobilio stovėjo dar vienas automobilis ,,Audi 80“. Pats atvažiavo paskui tą ,,Audi“ automobilį, sustojo iš galo. Kai pats privažiavo, buvo išlipę du vyrai iš ,,Audi“ automobilio ir S. T. su O. B.. Kalbėjo apie tai, kas ką čia daro. Patys pasakė, kad pastebėjo brakonierius. Jie sakė, kad jų žemė ir jie gavo žinutę, kad kažkas vaikšto jų žemėje. Z. Š. pamatė automobilyje šunį ir pradėjo klausinėti, ar čia jų šuo. Sakė, kad šuo ne jų. O. B. paprašė, nufotografuoti automobilio valstybinį numerį. Kai O. B. nuėjo fotografuoti numerio, vaikinai priėjo prie savo automobilio, atidarė dureles. Kažkas pasakė, jiems stovėti ir niekur neeiti. Kažką paėmė iš automobilio. Iškart nesuprato, ką ištraukė. Z. Š. papurškė pačiam kažkokiomis dujomis. Papurškė pačiam 2 - 3 metrų atstumu, didele srove, dėl ko apdegė kairė veido pusė. Pradėjo dusti, nukrito, pasikėlė ir įlipo į savo automobilį. Matė, kad S. T. labai blogos būsenos, rėkė, o O. B. kažkur nubėgo. Matė, kad dujomis purškė Z. Š.. Pačiam papurškė, o po to tas pats asmuo papurškė S. T.. S. T. stovėjo šalia paties. T. prašė pagalbos. Vaikinai išvažiavo. O. B. pradėjo skambinti policijai ir medikams. Kažkiek patraukė automobilį, kad nesudaužytų, nes trukdė jiems išvažiuoti. Šautuvų niekas su savimi neturėjo, kai išlipo kalbėti su tais dviem vaikinais. Vaikinai išvažiavo, kas sėdėjo už vairo, nepastebėjo, nes blogai matė, duso. Pačiam ne tiesiai papurškė, o pataikė pusei veido. Kai vaikinai išvažiavo, O. B. kvietė policiją ir medikus. Tuo momentu pačiam buvo blogai, kitą dieną jautėsi geriau. Nurodo, kad su dujų balionais įvykis vyko medžioklės teritorijoje, nes jie žino savo teritoriją - iš abiejų pusių keliai. Incidentas vyko ant žvirkelio kelio. Kelias nuo miško apie 300 - 500 metrų. Pieva įeina į jų medžioklės plotus, tos pievos irgi priklauso medžioklės plotui.
Liudytojas Z. S. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 27 - 28).
Liudytojas D. Š. teisme paaiškino, kad iš brolio žodžių suprato, kad brolis buvo tėvų miške su šuniu. Brolis dažnai būna Žvėryno kaime, Kalvelių sen., jis ten tvarkosi. Ten žemės sklypas, miškas, namo nėra. Brolis ten tvarko aplinką, pievą, mišką. Jis buvo užsisakęs traktorių, kad nupjautų žolę. Žemės sklypas priklauso tėvui, kuris irgi būna ten. Žemės sklypas yra 2 ha – 1 ha miško, 1 ha pievos. 2016-09-14 brolis atvažiavo namo su ,,N. P.“, žalios spalvos, automobiliu, kuris priklauso broliui. Nepamena, kelintą valandą jis grįžo, gal apie 18.00 val., tamsu neturėjo būti. Brolis atvažiavo vienas, papasakojo, kad nuo jo pabėgo šuo. Veislės nežino. Brolis jį turi apie vienerius metus. Brolis tą šunį įsigijo tikslu saugoti namus. Brolis turi ginklą ir leidimą turėti medžioklinį ginklą. Medžioti negali, nes nepriklauso būreliui. Šautuvas medžioklinis, guli seife. Nei karto nematė, kad būtų išėjęs su šautuvu. Kiek žino, šuo pabėgo pirmą kartą. Brolis sakė, kad pabėgo šuo. Brolis pasakė, kad nuvažiuos gal po 2 valandų pažiūrėti tuo šuns, nes tuo metu jam reikėjo tvarkyti kažkieno automobilį. Jis sakė, kad šuo grįžta po 2 valandų. Kai brolis grįžo, pats kartu su broliu po 2 valandų su ,,Audi 80“, priklausančiu jo draugui, išvažiavo ieškoti šuns. Vairavo automobilį Z.. Kartu važiavo Zbignevo pažįstami du žmonės. Su ,,Audi“ automobiliu važiavo ieškoti šuns, nes ,,N. P.“ automobilyje nebuvo degalų ir brolis paprašė nuvažiuoti su automobiliu ,,Audi“. Prie vairo buvo Z., pats keleivio pusėje prie brolio, du pažįstami sėdėjo automobilio gale. Pamatė ant kelio automobilį, pravažiavo jį. Sklype laukuose stovėjo džipas, nuo miško toli. Pamatė, kad iš paskos atvažiuoja ,,Audi 80“ automobilis, ir užblokavo jiems kelią. Jie dar nespėjo išlipti, o du vyrai priėjo prie jų ir pradėjo įžūliai kalbėti. Jie išlipo, kai jie pašvietė žibintuvėliu ir pasakė jiems išeiti. S. T. ir O. B. priėjo prie jų. Jie išlipo dviese su broliu, du pažįstami liko automobilyje. S. T. ir O. B. turėjo matyti, kad yra dar du žmonės automobilyje. Jie išlipo, pradėjo rodyti rankas, jie prašė atidaryti bagažinę, sakė, kad girdėjo šūvius. Brolis pastebėjo, kad vyrų džipe yra jo šuo. Brolis paklausė S. T., ar čia jo šuo. S. T. pasakė, kad šuo yra jo. Brolis pakvietė šunį, šuo sureagavo. Brolis bandė atidaryti dureles, bet jam neleido. Buvo S. T. ir O. B., o trečias buvo Z. S.. Kadangi neleido atidaryti durų, pradėjo stumdytis. Prasidėjo kalbos – ,,ar nori gauti šūvį į galvą?“ Rankose jie šautuvų neturėjo. S. T. vėliau ištraukė iš automobilio šautuvą, tai užtrūko gal 1 minutę. Ištraukė šautuvą ir nukreipė šautuvą į jo brolį. Atstumas tarp S. T. ir brolio nebuvo didelis, apie 1 - 3 metrus. Brolis jį pastumė ir nubėgo į automobilį. S. T. nenukrito. Iš automobilio brolis paėmė dujų balionėlį, kuris yra brolio. Dujų balionas didokas, apie 15 - 20 cm aukščio, plotis apie 6 cm, yra rankena. Nusipirko ginklų parduotuvėje. Brolis vienas turėjo balioną, pats neturėjo. Dujų balioną brolis buvo įsidėjęs į automobilį, nes į kišenę nebūtų tilpęs. Kai S. T. su ginklu išėjo, pats sakė, kad nusiramintų. Brolis papurškė vyrui į veidą trijų metrų atstumu. Pataikė vyrams. Buvo trys vyrai vienoje vietoje. Purškė 1-2 sekundes. Atidarė džipo duris ir brolio šuo išbėgo. ,,Audi“ automobilis pasitraukė iš kelio, nors niekas jo neprašė. Vyrai, kurie buvo su jais, sėdėjo automobilyje ir nebuvo išėję.
Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydamas, kad vienas vyras iš automobilio bagažinės iš dėklo traukė šautuvą su optika (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 38 -39).
2015-11-16 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad pagal BK 407 str. baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, jos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Dėl to ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas (b. l. 3 – 5).
2015-09-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3067/15(01) užfiksuota, kad S. T. padarytas abiejų akių junginių cheminis nudegimas, paveikus chemine medžiaga, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2015-09-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6).
2016-01-27 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad Z. Š. neteistas (b. l. 33).
2016-01-29 išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus nurodyta, kad Z. Š. baustas administracine tvarka 16 kartų, t. y. 2006-12-19 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.; 2007-12-04 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.; 2008-08-23, 2009-04-19, 2010-03-31, 2011-08-11 pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d.; 2009-02-07 pagal (duomenys neskelbtini) str.; 2009-03-12 pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 2010-02-20 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.; 2013-04-14 pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d.; 2014-02-14 pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d.; 2013-11-19, 2015-04-08 pagal (duomenys neskelbtini) str. 8 d.; 2015-06-18, 2015-10-25 pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d.; 2015-12-02 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (b. l. 35 – 43).
VšĮ ,,Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės“ 2016-02-03 pažymoje apie asmens gydymą užfiksuota, kad Z. Š. ligoninėje negydytas (b. l. 44, 47).
VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinėje poliklinikos“ 2016-02-01 rašte nurodyta, kad Z. Š. nėra psichikos sveikatos centro žinioje (b. l. 45).
Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-02-02 rašte nurodyta, kad Z. Š. per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 46).
VšĮ ,,Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ 2016-02-04 rašte nurodyta, kad Z. Š. jų įstaigoje negydytas.
2016-02-17 laikraštyje ,,Vakaro žinios“ bei 2016-02-19 ir 2016-02-25 laikraštyje ,,Respublika“ nurodyta, kad Z. Š. ties eilute ,,Bylos“ kreipėsi su skelbimais bei nurodžius įvykio aplinkybes kvietė asmenis, mačiusius šį įvykį paskambinti nurodytu telefono numeriu arba atvykti į teismo posėdį (laikraščio l. 13, 17).
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo S. T. pateiktuose Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM planuose matyti medžiotojų klubo medžioklės plotai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo S. T. pateiktuose dokumentuose, t. y. 2016-01-29 pinigų priėmimo kvite Nr. 672260 nurodyta, kad advokatui B. P. sumokėta 200 Eur bei AB ,,Swedbank“ banko 2015-09-15 mokėjimo pavedime nurodyta, kad S. T. Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervedė 18,82 Eur.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo Z. Š. pateiktuose nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose užfiksuota, kad žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai 4400-3884-8850, 4400-3884-9948, kadastriniai numeriai 4140/0100:165, 4140/0100:777, esančių Vilniaus r., Kalvelių sen., Žvėryno vs., priklauso V. Š. bei pateiktuose žemės sklypų planuose matyti žemės sklypai – miškas ir ganykla, priklausantys V. Š..
Kaltinamasis neigia tyčia ir be jokios priežasties purškęs dujas nukentėjusiajam į veido bei akių sritis, nurodydamas, kad taip pasielgė, nes matydamas S. T. rankose šaunamąjį ginklą pats nuo nukentėjusiojo gynėsi.
S. T. nurodė, kad iškarto į įvykio vietą kolegų iškviesta atvyko greitoji medicininė pagalba, o kitą dieną kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę bei 2015-09-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas, remiantis S. T. apžiūra ir medicininiais duomenimis, atliko tyrimą. Pateikta specialisto išvada (b. l. 6), kurioje nurodyta, kad S. T. padarytas abiejų akių junginių cheminis nudegimas, paveikus chemine medžiaga, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2015-09-14), t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl Z. Š. veiksmų patirtų sužalojimų jis iškarto po įvykio jautė didelį skausmą, deginimą ir baimę, kad apaks, nors nedarbingumo neturėjo.
S. T. kolegos po minėto įvykio iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jie į įvykio vietą nevyko, nurodydami pačiam nukentėjusiajam atvykus į policijos įstaigą parašyti pareiškimą. 2015-09-15 S. T. parašė pareiškimą dėl Z. Š. veiksmų. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė V. D. 2015-11-16 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. T. skundą. Į teismą S. T. su privataus kaltinimo skundu kreipėsi 2015-12-22.
Vertindamas privataus kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai, jog jis papurškė S. T. dujų į veido bei akių sritis tik gindamasis nuo nukentėjusiojo, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis nuo įvykio dienos teigia, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis papurškęs jam dujų tuo metu kai jis tik norėjo išlipti iš automobilioo. Pastarasis davė išsamius parodymus apie įvykį. Byloje yra duomenys, kad pagal byloje esančią specialisto išvadą nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata galimai nurodytomis aplinkybėmis ir metu. Nors kaltinamasis tvirtina, kad sužalojo nukentėjusįjį papurkšdamas dujų į veido bei akių sritis, nes gynėsi, tačiau tai paneigia kita bylos medžiaga. Liudytojai O. B. ir Z. S. patvirtino matę įvykį ir kad pirmas dujomis pradėjo purkšti kaltinamasis, juolab, kad ir liudytojui Z. S. taip pat buvo papurkšta dujomis į veido sritį. Kaltinamasis nurodė, kad su džipu ,,N. P.“ apie 18.00 val. ar 18.30 val. pabuvęs sklype, kur degino krūmus ir pjovė žolę, išvažiavo į namus palikdamas dingusį šunį, nes turėjo klientui remontuoti automobilį. Apie 20.00 val. su broliu ir dviem klientais automobiliu ,,Audi“ grįžo į tą vietą ieškoti dingusio šuns. Tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojai nurodo apie 19.00 val. atvykus į medžioklę Vilniaus r., Kalvelių sen., netoli Žvėryno kelio, ir ją baigus, apie 20.30 val. išgirdo šūvį bei susiskambinus paaiškėjo, kad nei vienas iš medžiotojų tuo metu nešovė, nusprendė nuvažiuoti ir pažiūrėti į tą vietą, iš kur girdėjo šūvio garsą, kadangi tai buvo graižtvinio šautuvo šūvis ir pamanė, kad šovė brakonieriai. Nuvažiavus nieko nerado, todėl būdami trise tiesiog kalbėjosi. Išgirdus garsus, žiūronų pagalba pamatė du asmenis bei išgirdo komandą galimai skirtą šuniui ,,išči“. Šiems dviems asmenims pasilenkus pagalvojo, kad rado žvėrį, todėl sėdę į automobilius pamėgino užtverti kelią. Pastebėjo žalios spalvos džipą galimai ,,N. P.“, į kurį įlipę šie du žmonės išvažiavo palikdami šunį. Nors jie vijosi juos, tačiau pastaresiems važiuojant link Kenos pavyko pabėgti. Grįžus į tą pačią vietą, rado Jagterjero veislės šunį su tatuiruote ausyje, o atidarius automobilio duris, šuo įšoko į jų automobilio vidų. Pasukus nuo žvyrkelio į Žvėryno pusę pamatė kitą automobilį ,,Audi 80“, iš kurio išlipo du vyrai, daugiau su jais kitų asmenų nebuvo, nes pašvietė su žibintais ir matė automobilio saloną. Nurodo, kad nuo tada, kai iš tos vietos išvažiavo automobilis ,,N. P.“ ir kol atvažiavo šis automobilis ,,Audi“ buvo praėję maždaug pusvalandis. Šie du vyrai pasakė, kad atvažiavo į jiems priklausantį žemės sklypą pažiūrėti, kas pila šiukšles. Tuo tarpu kaltinamasis ir jo brolis D. Š., apklaustas liudytoju, nurodo, kad su jais buvo dar du vyrai, t. y. klientai, kuriems Z. Š. remontavo automobilius, tačiau jų asmens duomenų nežinantis ir negalintis nurodyti. Nors kaltinamasis laikraščiuose skelbimais prašė mačiusius įvykį paskambinti nurodytu telefono numeriu ar atvykti į teismo posėdį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad niekas neatvyko ir į kaltinamąjį nesikreipė. Nors manytina, kad kaltinamasis turėjo turėti savo klientų, kuriems remontavo automobilius, bent jau telefono numerius, o šiuo atveju matyti, kad jis net nežinojo jų asmens duomenų. Kaltinamasis nurodo, kad jis nežinojo, jog tie trys vyrai, tai medžiotojai ir pamatęs vieno iš jų rankose ginklą išsigando, todėl iš automobilio paėmęs dujų balionėlį pradėjo galimai gindamasis purkšti. Tačiau šią aplinkybę paneigia nukentėjusysis ir liudytojai, kurie nurodė, kad šiems dviems vyrams prisistatė esantys medžiotojai ir atvažiavo patikrinti, išgirdus šūvį, ar kas nebrakonieriauja. Nukentėjusysis ir liudytojai teigė, kad vienam iš vyrų, pamačius jų automobilyje šunį, bandė jį pasiimti, nurodydamas, kad tai jo šuo, o nukentėjusiajam neleidus to padaryti, abu vyrai, t. y. broliai iš automobilio paėmę dujų balionus pradėjo į juos purkšti, prieš tai liepdami visiems sustoti į vieną vietą. Dėl to nukentėjusysis įšoko į savo automobilį tikslu paimti ginklą, o išlipant kaltinamasis jam papurškė dujų į veido bei akių sritis, automobilio saloną, t. y. kaltinamasis ir jo brolis pirmi panaudojo dujas, o nukentėjusysis netgi nespėjo iš automobilio išlipti su ginklu. Todėl kaltinamojo pateikta versija apie tai, kad jis papurškė dujas tik gindamasis yra tik jo gynybinė pozicija ir neatitinka objektyvių bylos duomenų. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, nežymiai sužalojo S. T., sukėlė jam fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią ir padarytų sužalojimų sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, kad jis dirba, neteistas, 16 kartų baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis S. T. byloje prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad dėl Z. Š. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus (b. l. 1 - 2). Atsižvelgus į nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, sunkumą, jo patirtus išgyvenimus, jo ir kaltinamojo turtinę bei šeimos padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, S. T. ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo mažintinas ir tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
S. T. prašė jam priteisti 200 Eur už advokato paslaugas ir 18,82 Eur turtinės žalos atlyginimą. Išlaidos advokato pagalbai patvirtintos pateiktais dokumentais, pagrįstos bylos medžiaga ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). S. T. teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 18,82 E. V. teismo medicinos tarnybai už specialisto išvadą, todėl S. T. prašoma suma už specialisto išvadą tenkintina pilnai ir iš Z. Š. priteistina 18,82 Eur turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str., 415 str.,
nusprendė:
Z. Š. (Z. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su S. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
S. T. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. Š. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
S. T. ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš Z. Š. 18,82 Eur turtinei žalai atlyginti.
P. S. T. iš Z. Š. 200 Eur už advokato paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.