Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) bauda. Į šią bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 5 d. 15.35 val. iki 2019 m. balandžio 6 d. 14.33 val. (1 para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 14.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo V. B. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vengė neblaivumo nustatymo, nors jam policijos pareigūnų buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė motyvų dėl jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, neatsižvelgė į BK 72 straipsnio 4 dalyje išvardintus pagrindus, kai konfiskuojamas kitiems asmenims (ne kaltininkui) priklausantis turtas. Byloje tokie pagrindai nebuvo nustatyti, todėl teismas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl paskirtos bausmės

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo jam paskirtą baudą pakeisti į areštą. Jis sutinka, kad areštas yra griežtesnė bausmės rūšis nei bauda, tačiau jo atveju bauda jam yra žymiai griežtesnė bausmė, kurios jis negalės tinkamai įvykdyti dėl sunkios savo materialinės padėties. Jis mano, kad jam turėtų būti paskirta jam palankesnė bausmės rūšis – areštas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja iš esmės tais pačiais argumentais prašė nuteistajam paskirti dar griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą, ir jos vykdymą atidėti pritaikius BK 75 straipsnį. Tačiau nei nuteistojo, nei jo gynėjos prašymai nėra pagrįsti.

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. A., šių bausmės taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Nuteistasis E. A. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis nusikalto būdamas neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, gyvenamosios vietos seniūnija jį charakterizuoja teigiamai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Šių duomenų visuma leidžia nuteistąjį E. A. charakterizuoti pakankamai teigiamai, todėl pirmosios instancijos teismas jam kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui pagrįstai paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią, švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, šiek tiek didesnę negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas minimalus jos dydis. Tokia nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės skyrimo pagrindus, ji nėra per daug švelni ar griežta. Baudos sumokėjimui nuteistajam nustatytas protingas ir teisingas terminas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo skirti jam areštą, o jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė jam skirti laisvės atėmimą, šios bausmės vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnį. Taigi, nuteistasis ir jo gynėja prašo paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę negu pirmosios instancijos teismas jam paskyrė. Tačiau pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį, kaip šiuo atveju prašo nuteistasis ir jo gynėja, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju nagrinėjamas tik nuteistojo apeliacinis skundas, todėl bloginti jo padėtį ir skirti jam griežtesnę bausmę nėra ir teisinio pagrindo. Be to, jeigu asmuo neturi lėšų arba vengia savo noru sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7-8 dalimis, BPK 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, pagal teikimą nuosprendį priėmęs teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. A. bausmė buvo paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, ji atitinka jo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Byloje nėra, nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nepateikė objektyvių, svarių duomenų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs jam skirdamas bausmę. Tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Taigi, keisti ar juo labiau griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nepagrįstai iš jo nusprendė išieškoti konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

11. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šią nusikalstamą veiką, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018).

12. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

13. Šioje byloje E. A. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. A. šią nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Opel Zafira“, todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad automobilis ,,Opel Zafira“ priklauso ne nuteistajam, o V. B., be kurio žinios ir sutikimo E. A. vairavo šį automobilį, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš E. A. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 5 dalį nuteistajam pritaikė pagrįstai ir teisėtai.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. kelia klausimą ir dėl iš jo išieškotinos konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalį, šią vertę nustatė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymo pažyma, neatsižvelgė į tai, jog šio automobilio savininkas V. B. automobilį įsigijo už 1100 Eur. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

15. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Opel Zafira“ vertę – 1653 Eur, nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš E. A., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma. Joje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 1653 Eur be PVM. Pažymėtina, kad viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas, nurodoma, jog vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Vadinasi, VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Ši informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Iš viso to darytina išvada, kad pagal šios sistemos duomenis byloje pateikta vidutinė analogiško automobilio „Opel Zafira“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas nuteistojo E. A. vairuotas automobilis „Opel Zafira“.

16. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis automobilį „Opel Zafira“ įsigijo 2018 m. už 1100 Eur (1 t., b. l. 170). Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas, nors matė, jog byloje yra prieštaringų duomenų apie konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“ vertę, išsamiau į tai nesigilino ir papildomų duomenų apie šio automobilio vertę nerinko. Tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. pateikė automobilio „Opel Zafira“ pirkimo – pardavimo sutarties kopiją iš VĮ „Regitra“, kuri patvirtina liudytojo V. B. parodymus, jog jis už šį automobilį sumokėjo 1100 Eur (2 t., b. l. 7). Šie duomenys byloje nebuvo paneigti, sutartis galiojanti.

17. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ir įpareigojus prokurorą pateikti įrodymus apie konkretaus automobilio, kurį nuteistasis vairavo veikos padarymo metu, vertę, teismui buvo pateikti įrodymai – tyrėjos raštas dėl pavedimo, portalo www.autoplius.lt duomenys apie analogiškų automobilių kainas, iš kurių matyti, kad tokių automobilių vertė svyruoja nuo 1050 Eur iki 1750 Eur, bei pažyma, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eksploatacija leidžiama (2 t., b. l. 20 – 26). Teisėjų kolegija, įvertinusi viešai skelbiamus duomenis apie analogiškų automobilių kainas bei aptartą automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad šio automobilio vertė yra ne 1653 Eur, o 1100 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo E. A. valstybei išieškotina konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 1100 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – netinkamai nustatytos iš nuteistojo E. A. konfiskuotinos automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančios pinigų sumos (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Iš nuteistojo E. A. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 1100 Eur.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.