- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eII-199-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00160-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pažeidėjas
- V. P.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Donatui Miliui (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P., advokatei E. Matutytei-Jančekei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5240-2025. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. (toliau ir – Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5240-2025 (ROIK: 25272196897) (toliau ir – Nutarimas), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 90 Eur bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – atlyginti AB „Lietuvos paštui“ 57,75 Eur padarytą turtinę žalą . V. P. nubaustas už tai, kad jis Šiaulių miesto sav., (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 10 d., 13.00 val., vagystės būdu pasisavino siuntą buvusią paštomate. Tokiu savo elgesiu padarė 57,75 Eur materialinę žalą Lietuvos pašto bendrovei, kuri neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šalies argumentai
V. P. (toliau ir – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė priimti teisingą nutarimą, kadangi nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad per klaidą, kurjerio ar pašto ne jo siunta atsirado dėžutė kuri priklausė ne jam, to jis nežinojo. Atvyko, susimokėjo savo atidaromą pašto dėžutę, ten rado siuntas, kurias paėmė, o ne pavogė. Nurodo, kad kamerų įraše aiškiai matosi, kad pradžiai susimoka jis už paslaugas, o po to tik pasiima siuntas. Jaučiasi kaltinamas vagyste nepagrįstai, kadangi tai pašto klaida, o ne jo. Jį įvardijo kaip vagį, tai trukdo jo karjerai, todėl teismo prašo jo veiksmus pripažinti kaip netyčinius.
Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad su Nutarimu nesutinka. Pripažįsta, kad siuntą paėmė, nesuvokdamas, kad dėžutė yra skirta ne jam. Prie paštomato pradžioje susimokėjo už jam skirtą siuntą, ir toje pačioje dėžutėje buvo ta kita dėžutė. Siuntą, keturračio detales, užsakė draugas D. Č., buvo vienoje pakuotėje. Pašto dėžutėje rado dvi siuntas ir jas abi pasiėmė. Kitoje siuntoje, ne Pareiškėjo dėžutėje, buvo „paralono“ gabaliukai, nieko nebuvo. Galėjo nepatingėti ir atvežti dėžutę į paštą. Nieko neradęs dėžutėje, ją išmetė prie garažo, jos nepasisavino. Informuoti pašto negalėjo, nes reikėjo greitai išvažiuoti. Ant siuntos negali pasakyti, ar buvo parašyta gavėjas D. Č.. Nežino, kad ant siuntos lipduko yra užrašomas siuntėjas ir gavėjas. Nieko neužsakinėja iš interneto, todėl nežino. Apžiūrėdamas siuntas, ant vienos dėžutės matė, kad kažkas parašyta nelietuviškai. Atėjo, susimokėjo ir paėmė dėžutes, bet ne pavogė. Nuvežė draugui į garažą, draugas pasiėmė jam skirtą dėžutę, kitos draugas neėmė. Nurodo, kad Lietuvos paštas neatlygino žalos siuntos gavėjui, byloje nėra pakankamai duomenų jo kaltei įrodyti, todėl prašo Nutarimą panaikinti.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu parodė, kad su skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
V. P. Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5240-2025 (ROIK: 25272196897) nubaustas už tai, kad jis Šiaulių miesto sav., (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 10 d., 13.00 val., vagystės būdu pasisavino siuntą buvusią paštomate, savo veiksmais Lietuvos pašto bendrovei padarė 57,75 Eur turtinę žalą.
Šiuo nagrinėjamu atveju Pareiškėjas ginčija, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, teismo prašo panaikinti neteisingą Institucijos Nutarimą.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo juos įvertinti kitaip, nei tikėjosi Pareiškėjas. Teismas sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. Ši norma numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Toks administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025-05-13 apklausos metu Pareiškėjas nurodė, kad voke buvo įdėtas keturračio šarvas, troselis. Dėžutėje buvo sudėtos tvirtinimo detalės...jokios kitos jam nepriklausančios siuntos iš paštomato neėmė. Pareiškėjas teisme jau neneigė paėmęs dvi siuntas, tačiau nesutinka, kad pasisavino svetimą turtą, tai yra padarė vagystę. Teisme Pareiškėjas pripažino, kad jis per klaidą paėmė jam nepriklausančią siuntą, toje siuntoje nieko nerado, todėl siuntą išmetė. Nors Pareiškėjas ir teigia, kad nematė kas parašyta ant siuntos, nes nesinaudoja pašto paslaugomis, nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kad jam nepriklausanti siunta atsirado pas jį per klaidą, kad siuntoje buvo tik „paralono“ gabaliukai, teismas Pareiškėjo tokius argumentus laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esančiu vaizdo įrašu nustatyta, kad V. P. Šiaulių miesto sav., (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 10 d., 13.00 val. iš paštomato dėžutės paėmęs siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai apžiūrėjęs paštomato dėžutę ištraukia kitą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prieš tai įdėjo pašto darbuotoja išsiuntimui ir itin įdėmiai keliskart ją apžiūrėjęs pasiima ir pasišalina. Pats pareiškėjas teismo posėdyje teigia, kad galėjo nepatingėti ir atvežti dėžutę į paštą, tačiau to Pareiškėjas nepadarė. Akivaizdu, kad Pareiškėjas suprasdamas ir ignoruodamas tai, kad jis nėra siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)gavėjas, kad šios siuntos numerio jis nėra gavęs, ką patvirtina byloje esantis siuntų paieškos išrašas, nepadeda siuntos atgal į paštomato dėžutę ir nesiima jokių veiksmų pranešti AB „Lietuvos paštas“ apie rastą ir kitam asmeniui skirtą siuntą, o ją pasisavina. Nors pats Pareiškėjas ir nurodo, kad nenorėjo pasisavinti svetino turto, kad svetimas turtas pateko jam per klaidą, kurią padarė pats AB „Lietuvos paštas“, tačiau sąmoningai Pareiškėjas nieko nedarė, kad išvengtų ANK numatytų padarinių, nesikreipė į AB „Lietuvos paštą“ dėl jam nepriklausančios siuntos. Teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, Pareiškėjo veiksmuose buvo ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareigūnai priimdami Nutarimą neišsamiai ištyrė duomenis dėl Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, kadangi Lietuvos paštas nepateikė jokių įrodymų, kad atlygino siuntos gavėjai žalą, dėl negautos siuntos, kurią jis paėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra esminė aplinkybė, nes Pareiškėjas pripažindamas, kad pasisavino svetimą siuntą, nepateikė jokių įrodymų, kad siuntos turinys buvo kitoks, ar siunta buvo tuščia, todėl skundžiame Nutarime pagrįstai iš Pareiškėjo priteista Akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ turtinė žala.
Išnagrinėjus Pareiškėjo pateikto skundo argumentus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad Institucija, skyrusi nuobaudą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, kad priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Pareiškėjo skundas netenkintinas ir Nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistu.
ANK 22 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
ANK 108 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 90 iki 400 Eur. V. P. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda, kartu su administracinio poveikio priemone – atlyginti AB „Lietuvos paštui“ 57,75 Eur padarytą turtinę žalą. V. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, tyčia, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinanti tai, kad anksčiau tokio pobūdžio pažeidimo nebuvo padaręs, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad V. P. paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis yra minimalus, kartu su administracinio poveikio priemone yra individualizuota tinkamai, atitinka proporcingumo reikalavimams.
Nutarime nurodoma, kad nuobauda Pareiškėjui skiriama vadovaujantis ANK 108 straipsnio 1 dalimi, nors šis straipsnis atskirų dalių neturi. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą (tokios pozicijos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo praktikoje, 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-519/2020), todėl patikslintina, kad V. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5240-2025 (ROIK: 25272196897) nubaustas pagal ANK 108 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
V. P. skundą atmesti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-5240-2025 (ROIK: 25272196897) palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad V. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5240-2025 (ROIK: 25272196897) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.