- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-24
- Bylos Nr.
- 2-366-883/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00349-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Kategorijos
- 2.1.3.3.5Kiti vertybiniai popieriai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo N. K. priešieškinį dėl vekselio ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo - K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas V. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo N. K. 39 800 Eur; priteisti 34 754,40 Eur skolą pagal 2011-02-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad būdamas UAB „Kesonas“ direktoriumi atstovavo įmonę 2011-02-18 sudarant su atsakovu N. K. dalies gamybinio pastato ir administracinių – komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. Iki sutarčių sudarymo atsakovas N. K. pardavėjui UAB „Kesonas“ sumokėjo 260 709,82 Lt. Kadangi atsakovas visos 500 000 Lt sumos neturėjo, ieškovas paskolino atsakovui N. K. 172 546,75 Lt, kuriuos N. K. įnešė grynais pinigais į UAB „Kesonas“ kasą. (duomenys neskelbtini) sutarčių sudarymo metu atsakovas N. K. asmeniškai ieškovui V. M. buvo skolingas 172 546,75 Lt, o UAB „Kesonas“ liko skolingas 66 473,43 Lt. Skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas N. K. pasirašė įsipareigojimą perleisti V. M. 40 procentų įsigytų pastatų piniginės vertės arba pastatų ploto, jei įsigytas turtas bus parduotas, perleistas ar kitaip pasikeis jo nuosavybės statusas. 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais mokesčio pavedimais atsakovas sumokėjo 35 721,95 Lt, o likusią nesumokėtą dalį 28 200 Lt ieškovas atsakovui paskolino grynais, kurie buvo įnešti į UAB „Kesonas“ kasą. Ieškovas atsakovui paskolino iš viso 200 746,75 Lt. Atsakovas nusipirktame gamybiniame pastate suformavo penkias patalpas ir dvi patalpas pardavė už bendrą 99 500 Eur sumą. Kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo perleisti ieškovui 40 procentų įsigytų pastatų piniginės vertės arba pastatų ploto, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 procentų parduotų pastatų vertės, t.y. 39 800 Eur. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2011-02-18 atsakovas iš jo pasiskolino 120 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti po metų, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas šios prievolės neįvykdė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 34 754,40 Eur (120 000 Lt).
Posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad penkis metus finansavo atsakovą N. K., kuris vis žadėdavo atsiskaityti. Už perkamus objektus buvo mokama dalimis, už atsakovą ieškovas sumokėjo 200 000 Lt, todėl buvo pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą turtu arba pinigais, nuo pastatų piniginės vertės jų pardavimo metu. N. K. pasirašydavo ant pajamų orderių, savo pinigais N. K. tik atsiskaitė su banku. Vekselis 250 000 Lt sumai buvo išduotas ne banko paskolos dengimui, o būtent N. K. finansinės padėties sutvirtinimui, jam gaunant finansavimą iš kitų asmenų. Teigė, kad apie antstoliams pateiktą vykdyti vykdomąjį įrašą jam nebuvo žinoma. Trečias gamybinis pastatas, apie kurį nurodo atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, iš viso neegzistavo ir nebuvo jokių susitarimų dėl jo pardavimo, jo nebuvo įmonės balanse, buvo tik medžiagų pavidale, pastatas negalėjo būti areštuotas, nes buvo nepabaigtas statyti dėl ekonominės krizės ir verslo nesėkmės.
Atsakovas N. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojimą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo V. M. 72 405,00 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas N. K. priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su UAB „Kesonas“, kurią atstovavo direktorius V. M., sudarė preliminarią sutartį dėl gamybinės paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo už 500 000 Lt. Siekdamas, kad bankas AB Swedbank panaikintų hipoteką, UAB „Kesonas“ direktoriui V. M. pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį paskolino 250 000,00 Lt, tačiau UAB „Kesonas“ direktorius V. M. skolos bankui nepadengė. Siekdamas kuo greičiau sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas N. K. į įmonės sąskaitą AB Swedbank mokėjimo pavedimu sumokėjo 75 112,90 Eur (259 740,41 Lt), (duomenys neskelbtini) UAB „Kesonas“ kasą sumokėjo grynais 29 946,75 Lt, viso už perkamus pastatus jau buvau sumokėjęs – 289 687,16 Lt, neskaitant paskolintų pagal vekselį pinigų. Kadangi UAB „Kesonas“ turtas vėl buvo areštuotas, siekdamas įsigyti turtą, už kurį jau buvo UAB „Kesonas“ sumokėjęs visą pinigų sumą, atsakovas buvo priverstas taikytis su UAB „Kesonas“ direktoriaus V. M. keliamomis sąlygomis ir teikiamu pasiūlymu už 300 000,00 Lt įsigyti dar vieną gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas statyti, bet dar neįregistruotas nekilnojamo turto registre. V. M. prašė papildomai sumokėti už perkamus pastatus, kad jis iš gautų pinigų galėtų padengti UAB „Kesonas“ skolas kreditoriams ir panaikinti turto areštą. Neturėdamas kitos išeities ir pasitikėdamas UAB „Kesonas“ direktoriumi V. M., atsakovas (duomenys neskelbtini) grynais į UAB „Kesonas“ kasą įmokėjo – 22 600,00 Lt, (duomenys neskelbtini) - 120 000,00 Lt. Turto areštas pastatams buvo panaikintas, tačiau prieš (duomenys neskelbtini) pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, ieškovas paprašė, kad, jam kaip įmonės vadovui, kaip užtikrinimo priemonę atsakovas išduotų paprastąjį neprotestuotiną vekselį – 120 000,00 Lt sumai ir pasirašytų jo paruoštą įsipareigojimą. Jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino, o paprastąjį nepritestuotiną vekselį ir įsipareigojimą pasirašė, nes neturėjo kito pasirinkimo, o ieškovas, kaip įmonės vadovas, grasino ir darė ekonominį ir psichologinį spaudimą kad, jeigu atsakovas nepasirašys pateiktų dokumentų, jis jokios pirkimo – pardavimo sutarties nesudarys. Minėtus dokumentus pasirašė, siekdamas įgyti pastatus ir neprarasti savo sumokėtų pinigų įmonei, kaip garantą, už tai, kad iš UAB „Kesonas“ tikrai nupirks visus tris pastatus, ir dėl galimos žalos atlyginimo, jeigu UAB „Kesonas“ kreditoriai ieškovui kaip vadovui pareikštų ieškinius dėl to, kad įmonė būdama nemoki sudarė nekilnojamo turto pirkimo –pardavimo sutartis. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi buvo nupirkti pastatai (duomenys neskelbtini), išskyrus kitą pastatą, kurio pirkimą žadėjo įforminti vėliau, kai tik atsakovas sumokės visus pinigus už likusį perkamą pastatą. (duomenys neskelbtini) siekdamas įsigyti trečią pastatą iš UAB „Kesonas“, atsakovas sutiko perimti UAB „Kesonas“ įsipareigojimą D. K. individualiai įmonei sumoje – 17 184,44 Lt ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų užskaitymų sutartį. (duomenys neskelbtini) grynais už perkamą trečią pastatą į UAB „Kesonas“ sąskaitą sumokėjo 28 200.00 Lt, iš viso UAB „Kesonas“ už perkamus tris pastatus sumokėjo 750 000,00 Lt, iš kurių 500 000.00 Lt buvo užskaityti už pirktus pastatus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, o 250 000,00 Lt turėjo būti užskaityti už kitą pastatą. Tačiau UAB „Kesonas“ pirkimo- pardavimo sutarties dėl likusio gamybinio pastato negalėjo sudaryti dėl pritaikytų kitų kreditorių areštų, nors UAB „Kesonas“ antstolei V. Š. ir buvo davęs sutikimą perleisti šį pastatą atsakovui kaip pasiūlytam pirkėjui už 262 438,00 Lt. Taip pat paaiškėjo, UAB „Kesonas“ direktorius pagal preliminarią sutartį šį pastatą dar 2008 05 26 buvo įsipareigojęs parduoti UAB „Televizinė technika“ už 633 600.00 Lt plius PVM. (duomenys neskelbtini) paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išduotas ieškovui, kaip UAB „Kesonas“ direktoriui, dėl įmonės turto pardavimo tinkamo įvykdymo, o ne paskolos santykiams įtvirtinti. Ieškovas nesąžiningai reikalauja apmokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti, todėl vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas apgaulės, ekonominio spaudimo įtakoje, pasinaudojant atsakovo finansine padėtimi. Pagal UAB „Kesonas“ išrašytus kasos pajamų orderius pinigus į įmonės kasą įmokėjo atsakovas, jokia paskola jam nebuvo suteikta, (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas ieškovo kaip įmonės vadovo atžvilgiu, buvo išduotas užtikrinant ne paskolos ieškovui grąžinimą, bet įsipareigojimų įvykdymą UAB „Kesonas“ atžvilgiu įsigyjant nekilnojamą turtą, todėl įsipareigojimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir pasibaigusiu, nes prievolė pagal pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Kesonas“ atžvilgiu yra įvykdyta ( CK 6.87 str. 6.90 str. ). Šios aplinkybės sudaro pagrindą įsipareigojimą pripažinti negaliojančiu, nes jis yra niekinis ir nesukuriantis atsakovui jokių teisinių pasekmių ieškovo atžvilgiu ( CK 1.78 str.). Taip pat nurodo, kad UAB „Kesonas“ direktoriui V. M. pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį atsakovas paskolino – 250 000 Lt tam, kad ja būtų padengtas UAB „Kesonas“ įsiskolinimas AB Swedbank, tačiau V. M. gautų pinigų nepanaudojo paskolos grąžinimui, neįnešė nei į įmonės kasą, nei į banko sąskaitą, o juos panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovo veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis kaip įmonės vadovas gavęs 250 000,00 Lt paskolą pagal vekselį, jos nepanaudojo pagal paskirtį t. y. nepadengė skolos bankui AB Swedbank, ir dėl to atsakovui, siekiančiam įforminti nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorį, teko tiesiogiai sumokėti bankui -75 112,90 Eur; ieškovas nuslėpė, kad UAB „Kesonas“ buvo sudaręs preliminarią gamybinių sandėliavimo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo UAB „Televizinė technika“ parduoti statomas patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, tokio V. M. elgesio negalima laikyti sąžiningu ir jis turėtų atsakovui atlyginti - 72 405,00 Eur (250 000,00 Lt) žalą, kurią jis padarė tiesiogiai savo neteisėtais veiksmais.
Atsakovas N. K. posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ginčijami įgaliojimas ir vekselis buvo pasirašyti šantažuojant, kad ieškovas nevyks pasirašyti sutarties, ir tokiu atveju atsakovas būtų praradęs dideles jau sumokėtas pinigų sumas. Ieškovas, būdamas UAB „Kesonas“ direktoriumi, atsakovą apgavo. Į antstolį su vykdomuoju įrašu kreipėsi tuomet, kai ieškovas atsisakė sudaryti trečiojo pastato pardavimo sutartį, vėliau sužinojo, kad dėl pastato pardavimo yra sudaryta preliminari sutartis su kita įmone, o dar vėliau buvo iškelta bankroto byla.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje K. K. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė, nurodė, kad 2009 metų pabaigoje su sutuoktiniu nusprendė įsigyti gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo galima dėl minėtam turtui taikytų apribojimų. Siekdamas panaikinti įkeitimą, N. K. paskolino V. M. 250 000 Lt, taip pat sumokėjo paskolą bankui. Sutarties sudarymo dieną V. M. pakvietė N. K. susitikti ir padavė N. K. pasirašyti paruoštus vekselį ir įsipareigojimą, kaip garantą sandorio užtikrinimui, šiuos dokumentus N. K. pasirašė, bijodamas, kad gali prarasti jau sumokėtus daugiau kaip 500 000 Lt. Sutikimo tokiam įsipareigojimui ji nedavė, pinigų pagal vekselį N. K. iš V. M. negavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos faktinės aplinkybės
(duomenys neskelbtini) UAB „Kesonas“, atstovaujamas ieškovo V. M., ir atsakovas N. K. sudarė preliminarią dalies gamybinio pastato ir administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagrindinė sutartis pas notarą turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), sutarties kaina 500 000 Lt (1t. 63 b. l.). (duomenys neskelbtini) N. K. pagal neprotestuotiną vekselį paskolino UAB „Kesonas“ 250 000 Lt iki (duomenys neskelbtini) (t. 1 71 b. l.). N. K. už UAB „Kesonas“ paskolą AB Swedbank sumokėjo 259 740,41 Lt (2 t. 117 b. l.). (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu atsakovo N. K. vardu į UAB „Kesonas“ kasą įmokėta 29946,75 Eur už turtą pagal (duomenys neskelbtini) sutartį
(duomenys neskelbtini) taikos sutartimi UAB „Kesonas“, atstovaujamas V. M., ir N. K. susitarė, jog UAB „Kesonas“ per 7 dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos įsipareigoja grąžinti N. K. 500000 Lt skolą, ne piniginėmis lėšomis, o skolininkui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. dalimi negyvenamųjų patalpų – gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpa – administracinėmis-komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), teismas taikos sutarties nepatvirtino (2011-01-24 nutartis civ. byloje Nr. S2-107-322/2011).
(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu atsakovo N. K. vardu į UAB „Kesonas“ kasą įmokėta 22600 Lt už turtą pagal sutartį, (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu atsakovo N. K. vardu į UAB „Kesonas“ kasą įmokėta 120 000 Lt už perkamą ilgalaikį turtą.
(duomenys neskelbtini) paprastuoju neprotestuotinu vekseliu vekselio davėjas N. K. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 120 000 Lt V. M. (1 t. 7 b. l.).
Atsakovas N. K. įsipareigojime (be datos) įsipareigojo: „..iš man nuosavybės teise priklausančių pastatų – gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) ...., administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini), įsigytų pagal pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) 40 procentų šių pastatų piniginės vertės arba pastatų ploto, besąlygiškai perleisti V. M......jei minėtas turtas parduodamas, perleidžiamas ar kitaip keičiasi nuosavybės statusas.“ (1 t. 6 b. l.).
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Kesonas“, atstovaujamas direktoriaus V. M., pardavė N. K. dalis gamybinio pastato (duomenys neskelbtini); nekilnojamas turtas už 450000 Lt nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. K.; pardavėjas patvirtino, kad visą kainą gavo iki sutarties pasirašymo. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Kesonas“, atstovaujamas direktoriaus V. M., pardavė N. K. administracines – komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kainą 50 000 Lt sumokėjo iki sutarties pasirašymo, daiktas nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. K..
(duomenys neskelbtini) tarpusavio atsiskaitymų užskaitymų sutartimi N. K. perėmė UAB „Kesonas“ įsipareigojimą D. K. individualiai įmonei 17 184,44 Lt sumoje. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu N. K. į UAB „Kesonas“ kasą įmokėjo 28 200 Lt už nupirktą turtą (1 t. 23 b. l.).
(duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis įrašas dėl 250 000 Lt išieškojimo iš UAB „Kesonas“ (1 t. 70 b. l.), pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini), vykdomojo dokumento vykdymas atsakovo N. K. prašymu nutrauktas (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)).
2011-11-02 UAB „Kesonas“ iškelta bankroto byla, 2017-04-10 nutartimi UAB „Kesonas“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus N. K. 72 696,64 Eur finansinis reikalavimas.
(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu N. K. ir K. K. gamybinę patalpą, adresu(duomenys neskelbtini), perleido UAB „Karolinos HES“, o gamybinę patalpą(duomenys neskelbtini) perleido UAB „Valkesta“ .
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 39 800,00 Eur
Ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovo N. K. 39 800,00 Eur už tai, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo perleisti ieškovui V. M. 40 procentų įsigytų pastatų piniginės vertės arba pastatų ploto, jeigu turtas bus parduotas, perleistas arba kitaip pasikeis jo nuosavybės statusas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas yra jam skolingas 172 546,75 Lt.
Ieškovas teigia, kad atsakovas N. K. neturėjo pakankamai lėšų gamybinių pastatų pirkimui, todėl pinigus pasiskolino iš V. M. ir įnešė į UAB „Kesonas“ kasą. Atsakovo N. K. aiškinimu, jis pinigų iš ieškovo V. M. nesiskolino ir į UAB „Kesonas“ kasą įnešė savo pinigus.
Vienintelis ieškovo argumentas yra tai, kad atsakovas neturėjo pakankamai pinigų pastatų pirkimui, tačiau bylos duomenimis atsakovas aptariamu laikotarpiu disponavo pakankamai didelėmis sumomis, skolino įmonei dideles sumas ir dengė įmonės paskolas. Kasos pajamų orderius kaip vyr. buhalteris ir kasininkas pasirašė ieškovo sutuoktinė Ž. M., kuri posėdžio metu apklausta liudytoja paaiškino, kad pinigus įmokėdavo V. M., o kasos pajamų orderius pasirašydavo N. K., tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu už jos ir sutuoktinio V. M. į įmonės kasą įneštus asmeninius pinigus pasirašydavo N. K..
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas N. K. į UAB „Kesonas“ kasą nurodytais kasos pajamų orderiais įnešė ieškovo pinigus, neturi objektyvaus pagrindo. Juolab, kad nei ieškovas, nei kasos pajamų orderius išrašiusi ieškovo sutuoktinė Ž. M. išsamiai ir logiškai negalėjo paaiškinti tokių veiksmų esmės. Abstraktūs teiginiai, jog atsakovas pirkdamas gamybinius pastatus neva neturėjęs pinigų, teismo neįtikina savo realumu. (duomenys neskelbtini) atsakovas pastatus nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau apie įsipareigojimą perleisti dalį pastatų ar sumokėti jų vertę už paskolintus pinigus tų pastatų nupirkimui atsakovo sutuoktinė informuota nebuvo, todėl teismo neįtikina abstraktus ieškovo teiginys, kad įsipareigojimas buvo paimtas siekiant užtikrinti paskolintų pinigų grąžinimą. Teismas pripažįsta, kad ieškovas V. M. neįrodė, jog skolino atsakovui N. K. pinigus, kuriuos atsakovas įnešė minėtais kasos pajamų orderiais į UAB „Kesonas“ kasą atsiskaitymui už perkamus gamybinės paskirties pastatus (duomenys neskelbtini). Šalims skirtingai aiškinant aplinkybes, kieno pinigai buvo įnešti į UAB „Kesonas“ kasą, teismas remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, kuriuose nurodyta, kad pinigai priimti iš N. K..
Ieškovo V. M. teigimu, atsakovas N. K. nevykdė savo įsipareigojimo perleisti dalį pastatų ar sumokėti jų vertę pinigais, todėl, atsakovui ir sutuoktinei perleidus sutartimi nupirktą turtą, prašo priteisti dalį parduoto turto vertės. Atsakovas N. K. prašo įsipareigojimą pripažinti negaliojančiu.
Ginčijamas įsipareigojimas (be datos) yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios ir iš kurio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju atsakovui N. K. (CK 1.63 str. 3,4 d.). Atsakovas nurodė įsipareigojimą išdavęs, veikiamas atsakovo apgaulės, kuri pasireiškė ieškovo tikinimu, jog įsipareigojimas reikalingas užtikrinti būsimą sandorį įsigyjant iš UAB „Kesonas“ trečią, dar statomą pastatą (duomenys neskelbtini). Šią poziciją dėl įsipareigojimo, kaip sandorio ydingumo, atsakovas grindė argumentais, jog šalys susitarė dėl trečio pastato pirkimo, tačiau ieškovas nuslėpė aplinkybę, kad dėl statomo pastato perleidimo jau buvo susitarta su UAB „Televizijos technika“. Buvusį UAB „Kesonas“ susitarimą su UAB „Televizijos technika“ patvirtina byloje pateikta preliminari gamybinių sandėliavimo patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Kesonas“ įsipareigojo pastatyti ir pirkėjas nupirkti komercines patalpas, kurios bus statomos (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas UAB „Televizijos technika“ direktorius T. P. paaiškino, kad minėta sutartis nebuvo įvykdyta, nors UAB „Kesonui“ jo atstovaujama įmonė UAB „Televizijos technika“ sumokėjo daugiau negu milijoną litų; kuomet pamatė, jog sutartis nevykdoma, mokėjimai buvo sustabdyti; buvo pastatytos sienos, perdengimai, uždengta dalis stogo, nebuvo langų, reikėjo įvesti komunikacijas ir atlikti apdailos darbus, statinio baigtumas galėjo būti apie 70 procentų; UAB „Televizijos technika“ inicijavo bankroto bylos UAB „Kesonas“ iškėlimą, o savo skolą pardavė.
Išvadą, jog atsakovo valia buvo nukreipta į siekį pirkti trečią pastatą, kuris tuo metu buvo statomas, nuosekliai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: po pirkimo pardavimo sutarties tarpusavio atsiskaitymų užskaitymų sutartimi N. K. perėmė UAB „Kesonas“ įsipareigojimą D. K. individualiai įmonei 17 184,44 Lt sumoje, kasos pajamų orderiu N. K. į UAB „Kesonas“ kasą įmokėjo 28 200 Lt už nupirktą turtą, siekė perimti minėtą turtą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Byloje nustatytos aplinkybės, šalių sudarytų sandorių turinys, šalių elgesys tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek po to, aiškiai patvirtina tarp šalių buvus susitarimą, dėl trijų gamybinių pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas nesugebėjo sukonkretinti įsipareigojimo, kurį pats paruošė, turinio, posėdžio metu nepripažino, jog buvo tariamasi dėl trečio pastato pardavimo, teigdamas, kad tokio pastato iš viso nebuvo. Teismo vertinimu, šiuo atveju apgaulė pasireiškė siekimu atsakovą suklaidinti, klaidingai aiškinant galimybę ateityje sudaryti dar vieno pastato pirkimo sandorį, nuslepiant tokio įsipareigojimo sudarymo tikslus ir iš jo kylančias šalių teises bei pareigas.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 34 754,40 Eur pagal 2011-02-18 vekselį
Ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovo N. K. 34 754,40 Eur paskolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nurodo, kad paskola pagal vekselį nesusijusi su gamybinių pastatų pirkimu, teigia, kad tai visai kitas teisinis santykis.
Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Nagrinėjamu atveju vekselio tekstą surašė vekselio gavėjas (ieškovas V. M.), vekselį pasirašė vekselio davėjas –atsakovas N. K., parašo tikrumas nenuginčytas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytus rekvizitus.
Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovui V. M. (vekselio turėtojui) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui N. K.).
Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad jokių pinigų pagal ginčijamą vekselį negalėjo gauti, nes ieškovas V. M. pinigų tuo metu neturėjo. Atsakovas N. K. pagrįstai akcentavo ieškovo V. M. paaiškinimus, duotus kitoje civilinėje byloje Nr. 2-787-460/2014, kurioje ieškovas tvirtino, jog 120 000 Lt, paimtus iš įmonės kasos, panaudojo paskolų grąžinimui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad dalį paimtų pinigų panaudojo banko paskolos grąžinimui pagal sutarties grafiką ir dalį paskolino N. K. pagal vekselį, nes turėjo ir kitų lėšų. Ieškovo V. M. skirtingas tų pačių aplinkybių aiškinimas, paaiškinimų nenuoseklumas sudaro prielaidas abejonėms dėl šioje byloje jo pateiktos versijos realumo. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia šaliai laisvai pasirinkti jos teisių gynimo būdą, tačiau tai nesuteikia teisės šaliai skirtingai aiškinti tas pačias faktines aplinkybes.
Dėl 2011-02-18 vekselio ir įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiais
Atsakovas N. K. teigia, jog vekselį ir įsipareigojimą jis pasirašė dėl ieškovo apgaulės, grasinimo ir ekonominio spaudimo, nesant jokio teisinio pagrindo tokiam vekseliui išduoti. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo V. M. bandymu dirbtinai išskirti konkrečius šalių veiksmus, siekiant kiekvieno sandorio izoliuoto vertinimo.
Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad įgaliojimas, vekselis ir pastatų pirkimo pardavimo sutartis sudarytos tą pačią dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Atsakovas N. K. prašo pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi jis buvo pasirašytas dėl atsakovo apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nesudaryti sandorio.CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, numato, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Iš CK 1.91 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-72/2014). Kaip jau minėta 25 nutarties punkte, apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė siekimu atsakovą suklaidinti, klaidingai aiškinant galimybę ateityje sudaryti dar nepabaigto statyti pastato pirkimo sandorį.
CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Atsakovas nurodė ir liudytojas R. K. patvirtino, kad V. M. prieš vykstant sudaryti sutarties pasikvietė pas save N. K., kuriam pateikė pasirašyti ginčijamus įsipareigojimą ir vekselį, vekselio pasirašymo metu pinigai perduoti nebuvo. N. K. teigia, kad V. M. šių dokumentų pasirašymo reikalavo grasindamas, jog priešingu atveju nevyks į notarinę kontorą sudaryti pastatų pardavimo sutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) jau buvo sumokėjęs už perkamus pastatus daugiau negu 500 000 litų, todėl tikėtina, jog jis siekė pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ketino pirkti ir trečią pastatą, pripažintina, kad pasirašydamas vekselį jį galėjo vertinti kaip garantą ateityje ketinamo sudaryti pirkimo sandorio užtikrinimui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina buvus ekonominį spaudimą pasirašant vekselį. Teismas pripažįsta, jog ieškovui išduodant vekselį buvo naudojamas ekonominis spaudimas, kuris pasireiškė realiu grasinimu nesudaryti pastatų pirkimo sandorio, kuomet atsakovas bendrovei „Kesonas“ buvo sumokėjęs virš 700 000 Lt (įskaitant vekselį 250 000 Lt sumai), o UAB „Kesonas“ finansinė padėtis buvo sunki ir įmonei grėsė bankrotas. Tai reiškia, kad įmonės vadovo V. M. atsisakymas sudaryti pastatų pardavimo sandorį būtų lėmęs didelių finansinių atsakovo nuostolių atsiradimą, todėl jam neliko jokios kitos protingos alternatyvos – tik pasirašyti vekselį.
Teismas įvertinęs atsakovo N. K. dėstomas vekselio ir įsipareigojimo išdavimo aplinkybes ir sąlygas, sprendžia, jog jos sudaro pagrindą vekselį ir įsipareigojimą pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Dėl nuostolių priteisimo
Atsakovas N. K., remdamasis CK 6.263 straipsniu, priešieškiniu pareiškė individualų tiesioginį reikalavimą buvusiam UAB „Kesonas“ vadovui V. M. ir prašo priteisti iš ieškovo V. M. 72 405,00 Er nuostolių atlyginimą. Atsakovas reikalavimą argumentuoja tuo, kad ieškovas V. M., būdamas UAB „Kesonas“ direktoriumi, pagal vekselį iš atsakovo gautų 250 000 Lt nepanaudojo pagal paskirtį – nepadengė įmonės įsiskolinimo bankui, todėl atsakovui, siekiančiam sudaryti pirkimo sandorį, teko pačiam padengti įmonės skolą bankui sumokant 75 112,90 Eur; be to, ieškovas, gaudamas iš atsakovo ginčijamus įsipareigojimą ir vekselį, nuslėpė, kad UAB „Kesonas“ yra sudariusi preliminarią sandėliavimo pastato pirkimo – pardavimo sutartį, yra paėmęs iš pirkėjo avansą, ir dėl tos priežasties atsakovas dar sumokėjo už perkamą pastatą 187 984,44 Lt (54 444,00 Eur). UAB „Kesonas“ 2011-11-02 iškelta bankroto byla. Atsakovas N. K. yra B UAB „Kesonas“ kreditorius, kuris, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad UAB „Kesonas“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-09 nutartimi patvirtino atsakovo N. K. kreditorinį reikalavimą 72696,64 Eur sumai, grindžiamą UAB „Kesonas“ išduotu neprotestuotinu vekseliu 250 000 L sumai. Atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta bankroto byla ir paaiškės tikslus žalos dydis. Tai reiškia, kad atsakovas jam padarytos žalos dydį sieja su negrąžinta paskolos pagal vekselį suma. Tokiu atveju pripažintina, kad nurodyti buvusio įmonės vadovo V. M. veiksmai (paskolos panaudojimas asmeniniams tikslams) buvo nukreipti ne tik į konkretų kreditorių – atsakovą N. K., tačiau paveikė ir kitus kreditorius, sukeliant įmonės mokumo sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų konkrečiai jo patirtos žalos dydžio, todėl, nesant visų individualaus ieškinio civilinės atsakomybės ieškovui V. M. taikymo sąlygų, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsakovo naudai, priešieškinį tenkinus 60 procentų.
Ieškovas V. M. už ieškinį sumokėjo 2 236, 63 Eur žyminio mokesčio (1 t., 4 b. l.), pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1250 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas ieškovas grindžia advokato išlaidų paskaičiavimu ir 2016-08-28, 2016-10-11, 2017-06-14 pinigų priėmimo kvitais.
Atsakovui N. K. 2017-02-22 nutartimi 1672 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl 72405 Eur nuostolių priteisimo, iš atsakovo priteistina valstybei 1311 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už nepatenkintą priešieškinio reikalavimą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 3027,00 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas ieškovas grindžia advokato išlaidų paskaičiavimu ir 2016-11-02, 2017-01-17, 2017-05-05, 2017-04-07 mokėjimo nurodymais, kurių suma 2525 Eur.
Prašymai dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių prašomos priteisti advokatų teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, taip pat į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintas 60 procentų, sprendžia, kad iš ieškovo atsakovui priteistina 2020 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo ieškovui priteistina 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; atlikus priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 1770 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartimi atsakovo N. K. turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2011-02-18 atsakovo N. K. ieškovui V. M. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 120 000 Lt sumai negaliojančiu.
Pripažinti atsakovo N. K. ieškovui V. M. išduotą įsipareigojimą negaliojančiu.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 1770 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt eurų 0 ct ) advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1311 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai vienuolika eurų 0 ct ) žyminio mokesčio.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartimi (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.