Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) T. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nurodė, kad pagal skundžiamą antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos viršija MMA, todėl jam nelieka lėšų, kurias būtų galima naudoti įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

2. Antstolė 2016-07-26 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gauna CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, o, panaikinus skundžiamą 2016-05-24 patvarkymą, išieškojimas iš skolininko taps neįmanomas. Pareiškėjas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nes CPK 668 str. 1 d. galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Pažymi, kad skolininkas darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl jam CPK 668 str. 1 d. norma netaikoma. Taip pat nurodo, kad antstolė kol kas piniginių lėšų iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, dar nėra išskaičiavusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-01 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino.

4. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo 125,17 Eur skolos išieškojimą iš skolininko T. R. trečios eilės išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-09-16, 2014-12-02, 2015-01-03, 2015-01-24 ir 2015-02-08 nutarimus. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, 2016-05-24 priimtas patvarkymas Nr. B-22285 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šio patvarkymo pagrindu areštuota 353,96 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, tačiau antstolei lėšų pagal šį patvarkymą pervesta nebuvo. Skolininkas nedirba, pajamų iš darbo teisinių santykių negauna.

5. Teismas konstatavo, kad antstolė skundžiamame patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, jog, vadovaudamasi CPK 688 str., areštuoja 353,96 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas sprendė, kad antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t.y. nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str. normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 str.). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms.

6. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pagal kurią iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 str. nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA. Teismas antstolės 2016-05-24 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. B-22285, panaikino, ir įpareigojo antstolę išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

7. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0015/14/30694 medžiagos ir antstolės 2016-07-26 patvarkymo dėl skundo netenkinimo nustatė, kad, vykdant skundžiamą antstolės 2016-05-24 patvarkymą, piniginės lėšos iš pareiškėjo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, nebuvo išskaičiuotos, todėl pareiškėjo prašymo sugrąžinti nurašytas lėšas nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartį ir palikti galioti antstolės 2016-05-24 priimtą patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

8.1. Antstolė priėmė SVI 8 priede esančios formos (kuri sukurta siekiant užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų) patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo sąskaitos arešto.

8.2. Antstolės nuomone, teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį c.b. Nr. 3K-3-154-313/2016. CPK 668 str. 1 d. galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo mokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi, CPK 668 str. 1 d. norma netaikoma. Teismai kitose analogiškose bylose pareiškėjų skundus atmetė.

8.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016-04-26 rašte “Dėl su vykdymo procesu susijusio teisinio reglamentavimo Nr. (1.16)7R-3291, adresuoto Lietuvos antstolių rūmams į 2016-03-23 raštą Nr. S-16592, yra išaiškinusi, kad jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba kitos jam prilyginamos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą del CPK·736 str. nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų, iš esmės yra laikytinas išieškojimu iš skolininko santaupų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kuri, vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., nustato CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką, 93.6 p. buvo nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. Išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų tvarką nustato CPK 736 str., kurio tikslas – užtikrinti sprendimo įvykdymą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau tuo pat metu garantuoti ir skolininko teisę būtiniausierns poreikiams patenkinti reikalingas pajamas. Kad būtų užtikrinama tinkama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra nepriklausomai nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio dydžio, CPK 736 str. išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai yra išskiriami į dvi dalis – išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir išskaitas, viršijančias MMA. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, paprastai išskaitoma dvidešimt procentų ir tik vykdant socialiai jautrius išieškojimus, pavyzdžiui, atlyginant žalą, padarius suluošinimu ar maitintojo gyvybės atėmimu, – iki penkiasdešimties procentų. Tokio nustatymo pagrindinė paskirtis yra garantuoti skolininkui bent minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas pajamas, tuo tarpu išieškotojo materialinė padėtis gali būti netgi blogesnė – išieškotojas gali neturėti pajamų, būti nedarbingas ir pan. Nustačius, kad gali būti išieškoma tik iš MMA viršijančios darbo užmokesčio dalies, išieškotojas gali būti apskritai paliekamas be pragyvenimo šaltinio. Taigi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 str., taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 ir 736 str. nustatyta tvarka,· o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia vieno MMA. Taigi šiuo atveju antstolė veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, o skundžiamą patvarkymą priėmė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcija ir pagal teisingumo ministerijos patvirtintą šabloną.

9. Suinteresuotas asmuo išieškotojas SĮ “Susisiekimo paslaugos” su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti bei skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

9.1. Antstolės veiksmai priimant skundžiamą 2016-05-24 patvarkymą, buvo tinkami ir teisėti. Antstolė skunde išdėstė visus argumentus, dėl kurių skundžiama teismo nutartis yra naikintina.

9.2. Pažymi, kad CPK 739 str. nurodo pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti, tačiau pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos neatitinka CPK 739 str. nurodytų lėšų grupių, todėl antstolės veiksmai neprieštarauja CPK įtvirtintoms nuostatoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-09-01 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos duomenimis, antstolė V. M. vykdo 125,17 Eur skolos išieškojimą iš skolininko T. R. trečios eilės išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-09-16 nutarimą (v.b. Nr. 0015/14/30694 l. 1), 2014-12-02 nutarimą (v.b. Nr. 0015/15/04131 l. 1), 2015-01-03 nutarimą (v.b. Nr. 0015/15/07929 l. 1), 2015-01-24 nutarimą (v.b. Nr. 0015/15/10210 l. 1) ir 2015-02-08 nutarimą (v.b. Nr. 0015/15/12317 l. 1). Pareiškėjas (skolininkas) T. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2016-05-24 patvarkymo (v.b. Nr. 0015/14/30694 l. 32) dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-09-01 nutartimi tenkino pareiškėjo skundą, padarydamas išvadas, kad išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų – nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str. normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 str.). Su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

13. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (733–743 str.). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. CPK 736 str. 1 d. procentinėmis išraiškomis numatyti išskaitymo dydžiai, atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 str. numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

13. Sutiktina su antstolės ir išieškotojo teiginiais, kad pareiškėjas negauna CPK 739 str. numatytų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti iškaitų dydžių ribojimus, todėl, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 str. 1 d. norma šiuo atveju netaikoma ir antstolė neturėjo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 str. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, taip pat CPK 739 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Šiuo atveju skundžiamo antstolės 2016-05-24 patvarkymo pagrindu buvo areštuota 353,96 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, t.y. visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančią grynųjų pinigų sumą ar priklausytų kitai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str. (v.b. Nr. 0015/14/30694 l. 27, 32), o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t.y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 str.).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui šiuo atveju nėra taikoma CPK nustatyta išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų tvarka (t.y. išskaitų ribojimas), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjas nedirba įkalinimo įstaigoje, taigi pajamų iš darbo teisinių santykių negauna. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo ar gaus kitas darbo užmokesčiui prilygintas lėšas. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas būtent išieškojimas iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 735–739 str. numatytas išskaitų darymas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjui priklausanti asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje nepatenka į CPK 735–739 str. nurodytų piniginių pajamų, išmokų, pašalpų sąrašą. Todėl šiuo metu antstolė turi teisę išieškojimą vykdyti visa apimtimi. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad antstolė nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų (CPK 733–743 str.), pagal kurias turėjo reikalauti iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti atitinkamai 70 arba 50 proc. nuo skolininko pajamų dalies, kadangi nukreiptos išieškoti pareiškėjo lėšos, konstatuotina, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, jos nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos lėšos, ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas visas, t.y. šiuo atveju 353,96 Eur sumai.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl suinteresuoto asmens skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas – antstolės 2016-05-24 patvarkymas paliktinas galioti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.