Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. spalio 6 d. pavedimu Nr. 17.10-594 ir 2009 m. spalio 7 d. pavedimu Nr. PV-2 buvo pradėtas jos tarnybinis patikrinimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08, pradėto pagal D. K. pareiškimą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-460 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nurodydamas, kad pareiškėja, vykdydama jai pavestą prokurorinę kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08 bei vėliau pati atlikdama šį tyrimą, nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, siekiant per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, netinkamai kontroliavo, kaip vyksta tyrimas, nesiėmė priemonių nedelsiant atlikti būtiniausius pirminius tyrimo veiksmus, nedavė rašytinų nurodymų byloje, nepareikalavo, kad būtų pateiktas pranešimas apie tyrimo eigą, atlikdama ikiteisminį tyrimą, neatliko būtiniausių veiksmų, netinkamai nagrinėjo D. K. skundus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, nuostatas bei padarė žalos prokuratūros kaip valstybės institucijos prestižui visuomenėje. Generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. P-474 (toliau – ir Įsakymas) nuo 2009 m. lapkričio 4 d. pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Šį įsakymą pareiškėja skundė teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A552-17/2014 konstatavo, kad pareiškėjai paskirtoji tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, pakeitė Įsakymu paskirtą nuobaudą atleidimą iš tarnybos į papeikimą bei Įsakymą panaikino, o pareiškėjos atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu. Pareiškėjos nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė generalinio prokuroro 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. P-460 bei 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. P-474, kurių neteisėtumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-17/2014, priėmimu.

3. Pasak pareiškėjos, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė neturtinę žalą. Ji pažymėjo, kad tyrimas buvo atliekamas rezonansinėje byloje, todėl sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio. Visuomenės informavimo priemonėse buvo skleidžiama informacija apie pareiškėjos atleidimą iš tarnybos dėl pažeidimų, organizuojant bei atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į pareiškėją, viešoje erdvėje atsirado daug žeminančių pasisakymų bei komentarų, jos atleidimą iš pareigų siejančių su pareiškėjos sąmoningu siekiu vilkinti ikiteisminį tyrimą, korumpuotu elgesiu, pedofilus „dengiančiu“ asmeniu ir pan. Dėl to pareiškėja jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus, moralines ir dvasines nuoskaudas, emocinį sukrėtimą, buvo viešai pažeminta, išgyveno didelį nerimą ne tik dėl savo, bet ir dėl šeimos narių saugumo. Neigiamas visuomenės požiūris bei užsitęsęs bylinėjimasis dėl grąžinimo į tarnybą apsunkino pareiškėjos galimybes įsidarbinti teisininke. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, pareiškėja nebeatitiko nepriekaištingos reputacijos asmens statuso ir trejus metus negalėjo užsiimti advokato praktika. Pareiškėja teigė, kad nežiūrint į tai, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ji dirbo advokate ir gavo iš to pajamų, tačiau įvertinus jos teisinio darbo stažą bei turėtą patirtį, ši veikla iš esmės neatitiko turėtos kompetencijos, gautas užmokestis nebuvo adekvatus tam, kurį būtu gavusi, nesant nepagrįsto atleidimo iš tarnybos. Pareiškėja ne tik buvo viešai pažeminta visuomenėje bet prarado ir pragyvenimo šaltinį, dėl to jautė moralines ir dvasines nuoskaudas, neteisybės jausmą, nerimą ir išgyvenimus dėl savo darbinės ateities ir pablogėjusios finansinės padėties. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš karto po atleidimo iš tarnybos pablogėjo jos fizinė sveikata. Dėl patirto streso ir nerimo jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl patirto sveikatos sutrikimo pareiškėja negalėjo dirbti ir nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjos nuomone, jeigu atsakovas būtų tinkamai, atsakingai ir protingai įvertinęs jos padarytą pažeidimą ir nebūtų neteisėtai paskyręs kraštutinės teisinio poveikio priemonės – atleidimo iš pareigų, nebūtų kilę tų neigiamų pasekmių, su kuriomis pareiškėja sieja patirtą neturtinę žalą.