Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. yra kaltinamas tuo, kad jis 2017-04-22 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai sugriebęs už megztinio gobtuvo mažametį savo šeimos narį – posūnį D. S., pakėlęs atitraukė nuo durų, tuo dėl įsirėžusio megztinio į kūną padarydamas nukentėjusiajam D. S. odos nubrozdinimą kaklo dešinėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais J. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-17 kaip įtariamasis apklaustas J. G. visiškai pripažino savo kaltę.

Apklausos metu jis paaiškino, kad nėra gydytas psichikos sveikatos centruose, priklausomybių ligų centre, įskaitose nėra ir nebuvo, neturi priklausomybių. Jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Jis gyvena su sugyventine I. S. ir jos sūnumi D. S., kuriam šiuo metu yra 11 metų. Butas dviejų kambarių, D. turi atskirą kambarį, jis su I. gyvena kitame kambaryje. Kartu visi gyvena penkerius metus, visada šiuo adresu. Šeimoje jie sutaria gerai, bet D. kartais parodo savo paaugliškus kaprizus. Būna reti konfliktai, kaip ir kiekvienoje šeimoje, bet jų tarpusavio santykius jis vertina gerai. 2017-04-22 pas juos bute buvo svečiai, t. y. A. R. su sutuoktiniu (kuris įvykio metu miegojo) ir jų du vaikai, sūnus ir dukra, kurie irgi mažamečiai. Vaikai bute žaidė ir D. supyko dėl žaislų, galimai pavydėjo, kad vaikai ima D. žaislus. D. tada norėjo išeiti pro duris ir niekam nieko nesakė ir jau ėjo pro duris, jis D. sugriebė už megztinio gobtuvo iš už nugaros, pagavo beeinantį pro duris, traukė vaiką namo. D. toliau bandė eiti pro duris, bet kadangi jis stipresnis, jis vaiką įtempė už to gobtuvo atgal į butą. D. apsiverkė, nuėjo į savo kambarį. Jis D. liepė nusiraminti ir eiti miegoti. D. jam tikrai nesiskundė, kad šiam skauda, jokių sužalojimų ant vaiko jis nematė. Paskui D. nuėjo miegoti. Ryte jis ant D. sužalojimų nematė, tai buvo sekmadienis. D. ant jo ryte piktas nebuvo, apie vakaro įvykį jie nekalbėjo. Įvykis įvyko šeštadienį, o pirmadienį I. paskambino iš sūnaus mokyklos ir pasakė, kad sūnus atėjo sužalotas. Jis paaiškina, kad įvykio metu jis buvo blaivus, nes jis I. ir minėtus draugus parvežė iš svečių. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi (b.l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. G. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2017- 05-18 kaip liudytoja apklausta A. R. teigė, kad jos vyras V. R. nuo mažens pažįsta J. G., vyrai yra geri draugai ir dažnai laiką praleidžia kartu šeimomis. 2017-04-22 jie svečiavosi pas J. G. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Jos vyras V. R. jau miegojo, ji gulėjo greta lovoje, bet dar nemiegojo. I. S. liepė eiti miegoti savo sūnui D. S., tačiau sūnus atsisakė ir pasakė, kad eis į lauką. D. S. būnant prie durų ir jau norint išeiti, J. G. priėjęs prie vaiko sugriebė už megztinio gobtuvo ir atitraukė nuo durų, pasakydamas šiam, kad jis niekur neis. Berniukas apsiverkė ir nuėjo į kitą kambarį, nes buvo labai supykės. D. S.neleido išeiti iš buto. Vėliau pas berniuką nuėjo jo mama I. S. ir berniuką užmigdė (b.l. 15).

2017-05-18 kaip liudytoja apklausta I. S. nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus: D. S., gim. 2005-11-13, ir M. G., gim. 2015-06-20. Šiuo metu ji gyvena su J. G. ir kartu turi bendrą dukrą M. G.. Visi gyvena kartu, dviejų kambarių bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Jos sūnus yra gan problematiškas, nuolat tiek namuose, tiek mokykloje iškyla įvairos problemos su juo. Sūnus mokykloje nepaklusnus, neklauso mokytojų, atsikalbinėja, nuolat jam yra daromos pastabos. Namuose visiškai nereaguoja į duodamas pastabas, taip pat neklauso, negerbia vyresnių žmonių su juo yra sunku bendrauti jį sudrausminti. 2017-04-22 apie 22.00 val. pas juos bute buvo draugai: A. R. ir V. R.. Jos sūnus D. S. nenorėjo eiti miegoti ir norėjo išeiti iš buto. Jam išeidinėjant iš buto, jį sulaikė jos draugas J. G. ir rankomis sugriebė už megztinio gobtuvo. Sugriebęs už megztinio gobtuvo, jį pakėlė nuo žemės ir atitraukė nuo durų, sakydamas, kad jau yra vėlu ir į lauką eiti tokiu laiku nedera. Sūnus apsiverkė ir nuėjo į savo kambarį miegoti, o J. G. liko kartu su jais. Įvykį matė A. R. ir ji. V. R. jau miegojo ir pačio įvykio nematė. Jos sūnus nebuvo mušamas, su juo niekas netinkamai nesielgė. Ji priėjo prie J. G. ir pasakė, kad pastarasis negerai pasielgė su jos sūnumi ir jį sudrausmino. Vėliau ji nuėjo pas kitame kambaryje verkiantį sūnų, jį nuramino ir paguldė miegoti. Ji matė, kad pas sūnų ant kaklo buvo paraudonavimas, jokios mėlynės, sumušimų nebuvo matyti. Jos draugas sūnaus nemušė, tik sudrausmino, nes sūnus norėjo išeiti iš buto į lauką, o jau buvo vėlus laikas. Rytojaus dieną, t.y. 2017-04-23, ji su sūnumi pasišnekėjo, kad taip elgtis negalima ir nakties laikotarpiu jis iš namų išeiti jis negali. 2017-04-24 apie 14.00 val. jai paskambino darbuotoja iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dabar pavardės konkrečiai ji nepamena, ir informavo, kad ji privalo kuo skubiau atvykti į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir pasiaiškinti dėl to, kad mokyklos administracija ant mano sūnaus kaklo rado padarytas kraujosruvas. Ji paaiškino, kad automobilio neturi ir atvykti skubiai negali, be to namuose buvo serganti jos dviejų metukų mažametė dukra. Jai neatvykus į mokyklą, 2017-04-24 apie 16.00 val. jai paskambino iš policijos komisariato ir informavo, kad jos sūnus D. S. bus vežamas į laikinuosius globos namus. 2017-04-27 kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja dalyvaujant jos sūnui D. S. ir jai, Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje buvo atliekama sūnaus kūno apžiūra. Vėliau po apžiūros sūnų ji parsivežė į namus. Jos draugas J. G. visiškai nesikiša į sūnaus auklėjimą, po šio įvykio su vaiku nebendrauja (b.l. 18-18).

2017-04-24 kaip liudytoja apklausta R. P. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini) direktorė. 2017-04-24 10.30 val. (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoja R. R., gim. (duomenys neskelbtini), jai pranešė, kad klasės auklėtinio D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaklo srityje yra kraujosruvos žymės, dešinėje pusėje yra nubrozdinimas arčiau ausies. D. S., (duomenys neskelbtini), jai ir mokyklos psichologei paaiškino, kad 2017-04-22 apie 22:00 val. kartu gyvenantis dėdė liepęs eiti miegoti, bet vaikas nesutiko ir dėl to minėtas dėdė pakėlė ir patempė už megztinio gobtuvo. Ji informavo Vaikų teisių tarnybą, policiją (b.l. 21).

2017-04-24 apklausta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą Jolanta Misiulytė teigė, kad ji yra Vaiko teisių atstovė. Vaiko teisių skyriaus darbuotoja gavo pranešimą, kad (duomenys neskalbtini) mokyklos direktorė informavo, kad mokykloje yra vaikas, kuris galimai yra smurto artimoje aplinkoje auka. Jos prižiūrimoje teritorijoje įvyko šis įvykis ir dėl to ji su bendradarbe E. Š. apie 14.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Direktorė nurodė vaiką t. y. D. S., gim, (duomenys neskelbtini), prieš kurį galimai buvo panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Vaikas D. S. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2016-04-22 apie 22.00 val. jis nenorėjo eiti miegoti, o kartu gyvenantis mamos sugyventinis J. G. (vadinamas dėde) griežtai jam liepė eiti miegoti, bet vaikas nesutiko ir minėtas dėdė jį stipriai paėmė už megztinio gobtuvo, pakėlė ir nunešė į kambarį. Dėdė buvo giežtas, piktas (negali pasakyti, ar dėdė buvo neblaivus). Tuo metu svečiavosi dėdės draugai su vaikais. Vaikas norėjo dar pažiūrėti filmukus, tai dėl to nenorėjo eiti miegoti. Kai jis buvo nešamas į kambarį, jo mama I. S. ėjo paskui ir norėjo vaiką apginti. Ryte vaikas jautė skausmą kaklo srityje. Vaikas tuo metu patyrė fizinį skausmą ir vaikui po šio veiksmo ant kaklo srities pasirodė kraujosruvos ir įbrėžimas dešinėje kaklo srityje prie ausies. Vaikas pasakojo, kad dėdė giežtai elgiasi su juo. Liepia daryti atsispaudimus. Vaikas skundžiasi, kad dėde J. G. yra piktas ir jo bijo. Vaikas bus pristatytas į Krizių centrą adresu Kojelavičiaus g. 129, Vilniuje, dėl vaiko gerovės ir saugumo (b.l. 24).

2017-04-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(01) konstatuota, kad D. S. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, padarytas paveikus kietu buku, riboto paviršiaus, briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas tik vienas odos nubrozdinimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį. Nustatytas odos nubrozdinimas padarytas vienu daiktu. Kadangi sužalojimas padarytas nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo susižaloti pats. Nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui, atsitrenkimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 5-7 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimas kakle galėjo sukelti nežymų fizinį skausmą (b.l. 35).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas pažymi, jog asmuo laikomas padaręs BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, kai jo veikoje pasireiškia šių objektyvių ir subjektyvių požymių visuma – fizinio smurto prieš asmenį panaudojimas, nusikalstami padariniai (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas), priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių, kaltė (LAT 2016-06-26 nutartis Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT 2016-12-29 nutartis Nr. 2K-474-489/2016). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik asmuo, veikos padarymo metu buvęs jaunesnis nei 14 metų.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis J. G. ir nukentėjusiojo motina I. S. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusiojo motina nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę santuokos ar partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusiojo motina I. S. laikytina kaltinamojo J. G. šeimos nare. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis D. S. taip pat laikytinas kaltinamojo J. G. šeimos nariu, kadangi gyvena kartu su motina ir kaltinamuoju, o kaltinamasis pats pripažįsta, jog nukentėjusiuoju rūpinasi.

Teismo vertinimu, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Fizinio smurto panaudojimo faktą patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai. Kaltinamasis nurodo, jog nukentėjusysis D. S. norėjo išeiti į lauką pro duris. Kaltinamasis sugriebė vaiką už megztinio gobtuvo iš už nugaros, traukė jį atgal. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų A. R. ir I. S. parodymai. I. S. taip pat parodė, jog vaikas netgi buvo pakeltas nuo žemės. Apie šią aplinkybę nukentėjusysis yra pasakojęs liudytojai ir atstovei pagal įstatymą Jolantai Misiulytei.

Taip pat pažymėtina, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. 2017-04-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(01) konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas poveikis laikytinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pasireiškusiu vienu odos nubrozdinimu. Be to, tiek kaltinamojo, tiek liudytojų A. R., I. S. parodymai patvirtina, naudojant prieš jį smurtą, nukentėjusysis verkė, taigi, jautė fizinį skausmą ir tai parodė.

Teismas sprendžia, jog būtent kaltinamojo naudojamas fizinis smurtas buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo priežastimi. Teismas taip pat pažymi, jog suaugęs žmogus gali ir turi suvokti, jog tempdamas vaiką už megztinio gobtuvo iš už nugaros, pakeldamas jį ir pernešdamas į kitą vietą gali sukelti vaikui fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis nesuprato savo veiksmų ir jų galimų pasekmių, todėl sprendžia, jog kaltinamasis tokioms pasekmėms buvo abejingas. Todėl teismas vertina, jog nusikalstama veika buvo atlikta veikiant netiesiogine tyčia.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo J. G. veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veikta netiesiogine tyčia, dirba (b.l. 60-61), neteistas (b.l. 65), administracine tvarka sykį baustas (b.l. 66). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Kaltinamasis J. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Be to, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį bei pareigą išlaikyti mažametį vaiką, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, o būtent – 4 mėnesius.

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat įžvelgia pagrindą taikyti BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir BK 72² numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad ji gali būti skiriama tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaroma prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, šiuo atveju kaltinamasis veiką padarė prieš posūnį. Teismo vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės užtikrinti, jog bus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl tikslinga nustatyti, jog kaltinamasis J. G. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-17 kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama (b.l. 55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 12 MGL (451, 92 Eur) dydžio baudą.

Skirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. G. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.