Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-225-356/2011 pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. B. ir A. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui I. B. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Utenos rajono apylinkės teismas 2011-04-07 sprendimu už akių tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo I. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 4.751,75 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas, už laikotarpį nuo 2010-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžeto pajamas 27,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos išlaidos advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti naikintina ir šioje dalyje atsakovės prašymas išspręstinas iš esmės – prašymas netenkintinas Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia klausimą, ar teismas, nutraukdamas bylą, ieškovui atsisakius ieškinio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą gali išspręsti nutartimi. Taip pat apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo nepagrįstai, kadangi ieškinio atsakovei pareiškimą ir dėl to susidariusias advokato pagalbos išlaidas sąlygojo atsakovės pasyvumas, neišviešinant automobilio, kuriuo padaryta žala, pardavimo sutarties VĮ Regitra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. B. 2005-12-07 neblaivus vairuodamas automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas atsakovės A. D. vardu, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo pripažintas kaltu (b. l. 112-116). Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl 4 751,75 Lt žalą, patirtą eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. Š. atlygino UAB DK PZU Lietuva (b. l. 41, 42, 45), o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudimo bendrovei kompensavo išmokėtą draudimo išmoką (b. l. 46, 47). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis apkaltinamuoju nuosprendžiu I. B. bei VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 25), nurodančiais, kad automobilio savininkas eismo įvykio metu 2005-12-07 buvo atsakovė A. D., pareiškė 4 751,75 Lt regresinį reikalavimą solidariems atsakovams I. B. ir A. D. (b. l. 16-17). Atsakovui I. B. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Utenos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių atsakovo I. B. atžvilgiu (b. l. 91-92). Atsakovė A. D. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2005-12-03 Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. D. ir I. B., kuria I. B. buvo parduota transporto priemonė Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje pardavėja A. D. įsipareigojo automobilį išregistruoti iš VĮ „Regitra“ viešojo registro (b. l. 62). Ieškovas, gavęs atsakovės A. D. atsiliepimą, teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė reikalavimų atsakovės A. D. atžvilgiu (b. l. 72). CPK 140 str. suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio, teismas, išaiškinęs ieškinio atsisakymo pasekmes ieškovui, priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio atsisakymą, pranešimu išaiškino ieškovui procesines ieškinio atsisakymo pasekmes ir 2011-04-15 nutartimi priėmė atsisakymą bei bylą atsakovės A. D. atžvilgiu nutraukė. Įstatymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Teismo nutartis nutraukti bylą pagal procesinius teisinius padarinius iš esmės prilygsta teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės (CPK 265 str., 279 str. 4 d., 294 str.), nes įsiteisėjus šiems procesiniams sprendimams, šalys netenka galimybės vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. nutraukus bylą, ji taip pat yra užbaigiama, tik ne teismo sprendimu, o nutartimi. Esant tokiai situacijai, galima daryti išvadą, jog ir tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas užbaigiamas ją nutraukiant, pirmosios instancijos teismas nutartyje turėtų išspręsti visus su pareikštais pagrindiniais ir išvestiniais reikalavimais susijusius klausimus, taigi, ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 270 str. 5 d. 3 p., 294 str.). Tik tuo atveju, jeigu teismas nutartyje, kuria nutraukia bylą, neišsprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka, esant dalyvaujančių byloje asmenų prašymui ar savo iniciatyva, priimamas papildomas sprendimas (CPK 3 str. 6 d., 277 str. 1 d. 3 p.). Todėl apelianto atskirojo skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė netinkamą procesinį dokumentą, dėl ko buvo pažeistos apelianto teisės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato privalomą registraciją nekilnojamiems daiktams ir kai kuriems kilnojamiems daiktams (CK 4.253 str.). Transporto priemonės pirkimo-padavimo sutarties neįregistravimas nedaro tokios sutarties negaliojančios, taip pat neturi įtakos nuosavybės teisės perleidimo fakto atsiradimui, tačiau transporto priemonės savininko pasikeitimo įregistravimas lemia informacijos apie pasikeitusį savininką išviešinimo faktą. Tretysis asmuo, (nagrinėjamu atveju tai - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) nežinodamas apie tarp buvusio transporto priemonės savininko ir naujojo savininko sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir tokios informacijos nematydamas viešajame registre, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 23 str.1 d., pagrįstai regresinį reikalavimą pareiškė tiek transporto priemonės vairuotojui I. B., tiek viešajame registre nurodytai oficialiai transporto priemonės savininkei A. D.. Atsakovė A. D. turėdama pareigą, nustatytą tiek 2005-12-03 pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek poįstatyminiuose aktuose, išregistruoti savo nuosavybės teisę į automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) to nepadarė. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų, A. D. buvo automobilio Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke eismo įvykio metu (b. l. 111), tiek ir po jo iki automobilio išregistravimo iš viešojo registro 2008-02-26 (b. l. 138), todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, reikšdamas ieškinį, objektyviai neturėjo galimybės žinoti, jog minėtas automobilis 2005-012-07 nebepriklausė atsakovei. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė savo neveikimu, t.y. nuosavybės teisės iš viešojo registro neišregistravimu sąlygojo situaciją, kad jai, kaip transporto priemonės savininkei pagrįstai buvo pareikštas ieškovo regresinis ieškinys. Dėl nurodytų motyvų ir padarytų išvadų nėra pagrindo priteisti iš ieškovo Transporto priemonių draudikų biuro atsakovės A. D. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi ieškinys buvo sąlygotas pačios atsakovės neveikimu dėl nuosavybės teisių išviešinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, nepakankamai išanalizavo bylos aplinkybes, ir šioje nutarties dalyje priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nutarties dalis, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovės A. D. naudai priteistos 820 Lt išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti, naikintina, priimtinas naujas procesinis sprendimas netenkinti A. D. prašymo priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo atskirąjį skundą tenkinus, iš atsakovės A. D. priteistinos 8,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovės A. D. naudai priteistos 820 Lt išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti A. D. prašymo dėl išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti priteisimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Priteisti iš A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.