Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AS UniCredit Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kreditorius AS UniCredit Bank buvo pašalintas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belmedas“ kreditorių sąrašo, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Belmedas“ bankroto byloje Nr. B2-3315-104/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AS „UniCredit Bank“ pateikė bankroto administratoriui finansinį reikalavimą, kylantį iš 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties. Nurodė, jog finansinį reikalavimą sudaro 910 534 EUR išmokėto ir negrąžinto kredito, 30 696,12 EUR nesumokėtų palūkanų, 52 596,44 EUR priskaičiuotų delspinigių. Bendra reikalavimo suma - 993 826, 56 EUR ir ji buvo užtikrinta įkeitimo lakštu, įkeitimo identifikavimo kodas 01220070035380 ir hipotekos lakštais, hipotekos identifikavimo kodai 01120080000827 ir 01120070035379. Kreditorius prašė įtraukti jį į BUAB „Belmedas kreditorių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas 2011 m. sausio 18 d. įvykusiame BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime dėl įkeisto turto perdavimo jam balsavo priešingai, nei kiti kreditoriai. Be to, susirinkimo metu buvo nuspręsta perduoti apeliantui įkeistą turtą už vienašališkai, nepagrįstai nustatytą kainą, tokiu būdu pažeidžiant apelianto interesus. Apeliantas, gavęs informaciją apie kreditorių susirinkimo sprendimą (BUAB „Belmedas“ administratorius pateikė bankui protokolą tik 2011 m. sausio 24 d.), pateikė BUAB „Belmedas“ administratoriui raštą, kuriuo nurodė, kad nesutinka perimti turtą ir reikalauja nedelsiant sušaukti kreditorių susirinkimą dėl turto realizavimo tvarkos pakartotinio nustatymo, tačiau BAUB „Belmedas“ administratorius šio reikalavimo nevykdė ir pradėjo turto perdavimo procedūrą.Vienašalis turto perdavimo akto surašymas, kai kreditorius nesutinka perimti turto jam nepalankiomis sąlygomis, neturėjo būti teismo pripažintas tinkamu 2011 m. sausio 18 d. UAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymu, nes, kaip ir bet kurios pirkimo pardavimo sutarties sudarymas, taip ir turto perdavimas nėra galimas nesant turto perėmėjo sutikimui.Atmestini BUAB „Belmedas“ administratoriaus argumentai, kad apeliantui buvo perduotas turtas, nes nebuvo sudarytas turto perdavimo-priėmimo aktas. Be to, banko vardu priimti turtą bet kuris banko darbuotojas neturi teisės, todėl dokumentų apie turtą įteikimas per antstolį banko kasininkei Renatai Pranaitytei, kuri nėra įgaliota priimti turtą banko vardu, neleidžia daryti išvadą, jog turtas buvo apeliantui perduotas. Apeliantui perduoti turtą bandyta ir anksčiau per BUAB „Belmedas“ administratoriaus kurjerius, tačiau apeliantas buvo atsisakęs juos priimti ir jokio turto priėmimo-perdavimo akto nesudarė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas 2011 m. kovo 22 d. išsiuntė BUAB „Belmedas“ administratoriui raštą, kuriuo nurodė, jog bankas grąžina perduotus dokumentus, nes nėra jokio pagrindo BUAB „Belmedas“ turtą apibūdinančius dokumentus įpareigoti saugoti kreditorių.Pirmosios instancijos teismas administratoriaus prašymą išbraukti apeliantą iš bankrutuojančios įmonės sąrašo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neinformavęs apelianto, todėl buvo priimta neteisėta nutartis, kuri pažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, interesus, nes jis ne tik nėra perėmęs jam įkeisto turto, bet ir jo finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti.

Kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ įgaliotas atstovas Irmantas Jasevičius dėl 2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime svarstytino darbotvarkės klausimo „Dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“ už paskolos kainas“ balsavimo raštu biuletenyje prabalsavo „Už“ ir papildomai parašė „2 300 000,- “ bei „80 000,- “, tačiau pasiūlymų iš AS „UniCredit Bank“ keisti svarstomo darbotvarkės klausimo formuluotės ar kito alternatyvaus svarstomam darbotvarkės klausimui darbotvarkės klausimo projekto iki 2011 m. sausio 18 d. susirinkimo pradžios gauta nebuvo. Taigi kiti BUAB „Belmedas“ kreditoriai negalėjo būti iš anksto informuoti apie AS „UniCredit Bank“ iškelto naujo klausimo svarstymą ir atitinkamai išreikšti savo nuomones dėl banko pasiūlymo, balsuodami raštu.Kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ finansinis reikalavimas sudarė 38,766 % visų teismo patvirtintų BUAB „Belmedas“ kreditorių reikalavimų sumos, todėl netgi be šio kreditoriaus balso, 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime už nutarimų projektus balsavo daugiau kaip pusė reikalavimo teisę turinčių kreditorių.2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas teismine tvarka nei vieno iš kreditorių (įskaitant ir AS „UniCredit Bank“), todėl privalo būti vykdomas. Be to, nepanaikinus 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl turto perdavimo įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“, negali būti svarstomas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties teisėtumo klausimas. AS „UniCredit Bank“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė turto vertinimą, pagal kurį turto vertė neva tesiekia kiek daugiau, nei 400 000 Lt, tačiau šis turto vertinimas bankroto administratoriui nebuvo anksčiau pateiktas, be to, kreditorius nėra prašęs bankroto administratoriaus atlikti šio turto vertinimo. Apelianto pateiktas turto vertinimas liudija šio kreditoriaus nesąžiningus veiksmus bankroto procese, siekiant perimti jam įkeistą turtą kuo mažesne verte, o tokio turto verte nepadengtą finansinio reikalavimo dalį kompensuoti piniginėmis lėšomis, kurios bus gautos iš kito bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo.Apeliantas, savo finansinį reikalavimą BUAB „Belmedas“ atžvilgiu užtikrindamas tik vienu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, t.y. hipoteka, prisiėmė su tuo susijusią riziką, kad ateityje gali nukristi įkeisto nekilnojamojo turto vertė, todėl šio banko ketinimai patenkinti savo finansinį reikalavimą, ignoruojant visų kitų BUAB „Belmedas“ kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, interesus, akivaizdžiai prieštarauja bankroto proceso esmei – apginti visų kreditorių interesus.BUAB „Belmedas“ priklausantis ir AS „UniCredit Bank“ įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduodamas keturiose varžytynėse, tačiau norinčių įsigyti parduodamą turtą neatsirado. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto nuostatą neparduoto dvejose (šiuo atveju buvo net keturios varžytynės) varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš 2011 m. sausio 18 d. bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo, už nutarimo perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui AS „Unicredit bank“ už turimą šio banko finansinio reikalavimo dydį priėmimą balsavo 99,65 procentai visų balsų, todėl toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas visiems kreditoriams.AS „UniCredit Bank“ skunde nurodytas argumentas, kad gavęs 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą jis pateikė BUAB „Belmedas“ administratoriui raštą, kuriuo nurodė, kad nesutinka perimti turtą ir reikalauja nedelsiant sušaukti kreditorių susirinkimą dėl turto realizavimo tvarkos pakartotinio nustatymo, negali būti laikomas teisiniu pagrindu, dėl kurio turėtų būti nepaisoma kreditorių susirinkimo sprendimo arba jis turėtų būti ignoruojamas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorius atliko kitus banko interesams prieštaraujančius veiksmus, irgi yra nepagrįstos, nes Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, jeigu jie teisėti, yra privalomi visiems kreditoriams ir bankroto administratoriui.Apeliantas, vengdamas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą ir perimti jam įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, piktnaudžiavo teisėmis ir pažeidė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir kitų kreditorių interesus.Apelianto atsisakymas perimti įkeistą turtą neturi jokios teisinės reikšmės turto priėmimo-perdavimo akto galiojimui ar jo teisėtumui, nes toks aktas galioja, patvirtinus jį kreditorių susirinkimo pirmininkui. Todėl apelianto argumentai, kad jo darbuotoja Renata Pranaitytė, priėmusi turto priėmimo-perdavimo aktą, neturėjo teisės banko vardu priimti turtą, taip pat yra nepagrįsti.Apelianto argumentas, kad vadovaujantis CK 6.398 straipsnio pirmąja dalimi, nekilnojamojo turto perdavimas kreditoriui AS „UniCredit Bank“ turėjo būti įformintas abiejų šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu, yra ydingas ir negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu, nes bankroto proceso metu surašant perdavimo be varžytynių aktą reikia vadovautis Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo nuostatomis. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, 2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimas perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui AS „Unicredit bank“ už turimą šio banko finansinio reikalavimo dydį vis tiek liktų galioti ir būtų privalomas vykdyti, nes apeliantas nepasinaudojo teise apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išbraukė atsakovo kreditorių– hipotekos kreditorių iš atsakovo kreditorių sąrašo bankroto byloje po to, kai atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė už nustatytą kainą perduoti hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, kurio nepavyko parduoti keturiose varžytynėse. Šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšminga nustatyti, ar kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti hipotekos kreditorių perimti pakartotinėse varžytynėse neparduotą bankrutuojančios įmonės turtą.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose, kuriuose nutarimai laikomi priimtais, kai už juos atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų. Kreditorių susirinkimas negali priimti nutarimų, kurie prieštarautų įstatymų reikalavimams, būtų nenaudingi įmonei, iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - ĮBĮ. Šio įstatymo 33 straipsnio penktoji dalis nustato, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintą aprašą (toliau – Aprašas), kuris nustato tokių procedūrų vykdymo ypatumus. Aprašas nustato tam tikrus bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo iš varžytynių ypatumus. Aprašo 4 punkte nurodyta, jog įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių pranešus apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui). Neparduotą turtą, kuriam nustatyta hipoteka, varžytynių vykdytojas raštu pasiūlo perimti hipotekos kreditoriui (Aprašo 31 punktas). Tuomet, jeigu turto, kuriam nustatyta hipoteka, nepavyksta parduoti pakartotinėse varžytynėse ir hipotekos kreditorius atsisako jį perimti, turto panaudojimo klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas (Aprašo 32, 33 punktai). Taigi, Aprašas varžytynėse neparduoto turto perdavimą hipotekos kreditoriui sieja su šio kreditoriaus valia ir sutikimu. Analogiškai šį klausimą reglamentuoja ir bendrosios vykdymo proceso taisyklės, kurios gali būti taikomos subsidiariai (CPK 719 str. 3 d., 721 str., 723 str. 1 d.), jeigu tam tikrų klausimų nereglamentuoja specialios ĮBĮ normos.

Hipoteka apibrėžiama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.170 straipsnio antroji dalis imperatyviai nustato, jog susitarimas perduoti įkeičiamą (įkeistą) daiktą kreditoriui negalioja. Taigi įkeisto nekilnojamojo daikto neperdavimas kreditoriui yra būtina ir privaloma hipotekos sandorio sąlyga, kurią pažeidus sandoris tampa niekiniu. Nei Aprašo, nei CPK nuostatos, kurios taikomos vykdant įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedūras ir nustatant neparduoto turto teisinį likimą, nenumato minėto imperatyvo išimčių. Tai reiškia, kad įkeistas turtas gali būti perduotas hipotekos kreditoriui tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka, tame tarpe tik kreditoriaus sutikimu. Vien tai, kad skolininko, kurio nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos kreditoriui, atžvilgiu vykdomos bankroto procedūros, nelemia, jog neparduotas turtas turi būti perduotas hipotekos kreditoriui prieš jo valią. Tik tuomet, jeigu hipotekos kreditorius aiškiai išreiškia sutikimą tokį neparduotą turtą perimti už atitinkamą kainą, šis turtas gali būti perduotas jam.

Kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos proceso taisyklės, nustatančios kreditorių susirinkimo įgalinimus, priverstinę bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarką, taip pat daiktinės teisės normos, įtvirtinančios hipotekos prigimtį, aiškinant jas sistemiškai, leidžia daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimas negali prieš hipotekos kreditoriaus valią nutarti perduoti šiam kreditoriui bankroto proceso metu vykdytose varžytynėse neparduotą turtą. Tik tuo atveju, kai hipotekos kreditorius sutinka perimti varžytynėse neparduotą jo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, šis turtas gali būti jam perduotas. Kitokia išvada iškreiptų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmę ir paskirtį, būtų pažeisti imperatyvūs įstatymų normų reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė perduoti hipotekos kreditoriui ketvirtose varžytynėse neparduotą nekilnojamąjį turtą už kreditorių nustatytą kainą (b.l. 75-76). Hipotekos kreditorius yra vienas iš dviejų didžiausių atsakovo kreditorių (jo kreditorinis reikalavimas sudaro 38,766 % visų atsakovo kreditorių reikalavimų) nedalyvavo kreditorių susirinkime, tačiau darbotvarkės klausimais balsavo raštu. Iš šio kreditoriaus balsavimo biuletenio negalima daryti išvados, kad jis sutiko perimti varžytynėse neparduotą turtą. Šiame biuletenyje raštu nurodytos hipotekos kreditoriaus sumos prie atskirų nekilnojamojo turto objektų nesudaro pagrindo spręsti, jog jis sutiko perimti turtą (b.l. 71-73). Juo labiau, kad atsakovo hipotekos kreditorius tiek bankroto administratoriui iš karto po to, kai sužinojo apie priimtą atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įpareigojimo priimti turtą, tiek ir teismui pateiktame atskirajame skunde aiškiai išreiškė, jog nenori perimti šio turto už kreditorių nustatytą kainą (b.l. 30-32). Pastebėtina ir tai, kad hipotekos kreditorius neatliko veiksmų, susijusių su šio turto perėmimu. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo kreditoriai neturėjo teisės prieš hipotekos kreditoriaus valią nuspręsti įpareigoti jį perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kolegijos vertinimu, toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kaip pažeidžiantis teisės imperatyvą, yra niekinis. Todėl nėra teisiškai reikšmingi bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai, kad kreditoriai teismine tvarka neginčijo atsakovo kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimo klausimu dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui.

Įvertinus tai, kad atsakovo kreditoriai neteisėtai įpareigojo hipotekos kreditorių perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą prieš jo valią, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės išbraukti šio kreditoriaus iš atsakovo kreditorių sąrašo. Žemesnės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovo kreditorių susirinkimas viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai įpareigojo atsakovo hipotekos kreditorių perimti įkeistą turtą prieš jo valią, nepagrįstai išbraukė šį kreditorių iš atsakovo kreditorių sąrašo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų proceso ir materialiosios teisės normos esminių pažeidimų, nulėmusių neteisingą nagrinėjamo klausimo išsprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p., 338 str.). Kreditorių susirinkimas turėtų spręsti neparduoto turto realizavimo klausimą Aprašo 31-33 punktuose nustatyta tvarka.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti.