Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-04-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. - 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis ir neatlygintinai atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, juos atliekant per 6 mėnesius;

2) 2012-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 281 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. - 1 m. ir 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme. Taikytas BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d.3 p. įpareigotas per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nemokamai išdirbti po 20 val. kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose;

3) 2012-12-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. - 1 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagal 2012-10-11 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį skirta bausmė subendrinta su 2012-12-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė skirta 2 m. 4 mėn. terminuotas laisvės atėmimas. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., nustatant įpareigojimus: per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2016-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2018-04-19 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus atlikus bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. S. parodė, kad maždaug prieš metus, jau į rytą (nes jau buvo prašvitę) (duomenys neskelbtini) name, trečio aukšto koridoriuje per didelę nešiojamą garso kolonėlę klausė muziką. Jų raminti išėjo iš savo buto A. V., kuris rankose turėjo virtuvinį, skirtą pjaustymui, peilį, juos įžeidinėjo. Priėjo rankoje laikydamas peilį maždaug 1 metro atstumu iki jų, mosikavosi peiliu prieš A. Š., jam atrodė, kad bandė įdurti. A. Š. sugriebė jam už rankos, sudavė vieną smūgį. Kas atsitiko nuo suduoto smūgio nematė, tik pamatė A. V. gulintį ant grindų. A. Š. gulinčiam A. V. nieko nedarė, kaip iš jo paėmė peilį-neatsimena. Atrodo, kad į koridorių buvo išėjęs A. V. sūnus ir žmona. Nei jis, nei A. Š. iki Vitkauskų buto nebuvo nuėję. Ar A. Š. sudavė smūgį Vitkausko sūnui, neatsimena. Kraujo nei ant A. V., nei koridoriuje nematė. A. V. nuėjo į namus, o po to pas juos atvažiavo policija.

Vadovaujantis BK 276 str. 4 d. perskaityti liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77-78). V. S. parodęs, kad 2018-06-30 anksti ryte adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policija malšinti triukšmo, nes jo draugas A. Š. garsiai klausėsi muzikos 328 bute. Po policijos išvažiavimo A. Š. nutildė muziką ir jis kartu su A. Š. išėjo į koridorių parūkyti. Jiems berūkant prie jų priėjo trečio aukšto gyventojas, pravarde „liūtas“, kuris rankose laikė peilį ir priėjęs maždaug 2 metrų atstumu pradėjo kažką vapalioti, bet jis nekreipė dėmesio. Viskas įvyko labai greitai ir jis pamatė, kad tas asmuo su peiliu guli ant grindų, o A. Š. buvo tą vyrą užspaudęs savo kūnu ir rankomis suėmęs jo rankas. Audrius aiškino, kad tas vyras padėtų peilį. Kas kam kiek smūgių sudavė, jis nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai. Gal per grumtynes tramdant asmenį, kuris turėjo peilį rankose, Audrius galėjo tam vyrui ir užtrenkti, bet konkrečiai į kurią vietą, nematė. Tada iš buto, kur gyvena vyras su peiliu, išbėgo sūnus, vardu Artūras, ir pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Buto durys buvo atidarytos. Visas veiksmas vyko prie šio buto durų. Tada matė, kaip A. Š. sudavė tam Artūrui į veidą vieną smūgį. Konfliktas tuo ir baigėsi, jie nuėjo į savo butą. Ar konfliktą matė jo sesuo E. G., jis nežino. Kiek matė konflikto metu A. Š. į butą nebuvo užėjęs. Prie apklausos prideda vaizdo įrašą, nuotraukas Jis filmavo, kaip šis vyras „liūtas“ netoli savo buto durų rankoje laiko peilį, o A. Š. bando jį paimti. (b.l.77-78, 79-83). Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi.

A. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-06-30 jį ir sūnų A. V. bendrabučio tipo name Nr. 26, (duomenys neskelbtini), sumušė A. Š.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.(1 t., b.l. 6-7).

A. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-06-30 jį ir tėvą A. V., bendrabučio tipo name Nr.26, (duomenys neskelbtini), sumušė A. Š., prašo dėl sumušimo atlikti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 8-9).

2018-06-30 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta- koridorius ir butas Nr.309., esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriuje prie buto durų, ir bute prie durų ant grindų yra įvairaus dydžio raudonos spalvos skysčio dėmių. Buto prieangyje, kairėje pusėje yra šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė, ant kurios yra stalo įrankiai ir maisto produktai. Apžiūros metu paimta šluostė su raudonos spalvos skysčiu (1 t., b. l. 10-19). Daiktai priduoti saugojimui į Marijampolės AVPK aptarnavimo skyrių, 2018-08-22 kvitas, serija BBB Nr. 0007124 (1 t., b.l.21).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog A. V. iš pateiktų 4 nuotraukų atpažįsta asmenį pažymėtą nuotraukoje Nr. 1. - A. Š., kaip asmenį, kuris 2018-06-30 jį sumušė (1 t., b.l. 28-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 533/2018(09) nurodyta, jog A. V. konstatuota nosies, alkūnės, nugaros sumušimas, nubrozdinimas ir kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius veide, nubrozdinimas dešinės alkūnės- dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-06-30 (1t., b.l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 534/2018(09) nurodyta, jog A. V. konstatuota periokulinės srities sumušimas ir taip pat kraujosruva kairiame paakyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-06-30 (b.l. 51).

Nukentėjusysis A. V. pateikė dvi nuotraukas, kuriose užfiksuoti po įvykio ja bei tėvo A. V. sužalojimai veido srityje ( 2 t., b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad konfliktas taro Vitkauskų ir A. Š. kilo dėl pastarojo su draugais garsiai nakties metu bendrojo naudojimo koridoriuje klausytos muzikos, dėl ko K. V. buvo iškvietusi policijos pareigūnus.

Kaltinamasis savo tyčinius veiksmus A. V. atžvilgiu grindžia būtinybe gintis nuo A. V. veiksmų-puolimo su peiliu, o A. V. atžvilgiu- veiksmų tęsimu ir jo įžeidimu. Įvertinęs visumą byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų (parodymus, duotus ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas dėl konstatuotų sužalojimų), teismas sprendžia, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, kaltinamasis fizinį smurtą prieš abu nukentėjusiuosius panaudojo tyčia dėl asmeninių paskatų –nukentėjusiųjų šeimos veiksmų kviečiant policiją, raminant, jog netriukšmautų. Nukentėjusieji ir liudytoja K. V. įvykio aplinkybes nuosekliai aiškina nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš šių parodymų matyti, kad priėjęs prie kaltinamojo ir liudytojų E. G. bei V. S., nukentėjusysis A. V. peilio neturėjo, jam A. Š. toje vietoje (prie E. G. buto durų) smūgius sudavė dėl išsakytos pastabos, kad tranko duris, triukšmauja. Peilį nukentėjusysis A. V. pasiėmė tik tada, kai kaltinamasis A. Š. įsiveržė į jo butą ir dar sudavė smūgį A. V.. Tokie parodymai atitinka kaltinamojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos perskaičius BPK 276 str. 4d. pagrindu teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodęs, jog parodymai teisingi. Liudytoja E. G. aplinkybes aiškina nenuosekliai, nurodydama, kad daugumos konflikto momentų ji nematė (parodė, jog nematė, kaip A. V. nukrito, galėjo būti tuo metu nuėjusi į kambarį, nematė ar buvo suduota A. V., nematė, kad A. V. buvo sužalotas, nors liudytojo V. S. nuotraukose tai akivaizdžiai matyti), todėl jos parodymai visos įvykio eigos neatspindi. Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad A. V. atėjo su peiliu į koridoriaus galą ir jis neturėjo kur trauktis, todėl turėdamas gintis sudavė jam smūgius, tačiau kaip matyti iš liudytojo V. S. parodymų, jo pateiktos filmuotos medžiagos ir nuotraukų, A. V. gulintis su peiliu rankoje užfiksuotas prie savo buto durų, ant jo veido, rūbų jau matosi kraujo dėmės, o tai patvirtina jo parodymus apie tai, kad peilį pasiėmė po to, kai po A. Š. suduotų smūgių sugrįžo į namus ir tik A. Š. įsiveržus į butą. Specialisto išvadoje nurodyti A. V. kūno sužalojimai taip pat atitinka nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartotų fizinio smurto veiksmų kiekį, pobūdį. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad A. Š. sudavė vieną smūgį ir nukentėjusiajam A. V., kuris prieš jį jokių veiksmų neatliko, smūgį sudavė įėjęs per Vitkauskų buto duris į butą. Taigi, aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo teiginiai, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo gindamasis nuo pačių nukentėjusiųjų pavojingų veiksmų, vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės, jie paneigti išdėstytais įrodymais.

Nustatyta, jog kaltinamasis A. Š. tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė smūgius nukentėjusiesiems A. V. ir A. V., padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 179,14 eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 65-67). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamojo kaltė tyčia smurtaujant prieš nukentėjusiuosius A. V. ir A. V. įrodyta visiškai. Dėl šių jo kaltų veiksmų buvo teikiamos medicinos paslaugos ir padaryta turtinė žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokant nukentėjusiųjų gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. Š. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 str. 1 d. , 6.280 str.)..

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. V. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog buvo užpultas be priežasties, buvo sužalotas akies srityje, jautė fizinį skausmą bei nepatogumus, nes buvo kraujosruva akies srityje, būnant viešumoje sutikti žmonės atkreipdavo į tai dėmesį (1 t., b. l. 58).

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. V. ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo A. Š. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų ir padaryto nusikaltimo A. V. patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir didžiulį dvasinį bei emocinį sukrėtimą, labai pablogėjo sveikata, svaigsta galva, kamuoja galvos skausmai, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, sutriko miegas, kankina nerimas (2 t., b. l. 1-2) . Nukentėjusiajam A. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atstovavimo išlaidos- 301,03 eur ( 2019-05-28 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-3256).

Teismas patartų įrodymų ir motyvų dėl kaltės pagrindu sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., abiem nukentėjusiesiems padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, todėl jis turi pareigą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.).

Kaltinamasis ieškinių dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nurodo, kad A. V. pats pirmasis jį puolė peiliu ir jis tik gynėsi, prašoma priteisti neturtinė žala yra nereali. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų ieškinių tenkinimui ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimų, tame tarpe ir matomų kitiems asmenims sužalojimų veido srityje. Tačiau sužalojimų gydymas užtruko neilgą laiko tarpą, jokių liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui nenustatyta. Nors nukentėjusysis A. V. yra neįgalus, tačiau teismui jokių medicininių duomenų, kad patirti sužalojimai pablogino jo sveikatos būklę, nepateikta, tokių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra ypatingai gera- jis nedirba ir pastovių pajamų negauna, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, turi visas galimybes pats gerinti savo turtinę padėtį. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginės sumos yra aiškiai neadekvačios padarytai žalai, t. y. žymiai per didelės. Nustatant realų padarytos neturtinės žalos dydį, teismas individualizuoja prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų padarytų veiksmų apimtį ir iš to atsiradusias pasekmes, sužalojimų pobūdį, mastą, todėl sprendžia, kad A. V. padaryta neturtinė žala yra didesnė nei A. V.. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį: A. V. –800 eurų, A. V. -500 eurų.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. V. byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 301,03 eur. ( 1t., b. l. 60, 2t., b. l. 50-51). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. šios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. Š.. Šioje byloje nukentėjusiajam A. V. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo pagrįsta būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, todėl nukentėjusysis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Duomenų apie nukentėjusiojo A. V. atstovavimo išlaidas teismui nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis teistas, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius naudojimu. Naują nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo pataisos įstaigoje. Ankstesniu nuosprendžiu buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau dėl probacijos sąlygų pažeidimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą- transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, nelinkęs pasitaisyti, ankstesnės bausmės ar jų vykdymo sąlygos jam nėra veiksmingos. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su jo izoliavimu nuo visuomenės, t. y. didesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, taikyti BK 64¹ str. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 1 dieną (2018-06-30).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisti iš kaltinamojo A. Š. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 179,14 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 14 centų) turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo A. V. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. Š. civiliniam ieškovui A. V. 800 (aštuonis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo A. V. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. Š. civiliniam ieškovui A. V. 500 (penkis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Š. valstybės turėtas išlaidas nukentėjusiojo A. V. atstovo advokato pagalbai apmokėti- 301,03 eur ( tris šimtus vieną eurą ir 03 centus ), priteistą sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą – 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- įvykio vietos apžiūros metu paimtas 2 šluostes su raudonos spalvos skysčiu, saugomas Marijampolės AVPK aptarnavimo skyriuje, 2018-08-22 kvitas, serija BBB Nr. 0007124, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.