Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą, studentė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad surastos kanapės yra ne jos, tame pastate gyveno labai daug žmonių, durys buvo dažnai nerakinamos. Ji tiesiog atidarė pažiūrėti, kas ten yra, numetė nesupratusi ir išskubėjo. (duomenys neskelbtini) jos aukšte buvo gal (duomenys neskelbtini) kambariai. Be jos daugiau (duomenys neskelbtini) kambaryje niekas negyveno, bet kambaryje durys buvo atrakinamos, labai daug žmonių vaikščiodavo. Nežino, koks tikslas būtų kažkam laikyti jos kambaryje narkotines medžiagas. Dėžutė su užrašu „Lynx“ yra jos, bet jos nenaudojo. Nieko nedarė su medžiagomis toje dėžutėje, jas tiesiog turėjo, gavo dovanų. Kanapes vartojo labai retai, kai gyveno Amsterdame – dažniau. Jos „Instagram“ paskyroje užfiksuotas sukamas tabakas. Negali paaiškinti, ką reiškia frazė „pūsti“, užfiksuota telefoninių ryšių protokole (1 t., b. l. 42) dažniausiai tai reiškia parūkyti cigaretę. Jos pajamos yra minimalios, šiuo metu studijuoju muzikinį teatrą, gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio stipendiją, padeda tėvai. Mano, kad atskirtų kanapės suktinę nuo cigaretės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji A. M. parodė, kad su įtarimais nesutinka. Kratos metu rastos narkotinės medžiagos nėra jos. Nežino, kam priklauso rastos medžiagos. Kambarį nuomojosi ji viena, tačiau dažnai palikdavo neužrakintas duris, todėl nežino, kas jos kambaryje paliko indelius su narkotinėmis medžiagomis. Neatsimena, kas kartu su ja gyveno tuo metu, kai buvo atlikta krata. Indelius su narkotinėmis medžiagomis rado porą dienų iki kratos, apžiūrėjo, ar čia ne jos arbata ir paliko gulėti stalčiuje (1 t., b. l. 182-183)

2021 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1616(21) nustatyta, kad tirti pateiktos augalinės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys). Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse), kurių masė – 1,3496 g (pakuotė Nr. IB1910366) ir 1,0488 g (pakuotė Nr. IB1910367) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 0,5 proc. ir 7,5 proc. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I sąrašą (1 t., b. l. 76-77).

2021 m. lapkričio 26 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2769043-21 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, rastas ant plastikinio indelio užsukamo metalinio dangtelio vidinės pusės, paimto 2021 m. birželio 17 d. atliekant kratą, adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų objektų, yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 85-90).

2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2873632-21 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 2021 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2769043-21, 7 pav.) yra paliktas A. M. kairės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 100-103).

Kratos protokolu nustatyta, kad 2021 m. birželio 17 d. atliekant kratą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), stalo stalčiuje buvo rasta ir paimta: plastikinis indelis užsukamu metaliniu dangteliu su žalios spalvos augaline medžiaga (supakuotas ir užantspauduotas Nr. IB1910366), metalinė dėžutė su žalios spalvos augaline medžiaga (supakuotas ir užantspauduotas Nr. IB1910367). Prie kratos protokolo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti rasti ir paimti daiktai bei jų radimo vieta (1 t., b. l. 57-67).

2021 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl kratos metu (duomenys neskelbtini), nustatytų aplinkybių nurodyta, kad 2021 m. birželio 17 d. FNTT pareigūnams 7.00 val. nuvykus atlikti kratą daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, iškart patekti į gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo numatyta atlikti kratas, nepavyko, nes gyvenamųjų patalpų – butų durys visuose aukštuose buvo užrakintos. Į durų beldimą niekas nereagavo ir viduje buvusių gyventojų nesigirdėjo. Į gyvenamąsias patalpas patekti pavyko tik apie 8.40 val., kai butų duris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštuose atrakino patys gyventojai. Iš laiptinės įėjus į butą (duomenys neskelbtini) aukšte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kambarių butas yra padalintas į atskirus nuomojamus butus – kambarius pažymėtus numeriais: Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu A. M. gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno G. B. (g. (duomenys neskelbtini) m.), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno M. D. (g. (duomenys neskelbtini) m.). Kiekvienas iš išvardintų butų turėjo rakinamas lauko tipo duris, kurios buvo užrakintos iš vidaus, todėl jas pareigūnams atidarė patys išvardintų patalpų gyventojai. Taip pat nustatyta, kad visi (duomenys neskelbtini) butai – kambariai (duomenys neskelbtini) aukšte naudojasi bendru koridoriumi, virtuve, vonios ir tualeto patalpomis (1 t., b. l. 132-138).

2021 m. gruodžio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad užfiksuota, jog 2021 m. gegužės 12 d. A. M. skambina MRT (duomenys neskelbtini) naudotojas: MRT – po 10 min. visame (duomenys neskelbtini) vyks sirenų testavimas, jeigu nori apokalipses, tai tiesiog išeik į lauką ir išvysi lygiai 3 valandą. A. – kas vyks? MRT – sirenų testavimas. A. – kokių sirenų? MRT - nu „typo“ avarinių sirenų, jeigu įvyks ten kokia ataka, „typo“ šiaip nelaimė, tai sirenos kauks, tai dabar bus testavimas už 10 min. A. – bet tai „watafak“, aš kaip tik pievoj guliu sau atsipūtus, jau ruošiuosi pūsti, ir „blecha“ įsivaizduok, jeigu man už 10 min. pradėtų sirenos, tai „nusišikčiau“ turbūt, aš prie kazachų ambasados. MRT – tai pasiruošk. A. – tai ką čia ruoštis, ačiū, kad informavai (1 t., b. l. 42).

2021 m. lapkričio 29 d. A. M. priklausančios paskyros socialiniame tinkle „Instagram“ apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta anketos viešai prieinamų nuotraukų apžiūra apžiūra. Paieškos pagalba randama paskyra „(duomenys neskelbtini)“, A. M. yra vizualiai atpažįstama pagrindinėje paskyros nuotraukoje, paskyros aprašyme nurodytas A. M. naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurį A. M. nurodė kaip savo kontaktinį elektroninį paštą byloje. Apžiūrimos paskyros viršuje matomi penki nuotraukų aplankai: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini); 4. (duomenys neskelbtini); 5. (duomenys neskelbtini) (fotolentelėje nuotraukos Nr. 1 ir 2). Nurodytuose aplankuose užfiksuota trylika nuotraukų su savadarbėmis suktinėmis ir galimai narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis: 1) aplanke „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota nuotrauka fotolentelėje Nr. 3, kurioje matoma A. M. rūkanti savadarbę suktinę; 2) aplanke „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos šešios ekrano kopijos su nuotraukomis, kuriose matoma A. M. ir kiti asmenys rūkantys savadarbes suktines (nuotraukos fotolentelėje Nr.4, 5, 6, 7, 8 ir 9); 3) aplanke „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos 6 ekrano kopijos kuriose matomos galimai narkotinės medžiagos - kanapės, bei A. M. ir kiti asmenys rūkantys savadarbes suktines (fotolentelėje nuotraukos Nr. 10, 11, 12, 13, 14 ir 15); nuotraukose Nr. 10, 13 ir 14 užfiksuota galimai narkotinė medžiaga - kanapės; nuotraukoje Nr. 11 matoma vandens pypkė - bongas, naudojama kanapių bei kanapių ir tabako mišinio rūkymui. Apžiūra tęsiama apžiūrint paskyros pagrindinėje nuotraukų galerijoje esančias nuotraukas. Nuotraukoje Nr. 16 užfiksuota A. M. rūkanti savadarbę suktinę, prie nuotraukos matoma žyma „(duomenys neskelbtini)“ ir data "sausio 7d.", tai reiškia, kad nuotrauka užfiksuota 2021 m. sausio 7 d. Nuotraukose fotolentelėje Nr. 17 ir 18 užfiksuota A. M. rūkanti savadarbę suktinę, prie nuotraukos matoma žyma „(duomenys neskelbtini)“, data 2020 m. lapkričio 28 d. ir komentaras „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukose Nr. 19, 20 ir 21 užfiksuota A. M. ir kiti asmenys vartojantys savadarbes suktines. Prie minėtų nuotraukų nurodytos datos 2020 m. gegužės 17 d. ir 2020 m. gegužės 10 d. Ekrano kopija Nr. 22 užfiksuota 2021 m. lapkričio 19 d., nuotraukoje matoma A. M. rūkanti savadarbę suktinę, nuotrauka į paskyros „Stories“ patalpinta 2021 m. lapkričio 19 d.. Ekrano kopijos Nr. 23 ir 24 užfiksuotos 2021 m. lapkričio 29 d., video įrašai į paskyros „Stories“ patalpinti 2021 m. lapkričio 28 d., nuotraukose užfiksuota A. M. prisideganti ir rūkanti savadarbę suktinę. Prie apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 104-131).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę ir įstatymas nedraudžia netiesioginiais įrodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tokiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Svarbu tai, kad visi įrodymai būtų gauti ir įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra siejama ne su tokių medžiagų priklausomybe, o su jų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina ir tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios A. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios A. M. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaip matyti iš kaltinamosios A. M. viso proceso metu duotų parodymų analizės, ji pripažino, kad narkotinė medžiaga – kanapės buvo rastos jos gyvenamojoje vietoje, t. y. kambario Nr. (duomenys neskelbtini) stalčiuje, tačiau ji teigė, kad rastos medžiagos yra ne jos. Tokius kaltinamosios A. M. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri ne tik yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, bet ir yra nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama.

Nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), buvo rastos ir paimtos kaltinamosios A. M. namuose: jos gyvenamojo kambario stalčiuje. Pastebėtina, kad narkotinės medžiagos buvo laikomos pakankamai atvirai, t. y. dėžutėse, buvusiosiose stalčiuje. Dėl skleidžiamo specifinio aitraus kvapo ir laikymo vietos kaltinamoji jų negalėjo neužuosti ir nepastebėti, tuo labiau, kaip pati pripažino, ji matė šias medžiagas, apžiūrėjo jas, tačiau manė, kad tai arbata. Pastebėtina, kad A. M. dėl šių medžiagų nesiėmė jokių veiksmų, taip neatsisakė jų laikymo, nedėjo jokių pastangų nustatyti šių medžiagų savininką, jeigu tikėti jos parodymais, kad tai priklausė ne jai. Turint omenyje pakankamai žymią A. M. kanapių vartojimo patirtį, kaltinamoji negalėjo nesuvokti, kad šios augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės, taip pat spręstina, jog ji bent bendrais bruožais suvokė ir jų nedidelį kiekį. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, kuriuos bus aptartos vėliau, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamoji A. M. suvokė, jog neteisėtai laiko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ir norėjo taip veikti.

Kaip matyti iš A. M. viešai prieinamos socialinių tinklų paslaugos „Instagram“ paskyros, ji ne vienoje nuotraukoje užfiksuota su suktinėmis, be to, taip pat pjaustant, smulkinant galimai narkotinę medžiagą – kanapes. Nors kaltinamoji A. M. teigė, kad tai yra tabakas, be to, tai buvo fiksuota užsienyje (pvz. (duomenys neskelbtini), kur ji vienu metu gyveno), teismas tokius kaltinamosios teiginius vertina kritiškai. Teismas nustatė, kad kaltinamoji su suktinėmis užfiksuota tiek užsienyje tikėtina darytose fotonuotraukose, tiek ir (duomenys neskelbtini). Tai akivaizdžiai matyti iš prierašų prie nuotraukų – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Tai, kad nuotraukose užfiksuotos būtent kanapių suktinės, o ne tabakas, pagrįstai leidžia spręsti būtent minėtose nuotraukose užfiksuota akivaizdžiai augalinės kilmės medžiaga – kanapės. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad A. M. turi kanapių rūkymo patirties ir gali skirti kanapes nuo pvz. tabako.

Be to, kaip nustatyta specialistų išvadomis, ant vienos iš dėžučių, kurioje buvo rastos kanapės, rastas ir A. M. piršto antspaudas. Nors kaltinamoji A. M. teigė, jog manė, kad stalčiuje buvo arbata, kurią apžiūrėjo ir padėjo atgal į stalčių, tokie teiginiai vertinti kaip gynybinė versija. Kita vertus, nelogiška, kad A. M. nuomojamo buto-kambario svečiai, net jeigu jie būtų jos draugai ar artimi pažįstami, tiesiog paliktų dvi dėžutes su narkotinėmis medžiagomis, kurios savaime nėra bendro naudojimo prekė, įsigyjama bet kurioje visiems prieinamoje prekybos vietoje, ir turi savo kainą, jos gyvenamojo kambario stalčiuje. Be to, teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinamosios nenuoširdumo sustiprina ir tai, kad nors A. M. teigė, jog bet kas gyvenęs kartu su ja galėjo palikti aptartas narkotines medžiagas, negalėjo įvardinti nei vieno asmens, kartu su ja gyvenusio (duomenys neskelbtini) bute.

Papildomai teismas pastebi, kad užfiksuotame telefoniniame pokalbyje su nenustatytu asmeniu A. M. vartoja frazę „ruošiuosi pūsti“, kas vėlgi leidžia manyti, kad A. M. taip apibūdina narkotinių medžiagų – kanapių rūkymą. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad taip dažniausiai apibūdinamas cigarečių rūkymas, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes apie pakankamai gausų kaltinamosios kanapių rūkymą, tokie argumentai skamba nerimtai ir yra atmestini.

Teismas, vertindamas visas šias paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajai A. M. inkriminuotas jos gyvenamojoje vietoje rastas narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis priklauso ne kam kitam, o jai, todėl A. M. kaltė padarius jai inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą neabejotinai yra įrodyta.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, A. M. neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis 2,3983 g (1,3496 g + 1,0488 g) neviršija nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

IV. Bausmės skyrimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos teigimu, šiuo metu studijuoja kolegijoje, dirba pagal individualią veiklą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 153-156), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismo vertinimu, kaltinamajai atsižvelgus į jos turtinę padėtį (jos teigimu, gauna stipendiją, padeda tėvai, taip pat dirba pagal individualią veiklą), netikslinga skirti baudą, ji taip pat neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina antra pagal švelnumą bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, kartu su suderintais įpareigojimais. Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nors prokurorė prašė taip pat skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šis prašymas atmestinas. Teismas pažymi, kad kaltinamosios turtinė padėtis nėra itin gera, ji studijuoja, gauna stipendiją, jai padeda tėvai, tačiau ji iš esmės pagal individualią veiklą nedirba ir iš to pajamų neturi. Be to, baudos bausmė kaltinamajai neskirtina iš esmės dėl tų pačių priežasčių, taigi papildomai jai dar skirti finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga, nes tai nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji padarė baudžiamąjį nusižengimą, taigi skirti dar ir baudžiamojo poveikio priemonę taip pat nėra proporcinga.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinis indelis užsukamu metaliniu dangteliu ir metalinė dėžutė su narkotinėmis medžiagomis (saugomas atskirai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, asmens daktiloskopinė kortelė (1 t., b. l. 194), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinį indelį užsukamu metaliniu dangteliu ir metalinę dėžutę su narkotinėmis medžiagomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, asmens daktiloskopinę kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.