- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- I-7494-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01579-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 30 d. yra laikomas Šiaulių TI. Atvykęs buvo iškviestas pas medicinos darbuotoją pirminiam patikrinimui ir iš karto pasakė, jog jam yra blogai su dantimis, nes serga parodontoze. Jam liepė kreiptis pas stomatologą, kitą dieną jis parašė prašymą, bet jį išsikvietė visai kitos specialybės gydytojas, kuris pasakė, kad stomatologo nėra, o paprašius vaistų, atsakė, kad vaistų nedalina, ir jam nebuvo suteikta jokia pagalba, kad bent kiek sumažintų skausmą. Po to vėl registravosi pas stomatologą ir pas kitą gydytoją, tačiau pas šiuos gydytojus nebuvo iškviestas, o jeigu būdavo nuvedamas, tai jam atsakydavo, kad stomatologo nėra. Po daugkartinių prašymų pirmą kartą pas stomatologą buvo iškviestas 2019 m. birželio 5 d., tačiau stomatologė neatliko jokios dantų apžiūros, jam buvo paskirtas 5 dienų medikamentinis gydymas. Antrą kartą pas stomatologę apsilankė maždaug po dviejų savaičių, gydytoja pakrapštė dantis metaliniu įrankiu ir paklausė, ar skauda, tačiau normaliai niekas netikrino ir jokie tinkami veiksmai nebuvo atlikti, jam tik patęsė medikamentinį gydymą tais pačiais vaistais nuo skausmo, kurie nepadėjo visiškai, vakarais tiesiog maldaudavo pareigūnų, kad šie atneštų kokią papildomą tabletę nuo skausmo. Tačiau pareigūnai vaistų atneša labai retai, atsako, kad medicinos darbuotojai naktimis nedirba, o jie vaistų neturi. Po to dar kartą registravosi pas odontologę, buvo iškviestas pas gydytoją, kuris pasakė, kad nėra stomatologas ir tokio pobūdžio problemų nesprendžia. Vėliau jam jokių medikamentų neskyrė visiškai. Su skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, jo skundas buvo persiųstas į Kalėjimų departamentą tolimesniam tyrimui, Kalėjimų departamentas įpareigojo Šiaulių TI administraciją suteikti jam reikiamą pagalbą ir atsakyti į jo klausimus, bet Šiaulių TI niekas nevyksta, jis negauna jokių atsakymų ir jokios medicininės pagalbos, dėl to kenčia nežmoniškus skausmus, Šiaulių TI administracija turėtų skirti reikiamus medikamentus ir užtikrinti jo sveikatos būklės gerėjimą. Dėl nežmoniško dantų skausmo negalėjo valgyti Šiaulių TI duodamo maisto, prarado svorio, badavo. Šiaulių TI suimtiesiems turi būti užtikrintas tokio pat lygio ir kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tačiau to nėra.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir priėmė skundą likusia apimtimi dėl Šiaulių TI veiksmų (neveikimo) užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė (7-9, 36, 39 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (36 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (16-19 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, todėl nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, nevertintinas paties gydymo tinkamumas. Iš Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo tikrinama, jis buvo konsultuojamas Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos specialistų. Pareiškėjui, kaip ir kitiems Šiaulių TI laikomiems asmenims, įvertinus nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę, esant poreikiui pagal indikacijas skiriamas medikamentinis gydymas ir t.t. Pirminė gydytojų apžiūra Šiaulių TI pareiškėjui atlikta 2019-03-30, apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų dėl odontologinių problemų neišreiškė. Sveikatos priežiūros specialistai M. S. konsultavo 2019-04-15 dėl vaistų tvarkos, 2019-05-03 dėl nusiskundimų nemiga. 2019-05-14 užregistruotame suimtojo prašyme pas gydytoją nurodyta priežastis „dėl kojų problemų“, tačiau apžiūrint 2019-05-15 gydytojui išsakė nusiskundimus dėl dantų skausmo, atsižvelgiant į tai buvo nukreiptas gydytojui odontologui. 2019-05-27 konsultuotas dėl nerimo, įvertinus nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę pagal indikacijas buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Gydytojo odontologo buvo konsultuotas 2019-06-05, skundėsi dantų skausmu, apžiūros metu įvertinta dantų būklė, nustatyta, kad patinę, gilios, pūlingos dantenų kišenės, kliba likusieji dantys, siūlyta pašalinti, bet pareiškėjas atsisakė. Diagnozuotas viršutinio ir apatinio žandikaulio dantenų uždegimas. Konsultacijos metu įvertinus nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę pagal indikacijas skirti vaistai, rekomenduota laikytis burnos higienos. Pakartotinai konsultuotas 2019-06-17, skirti vaistai nuo uždegimo. Dėl susidariusio didelio darbo krūvio suimtieji/nuteistieji apžiūrimi pagal susidariusią eilę. Šiaulių TI suimtieji/nuteistieji turi galimybę nusipirkti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus už asmenines lėšas, taip pat M. S. buvo informuotas, kad jis turi galimybę pasinaudoti mokamomis (iš savo lėšų) analogiškomis paslaugomis Šiaulių mieste, tačiau tokio noro neišreiškė.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas M. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo tinkamai užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 30 d. iki skundo surašymo dienos (2019 m. liepos 3 d.).
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, sveikatos priežiūros organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-09-01 iki 2019-07-06) bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172.
Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje sakoma, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 99-102 punktuose numatyta, kad kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam suimtajam pradedama pildyti Ambulatorinė asmens sveikatos istorija (statistinės apskaitos forma Nr. 025/a), kurioje sukaupti duomenys yra konfidenciali informacija. Ambulatorinė asmens sveikatos istorija visada pridedama prie asmens bylos, kai suimtasis siunčiamas į kitą tardymo izoliatorių ar pataisos įstaigą. Kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam suimtajam turi būti suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Suimtieji į priėmimą pas sveikatos priežiūros specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (17 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros skyrių jo darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su sveikatos priežiūros specialistais atsako suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros skyrių lydi pareigūnai. Pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai.
Iš byloje esančios Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-07-22 pažymos Nr. 76/10-327 (22 b. l.) bei įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (23 b. l.) matyti, kad pirminė gydytojų apžiūra Šiaulių TI pareiškėjui atlikta 2019-03-30, apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų odontologinėmis problemomis neišsakė. 2019-04-15 pareiškėjas sveikatos priežiūros tarnyboje buvo konsultuotas dėl galimybės su savimi turėti vaistų nuo galimų ligų, jam buvo paaiškinta, kad vaistinėlės su savimi turėti negalima. 2019-05-03 pareiškėjas kreipėsi dėl nemigos, o 2019-05-14 užregistruotame prašyme pas gydytoją buvo nurodyta priežastis – kojų problemos, tačiau 2019-05-15 vizito pas gydytoją metu skundėsi dantų skausmu, buvo nukreiptas pas gydytoją odontologą. 2019-05-27 konsultuotas dėl nerimo, skirtas gydymas. Gydytojo odontologo konsultuotas 2019-06-05, apžiūros metu įvertinta dantų būklė, diagnozuotas viršutinio ir apatinio žandikaulio dantenų uždegimas, siūlyta pašalinti klibančius dantis, bet atsisakė, skirtas medikamentinis gydymas, pakartotinai konsultuotas 2019-06-17, skirtas gydymas. Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad dėl didelio darbo krūvio suimtieji/ nuteistieji apžiūrimi pagal susidariusią eilę, suimtieji/nuteistieji turi galimybę nusipirkti gydytojo rekomenduojamus vaistinius preparatus už asmenines lėšas, taip pat M. S. buvo informuotas, jog jeigu jo netenkina Šiaulių TI teikiamos odontologinės paslaugos, jam šios paslaugos gali būti suteiktos Šiaulių mieste mokamai.
Taigi iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas nusiskundimą dantų skausmu Šiaulių TI pirmą kartą išsakė 2019-05-15 vizito pas sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją metu ir gydytojo buvo nukreiptas pas odontologą, pas kurį pateko 2019-06-05 dėl suimtųjų/nuteistųjų, norinčių patekti pas konkretų gydytoją – specialistą eilės, dar kartą gydytojo odontologo buvo konsultuojamas ir gydomas 2019-06-17. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, susijusios su laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jose laikomiems asmenims, atlyginimo, o ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Kaip matosi iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą pagrinde sieja ne su Šiaulių TI pareigūnų neteisėtais veiksmais organizuojant jam gydytojo odontologo paslaugų suteikimą, bet su gydytojo odontologo darbu teikiant jam konkrečias gydymo paslaugas. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, sveikatos priežiūros organizavimo tvarką. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė leisti jam pačiam įsigyti vaistų, kad prašė organizuoti jam odontologo paslaugų suteikimą pas Šiaulių mieste dirbančius gydytojus – odontologus už jo paties asmenines lėšas, bet tas nebuvo padaryta. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymoje nurodyta, jog M. S. su skundais dėl medicinos paslaugų nesuteikimo į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (21 b. l.). Pareiškėjas nurodo, jog Kalėjimų departamentas įpareigojo Šiaulių TI administraciją suteikti jam reikiamą pagalbą ir atsakyti į jo klausimus, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio šį jo teiginį, neprideda.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, o nesant vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.