Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio teritorinė ligonių kasos atstovams,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., 2024 m. vasario 6 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose, Kėbulo surinkimo skyriuje prie 7 tako, suduodamas vieną smūgį kumščiu G. Š. į veidą, taip padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir paakyje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės bei dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 6 d. jis, būdamas darbe, kalbėjosi su bendradarbiu Ž. Ž.. Staiga prie jų priėjo kitas darbuotojas A. R. ir Ž. Ž. pasakė „dink iš čia“. Ž. Ž. nuėjo į šalį. Pamatė kad A. R. yra visas perbalęs, elgiasi neadekvačiai. Paklausė A. R. ar jam viskas gerai. A. R. kažką pasakė nerišliai, kumščiu sudavė jam (G. Š.) į veidą. Sugriebė A. R., kartu griuvo ant žemės. Griūdamas, galva (pakaušiu) trenkėsi į mikrobangų krosnelę. Laikė A. R., kad šis jo nesužalotu. Atėjo kiti darbuotojai atskyrė A. R. nuo jo. Nuo smūgio ir griuvimo metu buvo sužalotas – jam buvo sulaužyta nosis. Padaryti kiti sužalojimai. Kodėl A. R. taip pasielgė nežino, jokių konfliktų iki įvykio su A. R. neturėjo. Smulkiai visų aplinkybių nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. parodė (dalis parodymų teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad 2024-02-06, apie 8 valandą, pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbo pobūdis visos komandos, renkančios priekabų konstrukcijas prie linijos, lyderis. Darbas vyko sklandžiai. Po pietų, gal apie 13 val. 30 min., būnant didžiojoje patalpoje, kėbulo surinkimo skyriuje, pastebėjo kad yra klaida, t. y. linijoje pastebėjo darbo netikslumą ir trūkumą, todėl pasikvietė už tai, jo manymu, atsakingą asmenį ir jo pradėjo klausinėti ar jis skubėjo, ar nepastebėjo, kad įsivėlė klaidos. Pokalbis vyko bendroje darbo zonoje, tiksliau prie stalo, kur yra darbuotojams skirta vieta poilsiui, pasirašinėjimui, pabendravimui. Ten jam kalbantis su Ž. Ž. prie jo priėjo bendradarbis A. R.. Jis tuo metu sėdėjo prie stalo, prie to paties stalo sėdėjo ir Ž. Ž.. Pokalbis su Ž. Ž. vyko sklandžiai, jokio konflikto nebuvo. Daugiau prie jų jokių kitų asmenų nebuvo. A. R. grubiai kažką pasakydamas Ž. Ž. liepė dingti. Ž. Ž. tada pakilo nuo kėdės ir nuėjo į savo darbo vietą. Prie stalo liko jis ir A. R.. Kai Ž. Ž. pasišalino, A. R. pradėjo kažką kalbėti apie vadovus, apie (duomenys neskelbtini), vienu žodžiu jis pradėjo kalbėti kažkokius nereikšmingus, nesąmoningus dalykus. Jis toks visas „pakeltas“ buvo, kažkoks agresyviai nusiteikęs. Jis klausė A. R. ar jam viskas gerai, ar jam kokios pagalbos reikia. Jis pradėjo ant jo „koliotis“, kažkokius agresyvius žodžius kalbėti. Tada pamatė, kad A. R. pačiupęs kėdę artinasi prie jo. Jis atsistojo, ir kai A. R. mojosi ta kėde jam trenkti, jis pačiupo tą kėdę už jos kojų ir abejomis rankomis laikė. A. R. paleido kėdę viena ranka ir kaire laisva ranka jam smūgiavo į veidą, t. y. į dešinės pusės skruostą. Pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Nežino kas vyko po to, nes jam kažkiek aptemo sąmonė, tačiau atsimena kad jis pačiupęs patį A. R. už pečių jį per savo ištiestos rankos atstumu laikė, kad jis jam dagiau negalėtų smūgiuoti. Jam nuo suduoto smūgio sukelto skausmo aptemo sąmonė, tad negali konkrečiai pasakyti, kaip jis pargriuvo ant žemės. Griūdamas galva trenkėsi į grindis, atsimena kad A. R. ant jo užgriuvo. Ar jis griuvo pats susigrūmęs su A. R., ar jis jam sudavė dar kur smūgį, po kurio jis krito, pasakyti negali, nes neatsimena. Tada kažkas iš kitų bendradarbių pradėjo šaukti A. R., kad, ką jis čia daro, bandė jį raminti. Iš balso pažino, kad tai buvo kolega L. A.. Tada jis atsistojo nuo grindų. Prie jų atėjo grupės lyderis K. K.. A. R. jau buvo pasišalinęs. K. jo klausė, kas čia atsitiko. Jis jam pasakė, kad blogai jaučiasi, kad jam reikia medikų. Jis tada greitai sėdo į savo mašiną ir išvažiavo į ligoninę. Kodėl A. R. jo atžvilgiu taip pasielgė, jis nežino. Kai jis ruošėsi vykti į ligoninę, pamatė kad link jo ateina A. R., kurio jis paklausė, kodėl jis taip padarė. A. R. atsakė, kad jam reikia džiaugtis, jog nedavė iš dešinės rankos. Tada dar kažką pasakė, kad viskas gerai, kad jie gali būti draugais, nusijuokė ir nuėjo. Jis suprato kaip A. R. atsiprašymą. Jis taip ir nesuprato dėl ko A. R. jį užsipuolė. (1 t., b.l. 27-30, 33-36).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nustatyta, kad G. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, nosies ir pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės bei dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Pakaušio minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas jam griūnant ir pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. Dėl nosies kaulų, dešinės akiduobės apatinės sienelės ir dešinio žandinio ančio kaulų lūžių G. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b.l. 72).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nustatyta, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, nosies minkštųjų audinių sumušimas, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės bei dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai G. Š. galėjo būti padaryti vieno smūgio pasekoje, suduodant kumščiu į dešinį skruostą. (1 t., b.l. 76-77).

A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad pripažįsta jog smurtavo prieš G. Š.. Taip pasielgė nes norėjo nuraminti G. Š. nes šis sukonfliktavo su Ž. Ž.. Pasakė G. Š., jog šis nemoka bendrauti su žmonėmis. G. Š. supyko, pradėjo mosikuoti tušinuku, vos jo neužgavo. Manė, kad G. Š. jį puls su tušinuku. Supyko ant G. Š. ir smogė jam į veidą kumščiu. Susistumdė su G. Š., kartu griuvo ant grindinio. Po įvykio susitaikė su G. Š., atsiprašė G. Š. (2 t., b.l. 66-67)

Liudytojas K. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 6 d., jam būnant darbe, sužinojo, kad darbe buvo sužalotas jam pavaldus darbuotojas. Nuėjęs į įvykio vietą, pamatė G. Š., kuris buvo susiėmęs už veido, A. R. kalbėjosi su kitu darbuotoju. A. R. atrodė sutrikęs. Jis (K. K.) aiškinosi situaciją, sužinojo, kad A. R. sumušė G. Š.. A. R. negalėjo paaiškinti kodėl sumušė G. Š.. Smulkiai visų aplinkybių nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė (dalis parodymų teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad jis 2024-02-06 dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo savo darbo vietoje, prie kompiuterio. Jam paskambino D. G. ir pasakė, kad ateitų į 7 taką (taip yra suskirstytos jų darbo vietos), nes pasakė, kad kažkas susimušė. Jis nubėgo iki tos vietos. G. Š. buvo susiėmęs už veido, o A. R. kalbėjo su kitu kolega. Pirmiausia priėjo prie G. Š., kuris pasiskundė, kad jam skauda veidą. Matė, kad G. Š. veidas truputį buvo nubrozdintas ir, kad jo nosis truputį kreiva. G. Š. sakė, kad jį užpuolė A. R.. Jis liepė G. Š. nesiartinti prie A. R.. Po to nuėjo iki A. R. ir pasakė, kad nesiartintų prie G. Š.. A. R. pasakė, kad važiuotų namo ir paklausė ar jis parvažiuos pats namo, nes A. R. buvo sutrikęs, pasimetęs, nervuotas. A. R. sakė, kad namo parvažiuos pats. Po to nuėjo atgal prie G. Š., paklausė kaip jaučiasi ar galės dirbti toliau. G. Š. atsakė jam, kad dar darbe pabus. Kalbėjo su G. Š., paklausė, kas nutiko. G. Š. sakė, kad nežino, kodėl jį A. R. užpuolė. Vėliau, po kokių 20 min., jis vėl susitiko G. Š., kuris jam pasakė, kad blogai jaučiasi ir išleido jį namo. Sekančią dieną susitiko su A. R., kuris atėjo tiesiai į personalo skyrių. Su juo kalbantis, pasirodė, kad jis truputį keistai elgiasi, šneka dalykus, kurie neatitinka realybės. Pvz.: kad nuodija jam vandenį. Patarė A. R. kreiptis į medikus. A. R. jis pats nuvežė pas medikus apžiūrai. Po apžiūros A. R. paguldė į (duomenys neskelbtini). Apie įvykį su G. Š. jam A. R. nieko nepasakojo. G. Š. po šio įvykio buvo suteiktas nedarbingumas, nes jis gydėsi. G. Š. informavo, kad jam buvo skilusi akiduobė, sulaužyta nosis, buvo kiti sumušimai. G. Š. vėliau jam pasakojo, kad stovėjo ramiai kartu su A. R., kai šis staiga jį užsipuolė. Dėl ko visa tai įvyko G. Š. nežino. (1 t., b.l. 43-45).?

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) linijos darbininku. 2024 m. vasario 6 d., būnant darbe, kalbėjosi su G. Š. apie darbą. Staiga priėjo A. R. ir pasakė, kad jis (Ž. Ž.) išeitų. Jis (Ž. Ž.) nesuprato kas vyksta. Išėjęs išgirdo triukšmą. Pamatė, kad G. Š. ir A. R. susikabinę guli ant žemės. Nesuprato dėl ko viskas įvyko. Nematė, kad tarp G. Š. ir A. R. būtų kilę kokie nors konfliktai. Smulkiai aplinkybių nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Ž. parodė (dalis parodymų teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu), kad 2024-02-06 jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). 2024-02-06, apie 13 val. 30 min., jis buvo jų darbovietės poilsio zonoje, ten jie pietauja, bendravo su G. Š. kartu prie jų buvo ir A. R.. Jam bebendraujant su G., A. R. jo negražiai paprašė išeiti, tuomet netrukus jis jam vėl pakartojo, kad jis išeitų ir jis išėjo. G. Š. ir A. R. liko toliau kalbėtis prie stalo. Jokio konflikto tarp G. Š. bei A. R. nematė ir negirdėjo. Tik po kurio laiko pamatė, jog abu minėti asmenys grumiasi ir abu pargriuvo ant žemės. Nematė nei kuris pirmas pradėjo konfliktą, nei kuris pirmas sudavė kažkuriam smūgius, nežino ir dėl kokių priežasčių tarp jų įvyko konfliktas. Ar dar kažkas galėjo matyti konfliktą pasakyti negali. Taip pat nori paminėti, jog po judviejų konflikto praeidamas G. Š. garsiai paklausė „už ką? Ir kodėl“. Pasirodė, jog G. Š. pats net nesuprato, kodėl įvyko konfliktas. Praėjus pro G. Š., pastebėjo, jog jo veidas buvo kruvinas. (1 t., b.l. 55-58). ?

Liudytojas L. A. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 6 d., būnant darbe, išgirdo triukšmą, šūksnius. Nuėjęs į triukšmo vietą, pamatė, kad darbuotojai G. Š. ir A. R. guli susikabinę ant žemės. Ant žemės buvo nukritusi mikrobangų krosnelė. G. Š. iš nosies bėgo kraujas. Darbuotojai išskyrė G. Š. ir A. R.. G. Š. klausė A. R. „už ką?“. A. R. nieko neatsakė. A. R. atrodė pasimetęs, piktas. Nežino dėl ko įvyko konfliktas. Smulkiai detalių nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. parodė, kad jis 2024-02-06 dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. buvo savo padalinyje, tai yra savo darbo vietoje. Būdamas savo darbo vietoje išgirdo, kad kažkas griūna. Kai išėjo iš savo darbo vietos pamatė, kad A. R. ir G. Š. guli abu ant žemės. Dėl ko įvyko tarp jų konfliktas, jis nematė ir nežino. Kiek pamena, kiti kas dirbo, pradėjo juos skirti. Jis prie jų nelindo. Kiek jam yra žinoma G. išvažiavo į ligoninę. (1 t., b.l. 50-52).

Iš 2024-02-15 Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašus. (1 t., b.l. 135-137).

Iš 2024-09-26 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašai. Šiuose įrašuose matyti, kad 2024-02-06, 13.10 val., gamybinėse patalpose susikabinę du vyrai, grumiasi ir pargriūna ant tako. (1 t., b.l. 138-146).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta, kad : 1) Įstatymu uždraustos veikos padarymo ir šiuo metu A. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad sutrikimas debiutavo 2023 m. vasarą; 2) A. R. darydamas įstatymu uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (nepakaltinamumas); 3) Šiuo metu A. R. dėl savo psichinės būsenos neteisingai suvokia savo veiksmų esmę ir negali jų valdyti; 4) A. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą; 5) A. R. negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. Jis negali būti apklausiamas, dalyvauti kituose proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme; 6) Šiuo metu A. R. nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims, visuomenei. (2 t., b.l. 44-48).

Teismo psichiatras ekspertas V. D. paaiškino, kad pilnai tvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). A. R. padarė pavojingą veika iki to laiko nebuvo gydytas ir niekada nebuvo kreipęsis pas jokius psichiatrus. Palaipsniui A. R. nuo 2023 metų vystėsi (duomenys neskelbtini), kurios paūmėjimas įvyko 2024 m. vasario mėnesį ir jis jos įtakotas įvykdė šią veiką. Vėliau A. R. buvo du kartus gydytas stacionaruose. Ekspertizės atlikimo metu A. R. buvo ambulatorinio gydymo vaistų vartojimo fone ir tuo metu nebuvo ryškių mąstymo sutrikimų. Taigi tuo metu vertino, kad A. R. nepavojingas visuomenei, nevartojant vaistų yra tikimybė yra kad kartosis (duomenys neskelbtini).

Įrodymų vertinimas, priverčiamosios medicinos priemonės skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti bylos klausimai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK 138 str. 1 d., t.y. jis 2024 m. vasario 6 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose, Kėbulo surinkimo skyriuje prie 7 tako, suduodamas vieną smūgį kumščiu G. Š. į veidą, taip padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir paakyje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės bei dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą

Tai, kad A. R. padarė šią veiką, patvirtina byloje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo G. Š., liudytojų Ž. Ž., K. K., L. A., specialisto išvada dėl G. Š. nustatytų sužalojimų, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kiti rašytiniai duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. R. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymu laikotarpiu turėjo psichikos sutrikimą - (duomenys neskelbtini). A. R. negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. R. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Tai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. R. padarė būdamas nepakaltinamu.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad A. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t.y., dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus. Kadangi A. R. padarė visuomenei pavojingą veiką būdamas nepakaltinamu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia į bylos duomenų visumą.

Teismo manymu, A. R. tolimesnį gydymą galima užtikrinti taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įvertinus visas šias aplinkybes, A. R. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17, 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Byloje civilinius ieškinius pareiškė: Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 304,53 eurų sumai (1 t., b.l. 81-87); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė ieškinį 6011,64 eurų sumai (1 t., b.l. 103-120). BPK nuostatomis baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (BPK 44 str. 10 d., 109 str., 110 str. 1 d., 115 str. 1 d., 2 d.). Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 str. 2 d., toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys taip pat turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, išaiškinant jiems teisę dėl nepakaltinamo A. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 70-73), panaikintina nuo nutarties priėmimo dienos.

Prie bylos saugomi daiktai turintys reikšmės bylai tirti – CD diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (2 t., galinis viršelis), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307, 403, 404, 405 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais,

nutaria:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būnant nepakaltinamu, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, išaiškinant jiems teisę dėl nepakaltinamo A. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – CD diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nutarčiai įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

A. R. paskirtą kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, prokuroro, apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio apylinkės teisme.