- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- Ik-3931-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02084-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė (pran.), Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Nordea bank Finland PLC
- Trečiasis asmuo
- L. L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nordea bank Finland PLC, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių atstovui advokatui R. Paukštei, atsakovo atstovui G. G., trečiojo asmens atstovei L. L. K., trečiajam asmeniui L. L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L. K., Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių)
ir pareiškėjo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘(toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b.l. 14-18, I tomas) prašydamas 1) panaikinti 2011-09-20 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr. (6.14) A2-2979 įformintą sprendimą ta dalimi, kuria bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies ir Bankroto administratorių elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais; 2) įpareigoti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.
Šalies argumentai
Skunde nurodant, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ 2011-08-08 kreipėsi į įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau - Departamentas) prašydamas atlikti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos tyrimą ir tinkamai įvertinti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ skunde Departamentui nurodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ 2010-04-22 kreditorių susirinkimas nutarė visą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš varžytinių; nepardavus turto pirmosiose varžytinėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytinėse per 15 dienų, kreditorių susirinkimas nutarė sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnių Turto pardavimo kainų nustatymo. Tiek pirmosios, tiek pakartotinės varžytinės neįvyko, kadangi neatsirado nei vieno pirkėjo. Neįvykus pakartotinėms varžytinėms, pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ raštu kreipėsi į administratorių paklausimu, ar bus vykdomas 2011-04-22 BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuris spręstų dėl iš varžytinių parduoto turto tolesnio likimo. 2011-07-11 raštu Administratorius informavo kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘, jog administratorius vykdys 2010-04-22 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. 2011-07-26, nesant atitinkamo BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kreditorių susirinkimo nutarimo, administratorius savo nuožiūra perdavė iš varžytinių neparduotą turtą kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui nuosavybės teise. 2011-07-29 įvyko BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kreditorių susirinkimas. Šio susirinkimo metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. K. pranešė, jog susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas dėl įkeisto turto nebesvarstytinas, nes turtą perėmė bankas. Kilus susirinkusių kreditorių nepasitenkinimui, administratorius kreditoriams galiausiai pasiūlė formaliai išreikšti savo nuomonę antruoju darbotvarkės klausimu, t.y. dėl įkeisto ir iš varžytinių neparduoto turto. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ skundą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad administratorius, vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, t. y. atlikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui perimti varžytinėse neparduotą įkeistą turtą ne pagal Įmonių bankroto 33 straipsnio 5 dalies nustatytus reikalavimus. Visgi departamentas laikė, kad aukščiau minėtas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ nesutinka su Departamento padaryta išvada ta dalimi, kuria Departamentas Administratoriaus padarytus pažeidimus pripažino mažareikšmiais. Dėl šios priežasties pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ teikia šį skundą. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo išplaukia, kad bankroto administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Taigi administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas ir viešojo intereso jose įgyvendinimas. Plačių įgaliojimų suteikimas ir pareiga užtikrinti sklandžias ir skaidrias bankroto procedūras įpareigoja bankroto administratorių savo veikloje betarpiškai vadovautis profesionalumo principu, nustatančiu, kad administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restrūkturizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti (Bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2 p. Departamentas konstatavo, jog Administratorius, vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, iš esmės vienintelį bankrutuojančios bendrovės turtą perdavė hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui nesilaikydamas ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tai yra pažeisdamas įstatymų nustatytą imperatyvią turto realizavimo tvarką. ĮBĮ straipsnio 5 dalis nustato, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytinių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą: šiose varžytinėse nustatytą pradinę kainą <...>, Iš šios ĮBĮ nuostatos išplaukia, kad galutinį sprendimą iš varžytinių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui priima kreditorių susirinkimas. Tai reiškia, kad nei bankroto administratoriui, nei hipotekos kreditoriui ĮBĮ nesuteikia teisės vienasmeniskai spręsti dėl iš varžytinių neparduoto įkeisto turto likimo. Tokios nuostatos laikomasi ir bankroto bylas nagrinėjančių Lietuvos teismų praktikoje:<„> Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 str. numato, jog nepardavus turto iš antrųjų varžytinių, įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytinėse neparduotą įkeistą turtą. Taigi pareiškėjo argumentas, kad įkeisto turto likimą sprendžia tik įkaito turėtojas prieštarauja įstatymo nuostatoms. Bankroto byloje įkaito turėtojas kreditorius ar hipotekos kreditorius negali vienasmeniskai nuspręsti įkeistą turtą perimti ar leisti toliau jį pardavinėti, bet turi kreiptis į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą su pasiūlymu turtą perimti. Kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė spręsti, ką daryti su neparduotu įkeistu turtu <...>Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kategoriškai nesutinka su Departamento padaryta išvada, kad administratoriaus padarytas ĮBĮ turto realizavimo tvarkos pažeidimas ir įsiterpimas į išimtinę kreditorių susirinkimo kompetenciją laikytinas mažareikšmiu. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei - skolininkei likviduojant skolų naštą. Taigi bankroto procedūrų esmę sudaro bankrutuojančios bendrovės turto realizavimas ir kreditorinių reikalavimų iš realizuoto turto tenkinimas. Patvirtinant turto realizavimo bankroto procese svarbą ĮBĮ skiriamas visas atskiras skirsnis „Įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu‘‘, kuriame yra nustatomos konkrečios ir aiškios taisyklės bankrutuojančios bendrovės turto pardavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms būdingas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas.Todėl ĮBĮ nuostatos dėl turto perleidimo tvarkos pripažįstamos imperatyviomis, kurių nei kreditoriai, nei bankroto administratorius neturi teisės savo nuožiūra pakeisti ar jomis nesivadovauti. Būtinybę imperatyviai laikytis ĮBĮ taisyklėmis dėl turto pardavimo, be kita ko, suponuoja ir viešojo intereso bankroto procese egzistavimas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įsitikinimu, imperatyvios ĮBĮ nustatytos turto realizavimo tvarkos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu Administratoriaus pažeidimu. Priešinga išvada lemia ĮBĮ nustatyto reguliavimo paneigimą ir beprasmiškumą. Departamentas, vertindamas Administratoriaus padaryto ĮBĮ ir Bankroto administratorių elgesio pažeidimų reikšmingumą, sprendė, kad nei ĮBĮ nei aprašas, nei kiti teisės aktai reglamentuojantys bankroto procesus, nenumato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą ir varžytinėse neparduotą turtą. Pareiškėjo nuomone, tokios Departamento išvados neatitinka ĮBĮ nuostatų turinio. Aukščiau minėtos ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys numato, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius <...> gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą. Teisė kreiptis su pasiūlymu perimti, negali būti aiškinama kaip lygiavertė reikalavimo teisei, sukuriančiai kreditorių susirinkimui pareigą perduoti iš varžytinių neparduotą turtą. Vienos šalies teisė pasiūlyti perimti turtą, negali sukuti kitos šalies pareigos perduoti turtą.Kitoks ĮBĮ nuostatų aiškinimas prieštarautų protingumo ir logikos principams. ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia aukščiausios kreditorių sprendimus generuojančios institucijos padėtį. Kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė priimti sprendimus esminiais bankroto procedūrų klausimais. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad, ĮBĮ nesant kreditorių susirinkimui nustatytos aiškios ir vienareikšmės pareigos visais be išimties atvejais tenkinti hipotekos kreditoriaus pasiūlymą perimti iš varžytinių parduotą turtą, kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į konkrečias bankroto procedūros aplinkybes, turi atsisakyti perduoti turtą hipotekos kreditoriui. Departamento sprendime, vertinant ĮBĮ pažeidimų reikšmingumą, be kita ko, nurodoma, jog būtina pažymėti, jog Administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pasiūlė kreditoriams 2011-07-29 kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos (pasiūlymas ir toliau turtą pardavinėti iš varžytinių). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-07-29 įvykusio BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kreditorių susirinkimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Administratorės įgaliotas asmuo L. L. K. pranešė kreditoriams, kad klausimas dėl įkeisto turto pardavimo nebesvarstytinas, nes turtų perėmė bankas. Iš šios, kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotos pastabos yra visiškai aišku, kad pasiūlymas kreditoriams balsuoti aptariamu klausimu tebuvo Administratoriaus siekis legalizuoti padarytų imperatyvių ĮBĮ įstatų pažeidimą ir bandymas pateisinti savo neteisėtus, juo labiau visiškai neprofesionalius sprendimus. Kreditorių susirinkimo balsavimas post factum, t. y. po turto perdavimo hipotekos kreditoriui, realiai negali sukelti jokių teisinių pasekmių dėl perleisto turto, juo labiau nereiškia kreditorių susirinkimo pritarimo įvykusiam turto perdavimui hipotekos kreditoriui. Bankroto Administratorius privalėjo užtikrinti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘bankroto procedūros būtų vykdomos vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administratorius, vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras - turto realizavimą pažeidė imperatyvius ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas lemia šiurkštų bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtinto profesionalumo principo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto ir valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ skundą (b.l. 29-32, I tomas) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodant, kad su pateiktu patikslintu skundu ir jį pagrindžiančiais argumentais nesutinka. Departamentas 2011-08-11 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ skundą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras‘‘ (toliau - Skundas) (registracijos Nr. Al-14583). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (Žin., 2006, Nr. 110-4181) 5 p. Departamento tarnautojui buvo pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ (toliau -Administratorius) veiklos tikrinimą.Išnagrinėjus pagal kompetenciją skundą, jo priedus, administratoriaus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurie Departamente buvo gauti 2011-08-31 (registracijos Nr. (Al-15675) bei papildomus dokumentus gautus 2011-09-05, Departamentas 2011-09-20 priėmė sprendimą Nr. (6.14)A2-2979. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad BU AB „(duomenys neskelbtini)‘‘ 2010-04-22 kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti visą įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose ar pakartotinėse varžytynėse, per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo. Kaip nurodo Pareiškėjas ir Administratorius, turtas pirmosiose varžytynėse nebuvo parduotas, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, antrosios varžytynės taip pat neįvyko (nedalyvavo nė vienas pirkėjas). Pareiškėjas nurodo, jog, atsižvelgiant į 2010-04-22 kreditorių susirinkimo nutarimą, Administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris turėjo spręsti tolimesnį turto panaudojimo klausimą, tačiau Administratorius jau iki minėto kreditorių susirinkimo, perdavė antrosiose varžytynėse neparduotą turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Pasak pareiškėjo, tokiais veiksmais Administratorius, atlikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto procedūras veikia nekompetentingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) (toliau - ĮBĮ) nuostatas bei kreditorių susirinkimo nutarimą. Pareiškėjas nurodo, jog hipotekos kreditorius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti jam įkeistą turtą ir tik kreditorių susirinkimui pritarus, minėtas turtas galėjo būti perduotas hipotekos kreditoriui. Reikia pažymėti, kad Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-16 d. nutarimu Nr. 60 (Nr. 60, 2008-01-16, Žin., 2008, Nr. 13-441 (2008-01-31)) (toliau - Aprašas), 31 p. nustato bankroto administratoriaus pareigą per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlyti perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą turtą. ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Iš pateiktų Aprašo 31 p. ir ĮBĮ 33 str. 5 d. nuostatų matyti, jog šių teisės normų paskirtis apsaugoti hipotekos kreditoriaus, įkaito turėjo teises, užtikrinant jų galimybę perimti jiems įkeistą turtą po kiekvienų neįvykusių varžytynių. Šių teisių užtikrinimas pirmiausia pasireiškia tuo, jog, vadovaujantis Aprašo 31 p., varžytynių vykdytojas (bankroto administratorius) turi pareigą informuoti įkaito turėtoją, hipotekos kreditorių per imperatyviai nustatytą 3 darbo dienų terminą apie varžytynėse neparduotajam įkeistą turtą, o hipotekos kreditorius, įkaito turėtojas turi 20 dienų laikotarpį priimti sprendimą dėl varžytynėse neparduoto jam įkeisto turto perėmimo. Pareiškėjo argumentas, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, iš esmės yra teisingas (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.). Tačiau aiškinant minėtą teisės normą, būtina sistemiškai atsižvelgti į kitus teisės aktus bei visas ĮBĮ nuostatas. ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato: „<..> Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperimus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. <..>". Iš pateiktos ĮBĮ 33 str. 5 d, matyti, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytynėse įkeistą turtą ir nustatyti jo tolimesnę pardavimo tvarką tik tada, jei šio turto neperėmė įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius. Tokį ĮBĮ 33 str. 5 d. aiškinimą, Departamento nuomone, patvirtina ir Aprašo 32 p., kuris nustato: „Antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka.", t.y. kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tolimesnį antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduoto įkeisto turto panautojimo klausimą tik įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti minėtą turtą. Hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo teisės perimti jam įkeisto turto neparduoto varžytynėse realizavimo tvarką nustato ĮBĮ 33 str. 5 d., t.y. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti minėtą turtą. Iš Administratoriaus veiklos tikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog toks pasiūlymas kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas. Administratorius vykdydamas Aprašo 31 p., reikalavimus, 2011-06-29 raštu „Dėl varžytynių‘‘ pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti jam įkeistą turtą, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi 2011-07-20 raštu „Dėl pasiūlymo perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turtą į Administratorių ir nurodė, jog sutinka perimti jam įkeistą turtą. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jam įkeisto turto per ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytą 20 dienų terminą (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi į Administratorių po 22 dienų po neįvykusių antrųjų varžytynių tiesiai į Administratorių). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą matyti, jog administratorius, vykdydamas, BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras nesilaikė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto 2010-12-02 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-887 (Žin., 2010, Nr.143-7339) (toliau - Kodeksas), 11.2 p. įtvirtinto profesionalumo principo, t.y. atlikdamas AB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc perimti varžytynėse neparduotą jam įkeistą turtą pažeidžianti ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytus reikalavimus, tačiau vertinant minėtų procedūrinių pažeidimų reikšmingumą, departamentas atsižvelgė, jog nei ĮBĮ 33 str. 5 d., nei Aprašas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys įmonių bankroto procesus, nenustato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Be to, būtina pažymėti, jog administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pasiūlė kreditoriams 2011-07-29 kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos (pasiūlydamas ir toliau pardavinėti iš varžytynių). Minėtam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui nepritarė absoliuti kreditorių daugumą kurių balsai sudaro 76,19 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Vadovaujantis ĮBĮ 22 str. 6 d., teisę balsuoti kreditorių susirinkime turi tik kreditoriai. Iš minėto balsavimo rezultatų akivaizdu, jog kreditoriai, nors ir netiesiogiai, pritarė įkeisto turto perdavimui hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc, todėl aplinkybė, jog šiuo atveju Administratorius perdavė įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland PIc ne pagal ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytą tvarką, neturėjo įtakos kreditorių teisėms ir nepadarė jokios žalos jų teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Departamentas administratoriaus padarytą Kodekso 11.2 p. pažeidimą vertino kaip nereikšmingą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. K. su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ( b.l. 101-103, I tomas) nurodė, kad Su pateiktu skundu ir jame nurodytais argumentais nesutinku dėl žemiau nurodytų argumentų. 2011-09-20 sprendime Nr. (6.14)A2-2979 Departamentas ištyrė ir pateikė nuomonę apie pareiškėjo 2011-08-08 skunde išdėstytus argumentus dėl, anot jo, BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras. Departamentas atliko tyrimą bei pateikė išvadas dėl mažareikšmių procedūrinių pažeidimų perduodant BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įkeistą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, įkaito turėtojui. 2010 m. balandžio 22 d. įvykusiame BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ kreditorių susirinkime buvo nustatyta įkeisto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir tvarka. Nutarta, nepardavus nekilnojamojo turto komplekso pirmosiose varžytynėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytynėse per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo, atsižvelgiant į šį kreditorių susirinkimo nutarimą, 2011-06-17 buvo skelbtos pirmosios minėto turto davimo viešosios varžytynės. Jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2011-06-17 raštu L. L. K., administratorės įgaliotas asmuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 31 p., pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą 19 500 001 Lt. 2011-06-22 raštu Nr. 7433 buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atsisakymas perimti jam įkeistą turtą. 2011-06-28 skelbtos BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turto pardavimo viešosios varžytynės taip pat neįvyko, todėl L. L. K., vadovaudamasi aukščiau nurodytu Aprašu, 2011-06-29 raštu pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą už 15 600 001 Lt, t.y. už paskutinėms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą. 2011-07-20 buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sutikimas perimti neparduotą turtą. 2011-07-26 BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduotas įkaito turėtojui - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad administratorė, vykdydama BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras - turto realizavimą - pažeidė imperatyvius ĮBĮ 33 str. 5 d. reikalavimus. Su šia pareiškėjo nuomone nesutinka, nes perduodant aukščiau minėtą įkeistą turtą imperatyvūs teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėtina, kad Aprašo 31 p. nustato bankroto administratoriaus pareigą per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlyti perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą turtą, o LR ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisę (pažymėtina, kad būtent teisę, o ne pareigą) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Šių teisės normų paskirtis-apsaugoti įkaito turėtojo teisę, užtikrinant galimybę perimti jiems įkeistą turtą po kiekvienų neįvykusių varžytynių. Nors LR ĮBĮ 33 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, tačiau aiškinant šią teisės normą būtina sistemiškai atsižvelgti į kitus teisės aktus bei visas LR ĮBĮ nuostatas. LR ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato, kad tik nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, akivaizdu, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytynėse įkeistą turtą ir nustatyti tolimesnę jo pardavimo tvarką tik tada, jeigu šio turto neperėmė įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius. Toks šios normos aiškinimas įtvirtintas Aprašo 32 p., kuriame nustatyta, jog antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 p. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tolimesnį antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduoto įkeisto turto panaudojimo klausimą tik įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti minėtą turtą. Taigi, priešingai nei teigia Pareiškėjas, 2010-04-22 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nepardavus nekilnojamojo turto Komplekso pirmosiose varžytinėse ir pakartotinėse/antrosiose varžytinėse per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo, negalėjo pakeisti imperatyviai teisės aktuose nustatytos įkeisto turto pardavimo tvarkos. Be to, nei LR ĮBĮ 33 str. 5 d., nei Aprašas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimą, nenustato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui klausimo sprendimas kreditorių susirinkime - absoliutus formalumas ir ekonomiškumo principui prieštaraujantis veiksmas, nes kreditorių susirinkime kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turi absoliučią daugumą balsų. Tad kitų kreditorių nuomonė dėl įkeisto turto perdavimo jokios įtakos sprendimui neturėtų. Be to, beprasmis tokio klausimo sprendimas ir tolimesni nepagrįsti kitų kreditorių skundai tik dar labiau vilkintų BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procesą. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad įkaito turėtojas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi į administratorių nesilaikydamas ĮBĮ 33 str. 5 d. numatyto 20 d. termino kreiptis dėl jam įkeisto turto perdavimo, nes toks pasiūlymas buvo pateiktas po 22 d. Tačiau toks vertinimas sukelia abejonių dėl teisingo ĮBĮ 33 str. 5 d. taikymo lingvistiniu požiūriu. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Ši sakinio konstrukcija suponuoja nuomonę, kad 20 dienų kreipimosi terminas taikomas tik tokiu atveju, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Kaip matyti aukščiau išdėstytų argumentų ir teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto realizavimą, matyti, kad L.L. K., BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ administratorės įgaliotas asmuo, imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, juo labiau, nepažeidė nei kreditorių, nei pačios BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ interesų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių skundą (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2, II tomas) prašydamas panaikinti 2011-09-20 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos sprendimą Nr. (6.14) A2-2979.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2009-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-658 159/2009 iškėlė BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto bylą. Pagrindinį Bendrovės turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis Medvalakio g. 12 ir 12 Palangoj, t.y. 0,08552 ha bendro ploto žemės sklypas su jame esančiais butais ir garažais, sudarančiai nebaigtus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus: 5 450,62 kv.m. bendro ploto „A‘‘ korpusas 6 008,52 kv. m. bendro ploto „B‘‘ korpusas bei kiti priklausiniai ir susijęs turtas. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2009-11-16 nutartimi patvirtino Nordea kreditorinį reikalavimą Bendrovei 25 175 888,54 Lt sumai, kylantį iš 2008-03-17 Kredito sutarties, sudarytos tarp Nordea ir Bendrovės. Nordea kreditorinis reikalavimas Bendrovei pagal 2008-03-17 Kredito sutartį, be kita ko, yra užtikrintas hipoteka - Nordea naudai yra įkeistas pirmos eilės hipoteka Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Bendrovės 2010-04-22 kreditorių susirinkime buvo nuspręsta turtą parduoti kaip vieną turto kompleksą. Bendrovės kreditorius - E. Ž. - tokį Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą apskundė teismui. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-04 nutartimi atmetė visus E. Ž. reikalavimus dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1133/2011 paliko nepakeistą. Be to, įvairūs asmenys, susiję su bendrovės savininku, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ yra pradėję prieš Nordea ir Bendrovę eilę civilinių bylų, kuriose buvo siekiama užkirsti kelią pardavinėti turtą. Tačiau visi šių asmenų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo arba atmesti, arba pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos aukštesnės instancijos teismų.2011-06-17 buvo skelbiamos turto pirmosios varžytynės (pradinė pardavimo kaina -19 500 001 Lt), tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2011-06-28 buvo skelbiamos turto antrosios varžytynės (pradinė pardavimo kaina -15 600 001 Lt), tačiau ir šios varžytynės neįvyko, nesjose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Po neįvykusių antrųjų varžytynių Bendrovės bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) bei 2001-07-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 31 punkto, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad „neparduotą įkeistą turtą varžytynių vykdytojas [bankroto administratoriusj per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui <...>‘‘, reikalavimus, 2011-06-29 raštu pasiūlė Nordea, kaip hipotekos kreditoriui, perimti varžytynėse neparduotą ir Nordea naudai hipoteka įkeistą turtą už antrosioms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą. Nordea 2011 -07-19 raštu sutiko perimti Turtą už pasiūlytą kainą. Todėl Bendrovė ir Nordea pasirašė 2011-07-26 Įkeisto turto perdavimo be varžytinių aktą, kuriuo Bendrovė perdavė Nordea, kaip hipotekos kreditoriui, varžytynėse neparduotą hipoteka įkeistą Turtą (duomenys neskelbtini) pateikė 2011-08-08 skundą Bankroto departamentui dėl bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgalioto asmens L.L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras, kuriame skundė Turto perdavimo Nordea procedūrą, tvirtindamas, kad klausimas dėl tolimesnio turto panaudojimo po 2 neįvykusių varžytinių turėjo būti sprendžiamas Bendrovės kreditorių susirinkimo. Bankroto departamentas, atsakydamas į Skundą, 2011-09-20 priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad Nordea turėjo kreiptis į Bendrovės kreditorių susirinkimą dėl įkeisto turto perėmimo per ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytą 20 d. terminą, o kreipėsi į bankroto administratorių tik per 22 dienas, tačiau toks procedūrinis pažeidimas nereikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato teisės kreditorių susirinkimui atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytinėse neparduotą turtą, bei tai, kad pasiūlymui toliau pardavinėti turtą iš varžytinių nepritarė absoliuti Bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2011-07-29, dauguma. Nordea nesutinka su sprendimu ir yra įsitikinusi, kad Bankroto departamentas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 33 str. 5 d. Bankroto departamentas Sprendime teisingai nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytinėse įkeistą turtą ir nustatyti jo tolimesnę pardavimo tvarką tik tada, jei šio turto neperėmė hipotekos kreditorius (įkaito turėtojas). Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Bankroto departamentas padarė išvadą, kad ĮBĮ 33 str. 5 d. ir Aprašo 31 p. nustato tokį reguliavimą, kad bankroto administratorius (varžytinių vykdytojas) turi per 3 d. pasiūlyti hipotekos kreditoriui perimti įkeistą varžytinėse neparduotą turtą, o hipotekos kreditorius turi per 20 d. priimti sprendimą dėl turto perėmimo. Tuo tarpu: Bendrovės kreditorių susirinkimas nesprendžia dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos - tai nustato ĮBĮ ir Aprašas; ĮBĮ 33 str. 5 d. netaikytina sprendžiant dėl turto perėmimo šioje situacijoje; Bankroto departamentas sprendimu kuria procedūras dėl procedūrų. Bendrovės kreditorių susirinkimas nesprendžia dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos. Tai nustato ĮBĮ ir Aprašas. Nordea pabrėžia, kad įstatymai nustato skirtingas įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo tvarkas ir kreditorių susirinkimas negali nustatyti įkeisto turto pardavimo tvarkos. ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p. nustato, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas <...> parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka‘‘. Be to, aprašo 1 p. nurodo, kad aprašas reglamentuoja bankrutuojančių ar bankrutavusių juridinių asmenų įkeisto ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių organizavimą ir vykdymą. Tuo tarpu ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p. nustato kad kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Taigi, kreditorių susirinkimas negali spręsti dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos, nes teisės jam nustatyti kitokį, nei imperatyviomis normomis nustatytas teisinis reguliavimas, nesuteikia jokios teisės normos. Pažymėtina, kad tiek ĮBĮ, tiek Aprašo normos imperatyviai nustato, jog tik neįvykus dvejoms varžytinėms ir įkaito turėtojui / hipotekos kreditoriui neperėmus turto, dėl jo pardavimo sprendžia bendrovės kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato, kad „Įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. <...> Nepardavus dvejose varžytinėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas ‘‘.Tokią pačią nuostatą pakartoja ir Aprašo 32 ir 33 punktai, kuriuose nurodoma: „32. Antrosiose (ar antrųjų varžytinių pakartotinėse) varžytinėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas Šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka.33. Kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytinių pakartotinėse) varžytinėse neparduotą turtą sprendžia kreditorių susirinkimas ‘‘ 23.Taigi, Bendrovės kreditorių susirinkimas gali įgyti teisę spręsti dėl įkeisto turto pardavimo, tačiau šią teisę jis įgyja tik tuomet, kai (i) neįvyksta dvejos varžytinės, ir (ii) kai hipotekos kreditorius atsisako perimti įkeistą turtą. (2) ĮBĮ 33 str. 5 d. netaikytina sprendžiant dėl turto perėmimo šioje situacijoje. 24. Bankroto departamentas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad hipotekos kreditoriaus teisės perimti jam Įkeisto varžytinėse neparduoto turto tvarką nustato ĮBĮ 33 str. 5 d., todėl Nordea turėjo kreiptis į kreditorių komitetą su pasiūlymu perimti turtą. 25.Nordea atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reguliuojantys įkeisto varžytinėse turto perėmimą, nustato dvi skirtingas situacijas, kurioms taikomas skirtingas teisinis reguliavimas: ĮBĮ 33 str. 5 d. įtvirtintoje normoje nustatoma: „Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytinių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytinėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytinės neįvyko dėl to. kad pirkėjas per nustatyta terminą nesumoka visos sumos, už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose varžytinėse.‘‘ Taigi ši nuostata taikytina tik tuo atveju, kai varžytinės neįvyko dėl to, kad pirkėjas nesumokėjo visos sumos. Tad ĮBĮ 33 str. 5 d. minėtoji nuostata nustato hipotekos kreditoriaus teisės perimti jam įkeisto turto realizavimo tvarką tik tokiu atveju, kuomet varžytinės neįvyko pirkėjui nesumokėjus visos kainos, o ne nustato bendrą hipotekos kreditoriaus teisės perimti jam įkeisto turto realizavimo tvarką; Aprašo 31 p. nustato tvarką, pagal kurią varžytinių vykdytojas (šiuo atveju - bankroto administratorius) po bet kurių neįvykusių varžytinių privalo pasiūlyti įkaito turėtojui / hipotekos kreditoriui perimti įkeistą turtą, o pastarasis nusprendžia sutikti ar nesutikti su pasiūlymu ir informuoja apie tai varžytinių vykdytoją (kaip padaryta šioje nagrinėjamoje byloje). Atsižvelgiant į tai, kad esamoje situacijoje (i) būtent varžytinių vykdytojas – bankroto administratorius vykdė teisės aktų, t.y. Aprašo 31 punkto, nuostatą ir kreipėsi į įkaito turėtoją – Banką (hipotekos kreditorių)- su pasiūlymu šiam perimti įkeistą Turtą ir Bankas su šiuo pasiūlymu sutiko, o ne įkaito turėtojas - Bankas (hipotekos kreditorius) - kreipėsi su pasiūlymu perimti įkeistą Turtą, negalibūti taikoma ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatyta taisyklė, t.y. Bankui kreiptis būtent į kreditorių susirinkimą ir taipadaryti per 20 dienų nuo varžytinių datos. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ 33 str. 5 d. reguliuoja visiškai kitokią situaciją, nei ta, kuri yra šioje byloje, ši teisės norma yra netaikytina. Bankroto administratorius savo raštu nustatė 30 d. terminą Nordea atsakyti į pasiūlymą perimti turtą. Nordea į šį pasiūlymą atsakė per nustatytą terminą ir netgi šio termino rėmuose pasirašė perdavimo aktą. Kadangi aprašo 31 p., kuris reguliuoja būtent tokią situaciją, kaip kad yra šioje byloje, nenustato pareigos hipotekos kreditoriui, gavus varžytinių vykdytojo pasiūlymą perimti turtą, kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu ir tai padaryti per 20 d., Bankroto departamento Sprendimas, kad Nordea turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą per 20 d. su pasiūlymu perimti įkeistą neparduotą varžytinėse turtą, yra visiškai nepagrįstas. Tai prieštarauja ir teismų praktikos įtvirtintiems principams: ,,Aprašas varžytynėse neparduoto turto perdavimą hipotekos kreditoriui sieja su šio kreditoriaus valia‘‘ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1623/2011). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, Bankroto departamento Sprendimas yra prieštaraujantis teisiniam reguliavimui ir yra naikintinas. Be to, kad Bankroto departamentas Sprendime iš esmės taiko teisės normą, kuri nereguliuoja šios konkrečios-situacijos (t.y. taiko ĮBĮ 33 str. 5 d., nustatančią tvarką dėl kreditoriaus kreipimosi perimti jam įkeistą turtą, kai varžytinės neįvyko, nes pirkėjas nesumokėjo už turtą), jis savo Sprendimu taip pat siūlo įtvirtinti procedūras dėl procedūrų. Sprendime nurodoma, kad Nordea turi kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti turtą, ir kartu nustatoma, kad įstatymai nenustato teisės kreditorių susirinkimui atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytinėse neparduotą turtą. Taigi, Bankroto departamentas sukuria neegzistuojančią pareigą hipotekos kreditoriui kreiptis į kreditorių susirinkimą ir kartu konstatuoja, kad kreditorių susirinkimas gavęs tokį pasiūlymą privalo su juo sutikti, taip sukurdamas teisinę procedūrą kuri niekaip negali pakeisti rezultato.Tuo tarpu, vykdant Aprašo 31 p. nuostatą, nenustatančią jokių papildomų procedūrų, pakanka kreditoriui atsakyti varžytinių vykdytojui ar sutinka perimti turtą. Tuomet turtas yra perimamas palyginus operatyviai, be bereikalingų papildomų veiksmų, kurie niekaip nekeičia rezultato. Tuo tarpu, dėl kažkokių priežasčių nusprendus (skirtingai nei akivaizdžiai nustato įstatymas ir su kuo kategoriškai nesutinka Nordea), kad bendrovės kreditorių susirinkimas gali tokioje situacijoje kaip ši spręsti dėl įkeisto turto likimo, t.y. gali priimti sprendimą, ar sutikti su hipotekos kreditoriaus pasiūlymu perimti įkeistą ir dvejose varžytinėse neparduotą turtą, tuomet hipotekos kreditorius nebeturi išskirtinių teisių įkeisto turto atžvilgiu, nors būtent tam yra skirtas pats hipotekos institutas. Tokiu atveju iš esmės Bendrovės kreditorių susirinkimas įgytų teisę spręsti dėl esamo hipotekinio įkeitimo išlikimo, nors pagal ĮBĮ 34 str., hipotekos kreditorius yra privilegijuotas, nes nepardavus jam įkeistą bendrovės turtą, hipotekos kreditoriui yra garantuojama teisė šį turtą perimti. Tokiu būdu būtų niveliuojama hipoteka, kurios institutas stiprina investuotojų saugumą ir dažnai sąlygoja investuotojų, ypač užsienio investuotojų, norą investuoti/suteikti paskolas Lietuvoje. Hipotekai iš esmės neveikiant (ką padarytų teismo bandoma suformuoti taisyklė) būtų paprasčiausiai žlugdoma Lietuvose ekonomika.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto ir valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių skundą (b.l. 59-63, II tomas) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodant, kad su pateiktu patikslintu skundu ir jį pagrindžiančiais argumentais nesutinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 3 d. konsultacijoje Nr. 93 pasisakė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu. Kadangi Departamento priimami sprendimai pareiškėjo - įmonės kreditoriaus (įkaito turėtojo) teisių ar teisėtų interesų pažeisti negali, nes įtakoja tik bankroto administratorių teisių ir pareigų apimtį, mano, kad pareiškėjas šioje byloje laikytinas reikalavimo teisės neturinčiu asmeniu. Reikėtų taip pat pažymėti, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės neskundžia departamento sprendimo netaikyti paveikio priemonių administratoriui, o reiškia nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo motyvų, todėl Pareiškėjo teiginius apie „Sprendimu kuriamas procedūras dėl procedūrų‘‘ vertina kaip „ginčą dėl ginčo‘‘.Departamentas 2011-08-11 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriaus V. B. skundą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras‘‘(registracijos Nr. Al-14583). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo‘‘ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (Žin., 2006, Nr. 110-4181) 5 p. buvo pavesta Departamento valstybės tarnautojui atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ veiklos tikrinimą. Išnagrinėjus pagal kompetenciją skundą, jo priedus, administratoriaus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurie Departamente buvo gauti 2011-08-31 (registracijos Nr. (Al-15675) bei papildomus dokumentus gautus 2011-09-05, Departamentas 2011-09-20 priėmė sprendimą Nr. (6.14)A2-2979.
Departamento atliekamo Administratoriaus veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ 2010-04-22 kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti visą įkeistą nekilnojamąjį turtą (toliau - turtas) iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose ar pakartotinėse varžytynėse, per 15 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių turto pardavimo kainų nustatymo. Kaip nurodė pareiškėjas ir administratorius, turtas pirmosiose varžytynėse nebuvo parduotas, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, antrosios varžytynės taip pat neįvyko (nedalyvavo nė vienas pirkėjas). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į 2010-04-22 kreditorių susirinkimo nutarimą, administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris turėjo spręsti tolimesnį turto panaudojimo klausimą, tačiau administratorius jau iki minėto kreditorių susirinkimo, perdavė antrosiose varžytynėse neparduotą turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Pasak pareiškėjo, tokiais veiksmais administratorius, atlikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras veikė nekompetentingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) (toliau - ĮBĮ) nuostatas bei kreditorių susirinkimo nutarimą. Pareiškėjas nurodė, jog hipotekos kreditorius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti jam įkeistą turtą ir tik kreditorių susirinkimui pritarus, minėtas turtas galėjo būti perduotas hipotekos kreditoriui. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-16 d. nutarimu Nr. 60 (Nr. 60, 2008-01-16, Žin., 2008, Nr. 13-441 (2008-01-31)) , 31 p. nustato bankroto administratoriaus pareigą per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlyti perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą turtą, ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Iš pateiktų Aprašo 31 p. ir ĮBĮ 33 str. 5 d. nuostatų matyti, jog šių teisės normų paskirtis apsaugoti hipotekos kreditoriaus, įkaito turėjo teises, užtikrinant jų galimybę perimti jiems įkeistą turtą po kiekvienų neįvykusių varžytynių. Šių teisių užtikrinimas pirmiausia pasireiškia tuo, jog, vadovaujantis aprašo 31 p., varžytynių vykdytojas (bankroto administratorius) turi pareigą informuoti įkaito turėtoją, hipotekos kreditorių per imperatyviai nustatytą 3 darbo dienų terminą apie varžytynėse neparduotajam įkeistą turtą, o hipotekos kreditorius, įkaito turėtojas turi 20 dienų laikotarpį priimti sprendimą dėl varžytynėse neparduoto jam įkeisto turto perėmimo. Pareiškėjo argumentas, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, iš esmės yra teisingas (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.), tačiau aiškinant minėtą teisės normą, būtina sistemiškai atsižvelgti į kitus teisės aktus bei visas ĮBĮ nuostatas. ĮBĮ 33 str. 5 d. nustato: ,,<..> Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.<..>‘‘. Iš pateiktos ĮBĮ 33 str. 5 d. matyti, jog kreditorių susirinkimas turi teisę įvertinti neparduotą dvejose varžytynėseir neperimtą įkeistą turtą ir nustatyti jo tolimesnę pardavimo tvarką tik tada, jei šio turto neperėmė įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius. Tokį ĮBĮ 33. 5 d. aiškinimą patvirtina ir Aprašo 32 p., kuris nustato: „Antrosiose (ar antrųjų varžytynių rtotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka ‘‘, t.y. kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tolimesnį antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduoto įkeisto turto panautojimo klausimą tik įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti minėtą turtą.Priešingai nei teigia pareiškėjas, hipotekos kreditoriaus, įkaito turėtojo teisės perimti jam įkeisto turto neparduoto varžytynėse perėmimo tvarką nustato ne Aprašas, o ĮBį 33 str. 5 d., t.y. departamento nuomone, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su siūlymu perimti minėtą turtą. Iš administratoriaus veiklos tikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog toks pasiūlymas kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas. Administratorius vykdydamas Aprašo 31 p. reikalavimus, 2011-06-29 raštu „Dėl varžytynių‘‘ pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti jam įkeistą turtą, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi 2011-07-20 raštu „Dėl pasiūlymo perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turtą‘‘ į Administratorių ir nurodė, jog sutinka perimti jam įkeistą turtą. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jam įkeisto turto per ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytą 20 dienų terminą (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi į Administratorių po 22 dienų po neįvykusių antrųjų varžytynių į Administratorių). Vertindamas nuodytas faktines aplinkybes, departamentas sprendė, jog Administratorius vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto 2010-12-02 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-887 (Žin. 2010, Nr.143-7339) (toliau - Kodeksas), 11.2 p. įtvirtintą profesionalumo principą, t.y. atlikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc perimti varžytynėse neparduotajam įkeistą turtą ne pagal ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytus reikalavimus. Vertindamas minėtų procedūrinių pažeidimų reikšmingumą, Departamentas pažymėjo, jog nei ĮBĮ 33 str. 5 d., nei Aprašas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys įmonių bankroto procesus, nenustato kreditorių susirinkimo teisės atsisakyti perduoti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui jam įkeistą varžytynėse neparduotą turtą. Be to, būtina pažymėti, jog Administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, pasiūlė kreditoriams 2011-07-29 kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos (pasiūlydamas ir toliau turtą pardavinėti iš varžytynių). Minėtam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui nepritarė absoliuti kreditorių daugumą, kurių balsai sudaro 76,19 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Iš minėto balsavimo rezultatų akivaizdu, jog kreditoriai pritarė įkeisto turto perdavimui hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, todėl aplinkybė, jog Šiuo atveju Administratorius perdavė įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc ne pagal ĮBĮ str. 5 d. nustatytą tvarką, Departamento nuomone, neturėjo esminės įtakos kreditorių teisėms. įžvelgdamas į minėtas aplinkybes, Departamentas Administratoriaus padarytą Kodekso 11.2 p. pažeidimą vertino kaip nereikšmingą ir poveikio priemonių netaikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus įsakymu 2011-09-20 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos sprendimo Nr. (6.14) A2-2979 kuriuo bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies ir Bankroto administratorių elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais ( b.l. 5-7, 19-21, I tomas.).
Dėl pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ reikalavimų.
Pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b.l. 14-18, I tomas) prašydama panaikinti 2011-09-20 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr. (6.14) A2-2979 įformintą sprendimą ta dalimi, kuria bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. padaryti Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies ir Bankroto administratorių elgesio kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimai buvo pripažinti mažareikšmiais; įpareigoti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorių už padarytus pažeidimus bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgaliotam asmeniui L. L. K. skirti nuobaudą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos LR Įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatos. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę atlieka vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 3.1. punktą administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 p.). Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 p.) arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 p.). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 19 p.). Apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ 2011-08-11 kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos su skundu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ įgalioto asmens L. L. K. nekompetencijos vykdant bankroto procedūras‘‘, prašydamas atlikti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiklos tyrimą ir kompetencijos ribose tinkamai įvertinti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘; apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘( b.l.39-41, I tomas). Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos išnagrinėjęs skundą, 2011-09-06 išvadoje pripažino, kad administratorius, vykdydamas, BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 p. įtvirtintą profesionalumo principą, t.y. atlikdamas AB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto procedūras, leido hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc perimti varžytynėse neparduotą jam įkeistą turtą ne pagal ĮBĮ 33 str. 5 d. nustatytus reikalavimus. Kadangi administratoriui pasiūlus kreditoriams 2011-07-29 kreditorių susirinkime išreikšti nuomonę dėl tolimesnės turto panaudojimo tvarkos, kreditorių susirinkimo nutarimo projektui nepritarė absoliuti kreditorių daugumą, atsakovas administratoriaus padarytą Kodekso 11.2 p. pažeidimą vertino kaip nereikšmingą ( b.l. 36-38, I tomas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-658-159/2009 iškėlė BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ (b. l. 9, II tomas). 2011-06-17, 2011-06-28 skelbtos UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ turto viešosios varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (b.l. 52,55 I tomas). 2011-06-17 raštu bankroto administratoriaus įgaliota L. L. K. pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą 19 500 001 Lt ( b.l. 55, I tomas). 2011-06-22 raštu Nr. 7433 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsisakė perimti jam įkeistą turtą bei prašė tęsti turto realizavimą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ( b.l. 54, I tomas). Neįvykus 2011-06-28 BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turto pardavimo varžytynėms, L. L. K. 2011-06-29 raštu pasiūlė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui perimti įkeistą turtą (b.l. 52, I tomas). 2011-07-20 buvo gautas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sutikimas perimti neparduotą BUAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ turtą, esantį adresu Medvalakio 12 ir 12 A, Palangoje, už paskutinėms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą - 15 600 001 Lt ( b.l. 49-51, I tomas).
Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 d. nutarimu Nr. 831 31 p. nustato, kad neparduotą įkeistą turtą varžytynių vykdytojas per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui: už nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, jeigu varžytynės neįvyksta dėl šio Aprašo 28.1 ar 28.2 punktuose nurodytų priežasčių; už varžytynių laimėtojo pasiūlytą kainą, jeigu varžytynės neįvyksta dėl šio Aprašo 28.3 punkte nurodytų priežasčių. Antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka (32 p.). Aprašo 33 punkte nustatyta, kad kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarką, 1d. 2p. nustatyta, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą. Ginčo atveju nustatyta, kad po neįvykusių antrųjų varžytynių, bankroto administratorius 2011-06-29 raštu pasiūlė Nordea bank Finland PLC, kaip hipotekos kreditoriui, perimti varžytynėse neparduotą ir banko naudai hipoteka įkeistą turtą už antrosioms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą; Nordea bank Finland PLC 2011 -07-19 raštu sutiko perimti turtą už pasiūlytą kainą. Todėl atsakovas įvertinęs šias aplinkybes nustatyto reglamentavimo pagrindu, pagrįstai pripažino, kad šiuo vertinamu aspektu bankroto administratorius nepažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės normų. Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.2-2016-159/2011 LITEKO duomenimis nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šiuo sprendimu vadovautis sprendžiant šį ginčą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamentas tinkamai, pagal jam suteiktą kompetenciją, išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakydamas į visus esminius pareiškėjo argumentus, taip pat tinkamai motyvavo savo išvadas administratorės veiksmus dėl Kodekso 11.2 p. pažeidimo vertinti kaip nereikšmingus. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, atlikęs pareiškėjo skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Taisyklių (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti. Kartu pažymėtina, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu. Pasisakydama dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar interesų gynimo minėtame bankroto procese, kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip vienas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, turi ginti savo teises ir interesus Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio nustatytais būdais, t. y., dalyvaujant kreditorių susirinkimuose ir ten ginant savo reikalavimus, taip pat nesutikant su tam tikrais kreditorių susirinkimų sprendimais, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui, kuris yra kompetentingas spręsti ginčus, kylančius iš įmonių bankroto teisinių santykių. Kartu pažymėtina, kad dėl procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo bankroto administratoriui gali būti taikomos pakankamai griežtos teisinio poveikio priemonės, todėl abejonėmis grindžiamas sprendimas dėl administratoriaus padarytų pažeidimų būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo Nordea bank Finland PLC reikalavimų.
Pareiškėjas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, pateikė skundą (b.l. 1-2, II tomas), prašydamas panaikinti 2011-09-20 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos sprendimą Nr. (6.14) A2-2979. Vertinant pareiškėjo pateikus reikalavimus, pažymėtina, kad kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str.1 d.). Šios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinė byla Nr. A3-170/2004). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo priimami sprendimai pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeisti negali, nes visais atvejai nesukelia pareiškėjo atžvilgiu teisinių pasekmių, todėl šios nustatys aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo skundą atmesti.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo Nordea bank Finland PLC skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ skundą atmesti.
pareiškėjo Nordea bank Finland PLC skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.