Tauragės apylinkės teismo nutartis

2022-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-1970-761/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-06
Bylos Nr.
e2-1970-761/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1970-761/2022Proceso Nr. 2-42-3-00181-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 6 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. J. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki pateiks teismui ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir statinio teisinės registracijos panaikinimo ir ieškovo nuosavybės pripažinimo.

2. Prašyme nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija jam, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui ir statinio (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statytojui ir savininkui 2012 m. kovo 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal parengtą statinio projektą: Vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato – garažo statybos projektas, Nr. 09. Susidarius nepalankiai finansinei situacijai žemės sklypas be jau baigtų statyti statinių buvo parduotas varžytinėse. Žemės sklypą įsigijo T. P.. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas su garažu buvo pastatyti dar iki T. P. įsigyjant žemės sklypą. Kilus įtarimui, kad T. P. gali siekti įgyti nuosavybę t. y. gyvenamąjį namą, pareiškėjo atstovas advokatas G. Č. pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ neįregistruoti nuosavybės teisės į minėtą gyvenamąjį namą, jeigu VĮ „Registrų centras“ pateiktoje deklaracijoje apie statybų užbaigimą gyvenamojo namo savininku nebūtų nurodytas pareiškėjas A. J., tačiau kaip paaiškėjo vėliau, VĮ „Registrų centras“ minėtą pareiškėjo atstovo advokato prašymą ignoravo. Pažymėta, kad 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjui tapo žinoma, kad T. P. neteisėtai pateikė deklaraciją apie statybų užbaigimą. Remdamasis išdėstytu, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo. Paaiškino, kad ieškinio neteikia, kadangi yra būtina surinkti daug ir įvairių rašytinių įrodymų ir parengti išsamų ieškinį, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo metu yra būtinas siekiant išvengti neigiamų pasekmių ateityje, kadangi T. P. gali siekti kuo skubiau parduoti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, ir ryšium su tuo, pareiškėjo pripažinimas teisėtu gyvenamojo namo savininku taptų apsunkintas arba neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

3. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu, galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas.

4. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina, palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

6. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-255/2014). Minėta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, taigi ieškovas nėra visiškai laisvas pasirinkti, kada paduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

8. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, nepagrindė išimtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei teiginių dėl galimai kilsiančios žalos laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, taip pat, nesumokėjo pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato.

9. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui ieškinio pateikti negali, kadangi apie tai, kad T. P. yra pateikęs deklaraciją apie statybos užbaigimą, sužinojo tik 2022 m. balandžio 28 d., o siekiant parengti išsamų ieškinį yra būtina surinkti daug ir įvairių rašytinių įrodymų. Tačiau iš kartu su prašymu pateikto 2022 m. sausio 19 d. prašymo VĮ „Registrų centras“ matyti, kad pareiškėjas institucijai nurodė, kad jam tapo žinoma, kad VĮ „Registrų centras“ yra pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą gyvenamajam namui, nors jis, kaip gyvenamojo namo savininkas tokio pobūdžio dokumento VĮ „Registrų centras“ neteikė, toliau akcentuodamas, kad tarp jo, kaip gyvenamojo namo savininko, ir žemės sklypo savininko T. P. vyksta ginčas, ir atitinkamai, kol ginčas tarp minėtų šalių nebus išspręstas, VĮ „Registrų centras“ prašo, kad nebūtų registruojama nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, jeigu gyvenamojo namo savininkas pagal pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą, būtų nurodomas ne teisėtas gyvenamojo namo savininkas t. y. A. J.. Pastarosios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui apie galimą jo teisių pažeidimą tapo žinoma ne 2022 m. balandžio 28 d., o vėliausiai 2022 m. sausio 19 d. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme gautas 2022 m. gegužės 3 d., t. y. po 3 mėnesių. Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo ir yra galimybė pareikšti ketinamą reikšti ieškinį, o papildomus įrodymus, jeigu tokių būtų, galima pateikti nagrinėjant bylą teisme arba galima prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus iš dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 199 straipsnis).

10. Sprendžiant dėl grėsmės pareiškėjo atžvilgiu galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

11. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių T. P. nesąžiningumą, ar siekį kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjo teiginiai, kad T. P. gali siekti kuo skubiau parduoti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, ir ryšium su tuo, pareiškėjo pripažinimas teisėtu gyvenamojo namo savininku taptų apsunkintas arba neįmanomas, deklaratyvūs. Pasikartotina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra išskirtinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsakovui iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, todėl jos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra išpildomos visos pirmiau išvardintos sąlygos.

12. Taip pat, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ieškovas turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

13. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, pareiškėjas sumokėjo tik žyminį mokestį už prašymą, tačiau duomenų apie sumokėtą pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, nėra.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis