Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-31 · Civilinė byla Nr. e2A-916-803/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
e2A-916-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40584-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
V. J. L., UAB „Subačiaus namai“
Atsakovas
M. K., J. T.
Kategorijos
  • 2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-916-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40584-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12.; 3.1.7.6; 3.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Subačiaus namai“ ir V. J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. L. ir UAB „Subačiaus namai“ patikslintą ieškinį atsakovams M. K. ir J. T. (buvusi pavardė – M.) dėl dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atlyginti patirtą neturtinę žalą, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančius ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją bei paneigti paskleistą žinią.Nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėje internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt 2016 m. birželio 20 d. publikuotas straipsnis pavadinimu „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“. Iš esmės analogiško turinio straipsnis publikuotas ir laikraščio „Lietuvos rytas“ 2016 m. birželio 18 d. savaitgaliniame dienraštyje, laikraščio priedo „Sostinė“ devintajame puslapyje. Ieškovai mano, kad 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytuose publikuotuose straipsniuose pateikti/perteikti interviu davusių atsakovų M. K. ir J. M. teiginiai pažeidžia ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Paaiškino, kad nurodytame straipsnyje yra klaidingai nurodyta, jog „Amatų kiemas“ pažymėto daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ pirmininkas yra M. K.. Šios bendrijos pirmininkas yra M. K., tai patvirtina 2016 m. birželio 2 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas ir atstovavimo sutartis, kuris, būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, aukščiau nurodytose publikacijose paskleidė teiginius apie ieškovus. Ieškovų nuomone egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: 1) 1.1 punkte nurodytame straipsnyje pateikiami duomenys (žinia); 2) atitinkama žinia yra paskleista – publikuota visuomenės informavimo priemonėje (šiuo aspektu daugiau nepasisakoma); 3) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; 4) žemina asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją.Ieškovų teigimu, M. K. ir J. M. teiginiai yra ne jų nuomonė, bet žinia, kurią galima patikrinti tiesos ir netiesos kriterijumi. Iš aptariamo straipsnio turinio aiškiai matyti, kad jame publikuotos frazės „išgavo apgaule“, „klastotė“, „pasinaudoję ryšiais“, „savivaliauja“, „savavališkai surašė protokolą <...> prisegė parašus“, „savavališkai užgrobė“, „supratome to vilkinimo priežastį“, „stogą“ turinti statybų įmonė gali daryti ką panorėjusi“ informacijos skleidėjų yra vartojamos tokiu būdu, kad sudaromas įspūdis, jog tiek UAB „Subačiaus namai“, tiek bendrovės akcininkas V. J. L. atliko veiksmus, kurie yra priešingi teisei ir/arba moralės nuostatoms. Šie straipsnyje esantys teiginiai yra pateikti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra abejonės, kad informacija privertė eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiama ne duomenų skleidėjų nuomonė apie ieškovų tariamai atliktus/neatliktus veiksmus, elgesį ir/ar jų vertinimas, tačiau tariamai egzistuojantys, neginčijami/patvirtinti faktai dėl dokumento suklastojimo bei naudojimosi ryšiais valstybinėse institucijose. Ieškovų manymu, atsakovai turėjo suvokti, jog žurnalistui pokalbiu metu jų pasakyta informacija gali būti publikuota kalbos neredaguojant. Atkreipė dėmesį į tai, kad dar prieš šio straipsnio publikavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė bylą pagal daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Amatų kiemas“, kurios pirmininkas yra M. K. ir narė yra J. M., ieškinį UAB „Subačiaus namai“. Šioje byloje DNSB „Amatų kiemas“ įrodinėja, kad statybos vykdomos tariami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko tariamai yra pažeidžiami šios bendrijos narių interesai – neleistinai pablogintos apšvietimo sąlygos, gadinamas jų turtas. Dėl visų šių aplinkybių vyksta teisminis nagrinėjimas ir teismo sprendimas yra nepriimtas, todėl patys atsakovai turėjo žinoti, jog teismas gali ir nepripažinti jų nurodomų aplinkybių įrodytomis ir tokiu atveju atsakovai negalėtų jų nurodyti kaip tikrovėje egzistuojančių. Tačiau atsakovai, suvokdami/turėdami suvokti tokią savo pareigą, pasielgė priešingai – savo teiginius išsakė tokiu būdu, jog skaitytojams turėjo tapti visiškai aišku, kad atsakovai tikrai pateikė jų tariamai turimus duomenis, bet ne savo nuomonę. Ieškovams nekyla abejonių, jog ieškinio 1.1 punkte nurodytame straipsnyje pateikti teiginiai, išsakyti ieškovų atžvilgiu, yra visuomenės suprantami kaip faktai apie ieškovų priešingą teisei/moralei elgesį. Tikrovėje toks ieškovų elgesys neegzistavo/neegzistuoja, tokie paskleisti atsakovų teiginiai apie ieškovus yra juos žeidžiantys, be to, rimtai veikiantys asmens reputacijąIeškovai teigė, jog su paskleista žinia nemokamai gali susipažinti visi vieno iš populiariausių ir skaitomiausių portalų Lietuvoje lankytojai, todėl akivaizdu, kad su tokiais neatitinkančiais tikrovės duomenimis susipažino ir nepalankią nuomonę apie ieškovus susidarė ženkli visuomenės dalis, ieškovų verslo partneriai, viešieji asmenys, visuomenės veikėjai ir draugai bei artimieji. Dėl šios priežasties yra pagrindas išvadai, kad dėl tikrovės neatitinkančių įžeidžių duomenų paskleidimo nukentėjo ieškovų geras vardas, sumenko teigiamas vertinimas. UAB „Subačiaus namai“ iš savo klientų ir kontrahentų susilaukė įvairių užklausų, susijusių su po šių publikacijų atsiradusiomis abejonėmis dėl įmonės patikimumo, kas akivaizdžiai rodo, jog šios įmonės veikla pradėta nepagrįstai vertinti kaip galimai rizikinga klientų/kontrahentų atžvilgiu. V. J. L. patyrė dvasinių išgyvenimų dėl kilusio visuomenės nepagrįstai įtaraus ir nepalankaus jo, kaip asmens, vertinimo.Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais V. J. L. garbę ir orumą, o UAB „Subačiaus namai“ dalykinę reputaciją šiuos paskleistus duomenis: 1) „(duomenys neskelbtini), baigiamo statyti daugiabučio savininkai savivaliauja ir gadina gyvenimą kaimynams“; 2) „Subačiaus namų“ vadovai apgaule išgavo kaimynų sutikimą statyti daugiabutį jų kaimynystėje; 3) „sutikimas, kuriuo remiantis V. J. L. gavęs statybų leidimą, – tiesiog klastotė“; 4)„statytojai savavališkai surašė protokolą, kad kaimynai neprieštarauja statyboms“; 5) „(duomenys neskelbtini) statytojai savavališkai užgrobė dalį kaimyninio namo stogo“; 6) „Savavališkai iškilo 6 m siena“; 7) „tokį „stogą“ turinti statybų firma gali daryti ką panorėjusi!“. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus per 14 dienų jų paskleistas žinias paneigti internetiniame portale www.lrytas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ paskelbiant atitinkamai nurodytus kiekvieno atsakovo tekstus. Ieškovas V. J. L. prašė priteisti solidariai iš M. K. ir J. M. V. J. L. naudai 500 Eur neturtinės žalos taip pat 5 procentus procesinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti solidariai iš M. K. ir J. M. ieškovo UAB „Subačiaus namai“ naudai 2500 Eur neturtinės žalos, taip pat 5 procentus procesinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodyti, kad, M. K. ir J. M. nepaskelbus teismo nurodyto paneigimo per teismo nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti šį veiksmą M. K. ir J. M. lėšomis ir priteisti iš jų solidariai reikiamas išlaidas.Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir iš ieškovų priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad DNSB „Amatų kiemas“ yra įsteigta ir veikianti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesais, kuriai pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus nustatyta pareiga rūpintis namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesais valdant ir prižiūrint minėto namo bendrojoje nuosavybėje esančius objektus. Atsakovas M. K. yra DNSB pirmininkas, o atsakovė J. M. DNSB narė. 2014-04-24 įvyko šalia planuojamo statyti naujo daugiabučio pastato statybų projekto pristatymas. Pristatyme dalyvavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai bei ieškovo UAB „Subačiaus namai“ atstovai. 2014-06-18 DNSB „Amatų kiemas“ pirmininkas M. K. išsiuntė ieškovui raštą „Dėl projektinio pasiūlymo (duomenys neskelbtini) pateikiamų pastabų“. Rašte yra išdėstomos DNSB pastabos ir nuomonė, kodėl DNSB narių nuomone statybos negali būti pradėtos. 2014-07-30 UAB „Subačiaus namai“ atsakė į DNSB „Amatų kiemas“ raštą. Atsakyme nurodoma, kad projektuojant gyvenamąjį buvo išlaikytos visos specialiuose architektūros reikalavimuose nurodomos būtinosios sąlygos. Be kita ko, nurodoma, kad naujai statomo pastato (duomenys neskelbtini) parametrai atitinka visas išduotas sąlygas ir reikalavimus pastato aukštingumui bei užstatymo intensyvumui. 2015-06-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą (duomenys neskelbtini) leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, blokuojant naujai statomą gyvenamąjį namą su gretimame pastate esančiu namu, t.y. (duomenys neskelbtini). 2016-06-13 DNSB pateikė ieškinį atsakovui UAB „Subačiaus namai“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-06-23 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150623-00751 panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2016 m. birželio 18 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Mieste sėjama dar viena neapykantos sėkla“. 2016 m. birželio 20 d. interneto portale www.lrytas.lt buvo publikuotas straipsnis „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“. Straipsnio autorius A. J. domėjosi kaip Vilniaus senamiestyje vykdomosios naujų namų statybos darbai, kokie pagrindiniai nesutarimai kyla tarp senbuvių bei naujakurių. Tuo tikslu buvo kalbinti atsakovai M. K. ir J. M.. Atsakovai išdėstė savo nuomonę apie ginčą dėl ieškovų vykdomų statybų teisėtumo ir toks nuomonės pareiškimas bei jos paviešinimas negalėjo pažeisti ieškovų garbės ir orumo, bei dalykinės reputacijos, o tuo pačiu padaryti jiems neturtinės žalos.Pažymėjo, kad DNSB pretenzijų statytojams paviešinimas yra svarbus ir būsimiems (duomenys neskelbtini) daugiabučio pirkėjams, nes tik pilnai atskleista informacija leidžia priimti sprendimą dėl būsimo sandorio sudarymo. Toks informacijos atskleidimas yra svarbus vartotojų apsaugos požiūriu, nes žinodamas apie kilusį ginčą būsimas pirkėjas visada turi galimybę nevaržomai apsispręsti dėl sandorio sudarymo ir tuo pačiu prisiima riziką, kas bus, jeigu DNSB pretenzijos ieškovams bus pagrįstos. Vartotojų interesų apsauga yra viešasis interesas ir būtent jis reikalauja, kad tokia informacija būtų viešai atskleista. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys, o nuomone - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nagrinėjamoje byloje atsakovų pasisakymai yra išskirtinai jų nuomonė, tam tikras įvykusių faktų vertinimas, galbūt ir suklydimas dėl teisės normų taikymo. Žinia, šiuo konkrečiu atveju, yra tai, kad DNSB turi pretenzijų (duomenys neskelbtini) namo statytojams ir kelia klausimą dėl tų statybų teisėtumo. Teismas išnagrinėjęs tokį ginčą galės atsakyti į klausimą, ar leidimas statyti buvo išduotas teisėtai ar ne. Pažymėjo, kad rengdami straipsnius žurnalistai kalbino ne tik atsakovus, bet ir ieškovą Vytautą J. L.. Taigi, buvo stengiamasi visuomenei pateikti abiejų ginčo šalių nuomones, kad skaitytojai nebūtų suklaidinti tik tuo, ką teigė atsakovai. Atsakovai duodami interviu tik pateikė savo nuomonę dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vykdomos statybos teisėtumo, paaiškino su kokiais sunkumais susiduria siekdami gauti informaciją apie atliekamų statybos darbų eigą. Ieškovai turėjo žinoti, kad senamiesčio teritorijoje statomas nekilnojamojo turto objektas gali sulaukti susidomėjimo bei natūralaus visuomenės pasipriešinimo.Teigė, kad nuomonės bei kritika iš aplinkinių ne visada yra teigiamos, todėl remiantis protingumo bei proporcingumo principu, asmenų susirūpinimas bei siekis išsiaiškinti statybų teisėtumą, išsakant savo nuomonę, negali būti suprantamas kaip žeidžiantis V. J. L. garbę ir orumą bei UAB „Subačiaus namai“ dalykinę reputaciją. Ieškovai yra verslo subjektai, kurie vysto nekilnojamojo turto projektus, turintys patirties versle, todėl natūralu, kad, esant diskutuotinoms situacijoms dėl statybų teisėtumo, yra leistina suinteresuotų asmenų ir žurnalistų gilesnė analizė bei platesnis susidomėjimas vykdomais darbais ir jų atitikimu teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Demokratinėje visuomenėje derinant priešingus asmenų interesus būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, asmenų lygybės principų, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso, todėl akivaizdu, kad viešai publikuojami straipsniai tik atskleidžia atsakovų poziciją konkrečiu klausimu ir jokiais būdais išsakyta nuomonė negali būti siejama su garbės bei orumo, dalykinės reputacijos pažeminimu. Atsakovų išsakyta nuomonė bei pateikta visuomenės informavimo priemonėse yra tiesiog laisvai reiškiami įsitikinimai, o ieškovų pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-06-18 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Mieste sėjama dar viena neapykantos sėkla“. 2016-06-20 interneto portale www.lrytas.lt buvo publikuotas straipsnis „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“. Atsižvelgęs į ginčo dalyką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą – asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Nurodė, kad šioje byloje ieškovų pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nekyla, nes ieškovai reiškia savo reikalavimus ne visuomenės informavimo priemonei, o asmenims, kurių teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai savo paviešintais teiginiais įvertino tuo metu vykusius faktus bei atskleidė atsakovų poziciją konkrečiu klausimu. Nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji nagrinėjamu atveju buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančias realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Teismas pažymėjo, kad žiniasklaidos priemonės apie šių statybų eigą bei kilusį kaimynų bendruomenės nepasitenkinimą statybomis rašė ir anksčiau. Straipsnis, kuriame pateikti atsakovų pasisakymai, buvo rengiami žiniasklaidos visuomenei aktualiu klausimu – dėl ginčų, kylančių tarp senamiesčio gyventojų ir statybų bendrovės. Jame buvo kalbinamos abi konfliktuojančios pusės. Taigi buvo stengiamasi visuomenei pateikti įvairias nuomones, o ne konkretaus asmens nuomonę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčijamus atsakovų pasisakymus teismas laikė jų nuomone apie ieškovo UAB „Subačiaus namai“ vykdomas statybas, bet ne žinia. Nenustačius, kad atsakovai paskleidė žinias, faktinius duomenis, neatitinkančius tikrovės, teismas nepasisakė dėl argumentų, susijusių su neturtinės žalos ieškovams nustatymu bei vertinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai V. J. L. ir UAB „Subačiaus namai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos, kaip esminius, apeliacinio skundo argumentus:nagrinėjamu atveju surinkti duomenys nesudaro pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismine praktika dėl jų skirtingų fabulų, be to, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir tokių aplinkybių, kurios pagal jo nurodomą teisminę praktiką turėtų būti nustatytos, kad būtų pagrindas atsakovų teiginius kvalifikuoti kaip jų nuomonę. Spręsdamas, ar atsakovų teiginiai, dėl kurių kilo ginčas, yra laikytini žinia ar jų nuomone, teismas turėjo įvertinti žiniasklaidos priemonėje perteiktų teiginių konstrukcijas lingvistiniu aspektu – nustatyti ar teiginiai pateikiami kategoriškai, ar yra retorinio pobūdžio, ar savo konstrukcijose turi tam tikrų žodžių, kurie teiginius leistų kvalifikuoti kaip nuomonę, pavyzdžiui, „mano nuomone“, „tikėtina“, „galimai“. Teismas nei ginčą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, nei skundžiamo sprendimo motyvacinėje dalyje neįvertino visų reikšmingų teiginių paskelbimo žiniasklaidoje aplinkybių, įskaitant jų turinį, konstrukcijos ir pobūdžio reikšmę, jų kvalifikavimui žinia ar nuomone. Teismas privalėjo tirti kiekvieno iš ginčo teiginių konstrukcijas atskirai, aiškiai nurodyti kiekvieno teiginio priskyrimo nuomonei/duomenims pagrindus, kadangi ieškinio faktinį pagrindą sudaro ne nurodytų teiginių visuma, bet kiekvienas iš šių teiginių atskirai sudaro atskirą faktinį reikalavimo pagrindą;pirmosios instancijos teismas sprendime be jokio faktinio pagrindo nurodė, kad straipsnis, kuriame paskleisti atsakovų ginčo teiginiai, yra parengtas žurnalisto iniciatyva, nes byloje tokia aplinkybė nėra įrodyta. Be to, teismas niekaip nemotyvavo, kuo, jo manymu, nagrinėjamu atveju būtų reikšminga ši aplinkybė (jei byloje ji ir būtų nustatyta) atsakovų teiginių kvalifikavimui žinia ar nuomone. Apeliantų įsitikinimu, tokia aplinkybė (kieno iniciatyva yra parengta publikacija) nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovų ginčo teiginiai kvalifikuotini žinia ar jų nuomone ne pagal tai, kieno iniciatyva jie paskleisti, o pagal tai kas paskleista ir kokiems socialiniams santykiams susiklosčius juos paskleisti kilo poreikis; byloje atsakovai neįrodė savo teiginių, paskleistų žiniasklaidoje, iškraipymo fakto – teismo posėdžio metu atsakovų nurodyta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvada į bylą nebuvo pateikta, nors atsakovai teigė ją turintys. Aplinkybė, kad žurnalistas interviu su atsakovais nenaudojo diktofono byloje taip pat atsakovų neįrodyta ir net neįrodinėta, be to, pokalbio turinį fiksuojančių įrenginių nenaudojimas (jeigu byloje ir būtų nustatyta, kad jie nebuvo naudojami) savaime negali būti įrodymas, kad konkretūs atsakovų teiginiai yra iškraipyti. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo išvadai, kad tai, kas buvo paskleista, nėra tikslūs atsakovų teiginiai;teismas nepagrįstai konstatavo, jog straipsnis nebuvo rengtas dialogo forma, atsakovų teiginiai nėra cituojami pažodžiui, o perteikti žurnalisto, ką, teismo vertinimu, įrodo straipsnyje pavartoti žodžiai „tikino“, „tvirtino“, „retoriškai klausė“, „paaiškino“, „karčiai kalbėjo“. Tokia teismo išvada kelia abejonių dėl teismo sprendimo motyvacijos nuoseklumo ir tikslumo. Byloje nėra įrodyta, kad publikacijoje paskleisti atsakovams priskiriami teiginiai būtų netikslūs/iškraipyti. Nebuvo ir nėra jokio faktinio pagrindo teismo išvadai, kad atsakovų teiginiai nėra cituojami pažodžiui, t.y. nėra tikslūs. Nagrinėjamame žurnalisto straipsnyje ginčo objektu esantys teiginiai yra cituojami (įtraukti į kabutes), be to, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomas tokių teiginių šaltinis, t.y. konkretus atsakovas. Tokiomis straipsnio sakinių konstrukcijomis, kai po atsakovo teiginio parašoma „, - tikino pašnekovas“, „, - paaiškino pašnekovas“ arba „, - karčiai kalbėjo“, patys teiginiai savaime nėra keičiami ir neįgyja kitos reikšmės ir/ar prasmės, o tik paaiškinamas/patikslinamas tokių teiginių šaltinis ir/ar pateikimo būdas, forma. Be to, sąvoka „perteikti“ savaime nereiškia, kad, asmeniui perteikiant kito asmens teiginį, visais atvejais toks pastarojo teiginys savaime jo nuomone. Remiantis tuo, jog byloje nėra nustatyta, kad straipsnyje paskleisti teiginiai yra kitokie, nei tie, kuriuos interviu metu atsakovai pateikė žurnalistui, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl žurnalisto šių teiginių perteikimo pasikeitė jų turinys ir/ar pobūdis. Tuo pačiu visiškai neturi teisinės reikšmės tai, kad atsakovų teiginiai straipsnyje yra pateikti ne dialogo forma, nes byloje nėra įrodyta paties teiginių perteikimo įtaka tokių teiginių bet kokiam kokybiniam transformavimuisi. Darytina išvada, kad ne žurnalistas, bet atsakovai yra tiesioginiai publikuotų ginčo teiginių šaltinis ir šiuose teiginiuose yra pateikiama ne atsakovų nuomonė, bet jų paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios;teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad, įvertinus byloje esančių aplinkybių kontekstą, nenustatyta, jog atsakovų samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą, nes jie nebuvo nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, nesuponavo neigiamų visuomenės nuostatų dėl ieškovų, apie kuriuos reiškiama nuomonė. Aplinkybė, kad teiginių paskleidimo metu teisme buvo nagrinėjamas atsakovų ieškinys ieškovui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo savaime negali būti laikoma faktiniu pagrindu atsakovams reikšti savo nuomonę tokiu būdu, kad būtų sukeltas įspūdis, jog yra atsakovų tikrai žinoma, kad ieškovai elgiasi priešingai teisei ir/ar moralei. Priešingai, atsakovų ieškinio nagrinėjimo faktas turėtų būti vertinamas kaip priežastis atsakovams itin atsargiai rinktis savo teiginius, nes yra priimta ir moralu iki teisminio ginčo išsprendimo pabaigos vengti kategoriškų komentarų dėl ginčo baigties, ypač sudarant tretiesiems asmenims tokį įspūdį, jog ginčo išsprendimas neabejotinai patvirtins išsakomus teiginius, šiuo atveju – sudarant įspūdį, jog teismas tariamai nustatys, kad ieškovai turi „stogą“ Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, kad statybos vyksta neteisėtai, kad jie savavaliauja. Atsakovai turėjo numatyti, kad jų duodamas komentaras visuomenės informavimo priemonei bus paviešintas, turėjo pasirinkti tokias teiginių formuluotes, kad iš jų būtų visiškai aišku, jog yra išsakoma tik atsakovų subjektyvi ir neįžeidi nuomonė apie ieškovus ir jų elgesį, tačiau iš paskelbtų teiginių turinio matyti priešingai – atsakovų teiginiai kategoriški, sudarantys įspūdį, kad jų nurodomi teiginiai neabejotinai pagrįsti realiai egzistuojančiais faktais, įskaitant „stogo“ turėjimą, dokumentų klastojimą, savavaliavimą. Teismas sprendime visiškai nenurodė, kokios, jo nuomone, konkrečios byloje nustatytos aplinkybės galėtų būti laikomos faktiniu pagrindimu, leidžiančiu atsakovų teiginius apie dokumentų klastojimą, „stogo“ turėjimą, savavaliavimą kvalifikuoti nuomone, o ne žinia;teismo išvada, jog atsakovų ieškinio teisme nagrinėjimo faktas, jų lūkesčiai teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą su statybą vykdančia bendrove ir žurnalisto siekis informuoti visuomenę apie atsakovų susirūpinimą susiklosčiusia situacija leidžia teigti, jog atsakovai savo paviešintais teiginiais įvertino tuo metu vykusius faktus bei atskleidė atsakovų poziciją konkrečiu klausimu, yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis, nes tokiai atsakovų pozicijai nebuvo jokio faktinio pagrindimo, kuris būtų reikalingas tokiai galimai jų nuomonei paskleisti. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovų teiginiai negali būti laikomi sąžiningai pareikšta ir neįžeidžia ir/ar nežeminančia garbės ir orumo nuomone, kadangi akivaizdu, jog nesant jokių duomenų apie tai, kad ieškovai turi „stogą“ Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, kad statybos vyksta neteisėtai, kad jie savavaliauja, taip teigti yra nesąžininga, akivaizdžiai suponuojamos neigiamos visuomenės nuostatos dėl ieškovų, apie kuriuos reiškiama nuomonė;faktas, kad ieškovai buvo apklausti to paties žurnalisto, niekaip neeliminuoja fakto, kad atsakovai savo teiginiuose paskleidė netiesą apie ieškovą, nors tam neturėjo jokio faktinio pagrindimo;pagal kasacinio teismo praktiką paskelbtų viešai teiginių priskyrimą nuomonei/duomenims reikėtų vertinti atsižvelgiant į neutralaus vidutinio skaitytojo gebėjimą suprasti pateikiamą informaciją. Teismas ginčo teiginių šiuo aspektu visiškai nevertino. Ginčo teiginiai yra pateikti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra abejonės, kad informacija privertė eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiama ne atsakovų nuomonė apie ieškovų tariamai atliktus/neatliktus veiksmus, elgesį ir/ar jų vertinimas, tačiau tariamai egzistuojantys, neginčijami/patvirtinti faktai dėl dokumento suklastojimo bei naudojimosi ryšiais valstybinėse institucijose.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovai M. K. ir J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus: Kvalifikuodamas atsakovų pateiktą informaciją kaip nuomonę teismas pažymėjo, kad teiginiai, kuriems straipsnyje autorystė yra priskiriama atsakovams, iš esmės yra perpasakoti paties žurnalisto. Atsakovai savo nuomonės neišreiškė interviu forma. Straipsnis nebuvo parengtas interviu forma, kuriame būtų pateikti neiškraipyti pasisakymai, tikslios atsakovų citatos į tikslius žurnalisto klausimus. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovai nepasinaudojo visuomenės informavimo priemone kaip įrankiu savo nuomonei perteikti, atvirkščiai, straipsnio autorius siejo atsakovų pasisakymus su straipsnio pagrindine mintimi ir kontekstu, kurį pats formavo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus. Tam, kad nuomonė būtų pripažįstama nepažeidžiančia fizinio asmens garbės ir orumo ar juridinio asmens dalykinės reputacijos, pakanka nustatyti, kad asmuo turėjo faktinį pagrindą informacijai paskleisti;nepagrįstais laikytini apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, esą aplinkybių, kurių vertinimą atsakovai pateikė žurnalistui, nepatvirtino jokie įrodymai. Šios bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovai, tiek ir pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad tokių įrodymų būti ir neprivalo, nes nuomonei, kuri nepažeidžia fizinio asmens garbės ir orumo ir juridinio asmens dalykinės reputacijos, pakanka turėti faktinį pagrindą. Kitaip tariant, nuomonė neprivalo būti objektyviai teisinga;vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad apeliantas siekia nukrypti nuo šios bylos esmės ir vertinti tik pavienius žodžių junginius. Toks atsakovų nuomonės traktavimas neatsakytų į esminius klausimus, kuriuos byloje iškėlė pats apeliantas: (i) ar atsakovų teiginiai apie susidariusią situaciją yra vertintini kaip žinios paskleidimas, ar nuomonė apie susidariusią situaciją, statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); (ii) ar atsakovų apibendrintos nuomonės paskleidimas žiniasklaidos priemonėse yra laikytinas darančiu žalą apeliantų reputacijai. Straipsnio turinys, jo konstrukcija ir pobūdis buvo išsamiai vertinti ir detaliai analizuojami pirmosios instancijos teismo sprendime, o vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, negali būti pagrindu teigti, jog teismas šių aplinkybių netyrė;skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas neprivalėjo tirti kiekvieno iš ginčo teiginių ir jų konstrukcijų atskirai (atsietai nuo straipsnio konteksto), aiškiai nurodyti kiekvieno teiginio priskyrimo nuomonės kategorijai pagrindus. Analizuojant kiekvieną teiginį atskirai, per didelis dėmesys būtų skiriamas lingvistiniam informacijos analizės metodui, taip iškreipiant teiginių tikrąją reikšmę. Toks vertinimas nebūtų leidęs teismui priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, o pirmosios instancijos teismas neatskleistų šios bylos esmės;ginčo informacija yra pateikta daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko M. K. bei šios bendrijos narės J. T.. Daugiabučiame name, kurio interesus gynė atsakovai, dėl apeliantų vykdomų statybos darbų bei pastatytų statinių iškilo grėsmė gyventojų ventiliacijos kaminams ir dūmtraukiams, taip pat nuo statybų pradėjo trūkinėti gyventojų sienos. Tai reiškia, kad siekdami pozityvių tikslų – apginti daugiabučio namo savininkų teises ir interesus, jų teisę į sveikatą bei saugią aplinką bei išryškinti statybų trūkumus, atsakovai pateikė žurnalistams savo nuomonę apie vyksiančias statybas. Tokiu būdu tikėdamiesi, kad bus atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys į juos ištikusią problemą bei siekdami pašalinti statybos trūkumus;apeliantai, reikalaudami paneigti atsakovų išsakytas nuomones, privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji replikos teisė, kai asmuo, manantis, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pirmiausia turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę, kad ši ne vėliau kaip per dvi savaites paneigtų tokius duomenis, ir tik atsisakius tai padaryti asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka nėra privaloma tik tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. replikos teisės nepanaudojimas galėtų būti pateisinamas tik tada, jeigu visuomenės informavimo priemonė būtų duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), perteikusi neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog publikuotame straipsnyje atsakovų pateikti komentarai yra perfrazuoti, pateiktos citatos nėra tikslios. Tai reiškia, kad pirminiu informacijos šaltiniu yra laikytina visuomenės informavimo priemonė, o atsakovai ja kaip priemone, pateikti savo nuomonę, nepasinaudojo;straipsnis buvo išspausdintas žurnalisto A. J., yra itin svarbi aplinkybė, nes ji patvirtina, kad atsakovai visuomenės informavimo priemone nepasinaudojo kaip įrankiu savo informacijai paskleisti. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad aplinkybė, jog straipsnis buvo parengtas žurnalisto A. J. iniciatyva, nėra įrodyta – šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių tai paneigiančių argumentų;straipsnis nebuvo rengtas interviu (klausimų – atsakymų) forma. Tai, kad straipsnis buvo parengtas dialogo forma, gali nulemti išvadą, kad asmuo pasinaudojo visuomenės informavimo priemone kaip įrankiu savo informacijai paskleisti. Neabejotina, kad apeliaciniame skunde kvestionuojamų aplinkybių (straipsnio parengimas žurnalisto iniciatyva ir jo parengimo forma) reikšmė yra itin didelė analizuojant kilusį ginčą, nes tai padeda nustatyti, kad atsakovai nesinaudojo visuomenės informavimo priemone kaip įrankiu savo informacijai paskleisti;teismas teisingai kvalifikavo atsakovų pateiktą informaciją kaip nuomonę. Nėra vienos iš būtinų sąlygų tam, kad fizinio asmens garbė ir orumas bei juridinio asmens dalykinė reputacija būtų ginama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2016-06-18 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Mieste sėjama dar viena neapykantos sėkla“. 2016-06-20 interneto portale www.lrytas.lt buvo publikuotas straipsnis „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“ (e.b. It. 10-13 l., 29-30 l.). UAB „Subačiaus namai“ akcijos priklauso ieškovui V. J. L. ir A. R. (e.b. It., b.l. 61).Ieškovai įrodinėja, kad būtent atsakovai daugiabučių namų savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ atstovai M. K., kuris yra bendrijos pirmininkas, ir narė J. M. pažemino ieškovų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.Nagrinėjamoje byloje yra svarbi aplinkybė, jog ieškovai įrodinėja savo teisių pažeidimą, argumentuodami aplinkybe, jog ginčijami teiginiai buvo paviešinti žiniasklaidoje, t. y. teiginiai paskleisti, tuo padarant jiems žalą. Pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.Narinėjamoje byloje ginčo duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, ieškovai prašo juos paneigti, suformuluodami šį prašymą kaip ieškinio reikalavimą. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą. Be to, nagrinėjant bylą atsakovai rėmėsi aplinkybe, jog už duomenų turinį yra atsakingas www.lrytas.lt publikavęs straipsnį „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“ jo autorius A. J.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad straipsnį, kuriame esančius teiginius prašo ieškovai pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės, buvo parengtas žurnalisto A. J. iniciatyva, o straipsnio tikslas – informuoti apie kilusį konfliktą tarp namo gyventojų ir statybą vykdančios bendrovės Vilniaus senamiestyje.Tai reiškia, kad ieškovams parašant ginčo teiginių paneigimo per visuomenės informavimo priemonę, atsakovams ginantis argumentu, jog už teiginių turinį yra atsakingas žurnalistas A. J., pirmosios instancijos teismui pateikus jo veiksmų vertinimą, tiek šis asmuo, tiek visuomenės informavimo priemonė privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir / ar atsakovais (CPK 45 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalį rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse turi teisę kiekvienas asmuo. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Nagrinėjamoje byloje buvo pasisakyta dėl teisių ir pareigų įgyvendinimo būtent per visuomenės informavimo priemonę. Nebus žinių paskleidimo, kai žinios išsakomos asmeniui, kurį jos liečia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jei žinios visuomenės informavimo priemonėje yra paskleistos nepasirašant, redakcijos vardu ar slapyvardžiu, tai atsakovu traukiamas viešosios informacijos rengėjas, o straipsnio autorius, viešosios informacijos rengėjui atskleidus jo pavardę, įtraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Vadinasi, jei atsakovu yra pasirenkamas asmuo, kuris asmeniškai nepaskleidė ginčo teiginių (reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui), tai trečiaisiais asmenimis ir / ar atsakovais byloje turi dalyvauti visuomenės informavimo priemonė ir / ar informacijos rengėjas, kai reiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o ne tik atlyginti padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo objektą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs visų trečiųjų asmenų, kurių materialiosioms teisėms arba pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinus tai, kad ginčo santykiams taikytinos teisės, jos turinio nustatymas yra susijęs su didele naujų nustatytinų faktinių aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimtimi, o nustačius ginčo santykiams taikytinos teisės turinį pagal jį ginčas tarp šalių turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėRūta PetkuvienėAsta Pikelienė