Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atlyginti patirtą neturtinę žalą, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančius ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją bei paneigti paskleistą žinią.Nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėje internetiniame tinklalapyje www.lrytas.lt 2016 m. birželio 20 d. publikuotas straipsnis pavadinimu „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“. Iš esmės analogiško turinio straipsnis publikuotas ir laikraščio „Lietuvos rytas“ 2016 m. birželio 18 d. savaitgaliniame dienraštyje, laikraščio priedo „Sostinė“ devintajame puslapyje. Ieškovai mano, kad 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytuose publikuotuose straipsniuose pateikti/perteikti interviu davusių atsakovų M. K. ir J. M. teiginiai pažeidžia ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Paaiškino, kad nurodytame straipsnyje yra klaidingai nurodyta, jog „Amatų kiemas“ pažymėto daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ pirmininkas yra M. K.. Šios bendrijos pirmininkas yra M. K., tai patvirtina 2016 m. birželio 2 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas ir atstovavimo sutartis, kuris, būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, aukščiau nurodytose publikacijose paskleidė teiginius apie ieškovus. Ieškovų nuomone egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: 1) 1.1 punkte nurodytame straipsnyje pateikiami duomenys (žinia); 2) atitinkama žinia yra paskleista – publikuota visuomenės informavimo priemonėje (šiuo aspektu daugiau nepasisakoma); 3) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; 4) žemina asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją.Ieškovų teigimu, M. K. ir J. M. teiginiai yra ne jų nuomonė, bet žinia, kurią galima patikrinti tiesos ir netiesos kriterijumi. Iš aptariamo straipsnio turinio aiškiai matyti, kad jame publikuotos frazės „išgavo apgaule“, „klastotė“, „pasinaudoję ryšiais“, „savivaliauja“, „savavališkai surašė protokolą <...> prisegė parašus“, „savavališkai užgrobė“, „supratome to vilkinimo priežastį“, „stogą“ turinti statybų įmonė gali daryti ką panorėjusi“ informacijos skleidėjų yra vartojamos tokiu būdu, kad sudaromas įspūdis, jog tiek UAB „Subačiaus namai“, tiek bendrovės akcininkas V. J. L. atliko veiksmus, kurie yra priešingi teisei ir/arba moralės nuostatoms. Šie straipsnyje esantys teiginiai yra pateikti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra abejonės, kad informacija privertė eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiama ne duomenų skleidėjų nuomonė apie ieškovų tariamai atliktus/neatliktus veiksmus, elgesį ir/ar jų vertinimas, tačiau tariamai egzistuojantys, neginčijami/patvirtinti faktai dėl dokumento suklastojimo bei naudojimosi ryšiais valstybinėse institucijose. Ieškovų manymu, atsakovai turėjo suvokti, jog žurnalistui pokalbiu metu jų pasakyta informacija gali būti publikuota kalbos neredaguojant. Atkreipė dėmesį į tai, kad dar prieš šio straipsnio publikavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė bylą pagal daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Amatų kiemas“, kurios pirmininkas yra M. K. ir narė yra J. M., ieškinį UAB „Subačiaus namai“. Šioje byloje DNSB „Amatų kiemas“ įrodinėja, kad statybos vykdomos tariami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko tariamai yra pažeidžiami šios bendrijos narių interesai – neleistinai pablogintos apšvietimo sąlygos, gadinamas jų turtas. Dėl visų šių aplinkybių vyksta teisminis nagrinėjimas ir teismo sprendimas yra nepriimtas, todėl patys atsakovai turėjo žinoti, jog teismas gali ir nepripažinti jų nurodomų aplinkybių įrodytomis ir tokiu atveju atsakovai negalėtų jų nurodyti kaip tikrovėje egzistuojančių. Tačiau atsakovai, suvokdami/turėdami suvokti tokią savo pareigą, pasielgė priešingai – savo teiginius išsakė tokiu būdu, jog skaitytojams turėjo tapti visiškai aišku, kad atsakovai tikrai pateikė jų tariamai turimus duomenis, bet ne savo nuomonę. Ieškovams nekyla abejonių, jog ieškinio 1.1 punkte nurodytame straipsnyje pateikti teiginiai, išsakyti ieškovų atžvilgiu, yra visuomenės suprantami kaip faktai apie ieškovų priešingą teisei/moralei elgesį. Tikrovėje toks ieškovų elgesys neegzistavo/neegzistuoja, tokie paskleisti atsakovų teiginiai apie ieškovus yra juos žeidžiantys, be to, rimtai veikiantys asmens reputacijąIeškovai teigė, jog su paskleista žinia nemokamai gali susipažinti visi vieno iš populiariausių ir skaitomiausių portalų Lietuvoje lankytojai, todėl akivaizdu, kad su tokiais neatitinkančiais tikrovės duomenimis susipažino ir nepalankią nuomonę apie ieškovus susidarė ženkli visuomenės dalis, ieškovų verslo partneriai, viešieji asmenys, visuomenės veikėjai ir draugai bei artimieji. Dėl šios priežasties yra pagrindas išvadai, kad dėl tikrovės neatitinkančių įžeidžių duomenų paskleidimo nukentėjo ieškovų geras vardas, sumenko teigiamas vertinimas. UAB „Subačiaus namai“ iš savo klientų ir kontrahentų susilaukė įvairių užklausų, susijusių su po šių publikacijų atsiradusiomis abejonėmis dėl įmonės patikimumo, kas akivaizdžiai rodo, jog šios įmonės veikla pradėta nepagrįstai vertinti kaip galimai rizikinga klientų/kontrahentų atžvilgiu. V. J. L. patyrė dvasinių išgyvenimų dėl kilusio visuomenės nepagrįstai įtaraus ir nepalankaus jo, kaip asmens, vertinimo.Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais V. J. L. garbę ir orumą, o UAB „Subačiaus namai“ dalykinę reputaciją šiuos paskleistus duomenis: 1) „(duomenys neskelbtini), baigiamo statyti daugiabučio savininkai savivaliauja ir gadina gyvenimą kaimynams“; 2) „Subačiaus namų“ vadovai apgaule išgavo kaimynų sutikimą statyti daugiabutį jų kaimynystėje; 3) „sutikimas, kuriuo remiantis V. J. L. gavęs statybų leidimą, – tiesiog klastotė“; 4)„statytojai savavališkai surašė protokolą, kad kaimynai neprieštarauja statyboms“; 5) „(duomenys neskelbtini) statytojai savavališkai užgrobė dalį kaimyninio namo stogo“; 6) „Savavališkai iškilo 6 m siena“; 7) „tokį „stogą“ turinti statybų firma gali daryti ką panorėjusi!“. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus per 14 dienų jų paskleistas žinias paneigti internetiniame portale www.lrytas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ paskelbiant atitinkamai nurodytus kiekvieno atsakovo tekstus. Ieškovas V. J. L. prašė priteisti solidariai iš M. K. ir J. M. V. J. L. naudai 500 Eur neturtinės žalos taip pat 5 procentus procesinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti solidariai iš M. K. ir J. M. ieškovo UAB „Subačiaus namai“ naudai 2500 Eur neturtinės žalos, taip pat 5 procentus procesinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodyti, kad, M. K. ir J. M. nepaskelbus teismo nurodyto paneigimo per teismo nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti šį veiksmą M. K. ir J. M. lėšomis ir priteisti iš jų solidariai reikiamas išlaidas.Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir iš ieškovų priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad DNSB „Amatų kiemas“ yra įsteigta ir veikianti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesais, kuriai pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus nustatyta pareiga rūpintis namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesais valdant ir prižiūrint minėto namo bendrojoje nuosavybėje esančius objektus. Atsakovas M. K. yra DNSB pirmininkas, o atsakovė J. M. DNSB narė. 2014-04-24 įvyko šalia planuojamo statyti naujo daugiabučio pastato statybų projekto pristatymas. Pristatyme dalyvavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai bei ieškovo UAB „Subačiaus namai“ atstovai. 2014-06-18 DNSB „Amatų kiemas“ pirmininkas M. K. išsiuntė ieškovui raštą „Dėl projektinio pasiūlymo (duomenys neskelbtini) pateikiamų pastabų“. Rašte yra išdėstomos DNSB pastabos ir nuomonė, kodėl DNSB narių nuomone statybos negali būti pradėtos. 2014-07-30 UAB „Subačiaus namai“ atsakė į DNSB „Amatų kiemas“ raštą. Atsakyme nurodoma, kad projektuojant gyvenamąjį buvo išlaikytos visos specialiuose architektūros reikalavimuose nurodomos būtinosios sąlygos. Be kita ko, nurodoma, kad naujai statomo pastato (duomenys neskelbtini) parametrai atitinka visas išduotas sąlygas ir reikalavimus pastato aukštingumui bei užstatymo intensyvumui. 2015-06-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą (duomenys neskelbtini) leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, blokuojant naujai statomą gyvenamąjį namą su gretimame pastate esančiu namu, t.y. (duomenys neskelbtini). 2016-06-13 DNSB pateikė ieškinį atsakovui UAB „Subačiaus namai“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-06-23 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150623-00751 panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2016 m. birželio 18 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Mieste sėjama dar viena neapykantos sėkla“. 2016 m. birželio 20 d. interneto portale www.lrytas.lt buvo publikuotas straipsnis „Naujos statybos griauna Vilniaus senamiesčio senbuvių gyvenimus“. Straipsnio autorius A. J. domėjosi kaip Vilniaus senamiestyje vykdomosios naujų namų statybos darbai, kokie pagrindiniai nesutarimai kyla tarp senbuvių bei naujakurių. Tuo tikslu buvo kalbinti atsakovai M. K. ir J. M.. Atsakovai išdėstė savo nuomonę apie ginčą dėl ieškovų vykdomų statybų teisėtumo ir toks nuomonės pareiškimas bei jos paviešinimas negalėjo pažeisti ieškovų garbės ir orumo, bei dalykinės reputacijos, o tuo pačiu padaryti jiems neturtinės žalos.Pažymėjo, kad DNSB pretenzijų statytojams paviešinimas yra svarbus ir būsimiems (duomenys neskelbtini) daugiabučio pirkėjams, nes tik pilnai atskleista informacija leidžia priimti sprendimą dėl būsimo sandorio sudarymo. Toks informacijos atskleidimas yra svarbus vartotojų apsaugos požiūriu, nes žinodamas apie kilusį ginčą būsimas pirkėjas visada turi galimybę nevaržomai apsispręsti dėl sandorio sudarymo ir tuo pačiu prisiima riziką, kas bus, jeigu DNSB pretenzijos ieškovams bus pagrįstos. Vartotojų interesų apsauga yra viešasis interesas ir būtent jis reikalauja, kad tokia informacija būtų viešai atskleista. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys, o nuomone - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nagrinėjamoje byloje atsakovų pasisakymai yra išskirtinai jų nuomonė, tam tikras įvykusių faktų vertinimas, galbūt ir suklydimas dėl teisės normų taikymo. Žinia, šiuo konkrečiu atveju, yra tai, kad DNSB turi pretenzijų (duomenys neskelbtini) namo statytojams ir kelia klausimą dėl tų statybų teisėtumo. Teismas išnagrinėjęs tokį ginčą galės atsakyti į klausimą, ar leidimas statyti buvo išduotas teisėtai ar ne. Pažymėjo, kad rengdami straipsnius žurnalistai kalbino ne tik atsakovus, bet ir ieškovą Vytautą J. L.. Taigi, buvo stengiamasi visuomenei pateikti abiejų ginčo šalių nuomones, kad skaitytojai nebūtų suklaidinti tik tuo, ką teigė atsakovai. Atsakovai duodami interviu tik pateikė savo nuomonę dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vykdomos statybos teisėtumo, paaiškino su kokiais sunkumais susiduria siekdami gauti informaciją apie atliekamų statybos darbų eigą. Ieškovai turėjo žinoti, kad senamiesčio teritorijoje statomas nekilnojamojo turto objektas gali sulaukti susidomėjimo bei natūralaus visuomenės pasipriešinimo.Teigė, kad nuomonės bei kritika iš aplinkinių ne visada yra teigiamos, todėl remiantis protingumo bei proporcingumo principu, asmenų susirūpinimas bei siekis išsiaiškinti statybų teisėtumą, išsakant savo nuomonę, negali būti suprantamas kaip žeidžiantis V. J. L. garbę ir orumą bei UAB „Subačiaus namai“ dalykinę reputaciją. Ieškovai yra verslo subjektai, kurie vysto nekilnojamojo turto projektus, turintys patirties versle, todėl natūralu, kad, esant diskutuotinoms situacijoms dėl statybų teisėtumo, yra leistina suinteresuotų asmenų ir žurnalistų gilesnė analizė bei platesnis susidomėjimas vykdomais darbais ir jų atitikimu teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Demokratinėje visuomenėje derinant priešingus asmenų interesus būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, asmenų lygybės principų, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso, todėl akivaizdu, kad viešai publikuojami straipsniai tik atskleidžia atsakovų poziciją konkrečiu klausimu ir jokiais būdais išsakyta nuomonė negali būti siejama su garbės bei orumo, dalykinės reputacijos pažeminimu. Atsakovų išsakyta nuomonė bei pateikta visuomenės informavimo priemonėse yra tiesiog laisvai reiškiami įsitikinimai, o ieškovų pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Ieškovai V. J. L. ir UAB „Subačiaus namai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos, kaip esminius, apeliacinio skundo argumentus:nagrinėjamu atveju surinkti duomenys nesudaro pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismine praktika dėl jų skirtingų fabulų, be to, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir tokių aplinkybių, kurios pagal jo nurodomą teisminę praktiką turėtų būti nustatytos, kad būtų pagrindas atsakovų teiginius kvalifikuoti kaip jų nuomonę. Spręsdamas, ar atsakovų teiginiai, dėl kurių kilo ginčas, yra laikytini žinia ar jų nuomone, teismas turėjo įvertinti žiniasklaidos priemonėje perteiktų teiginių konstrukcijas lingvistiniu aspektu – nustatyti ar teiginiai pateikiami kategoriškai, ar yra retorinio pobūdžio, ar savo konstrukcijose turi tam tikrų žodžių, kurie teiginius leistų kvalifikuoti kaip nuomonę, pavyzdžiui, „mano nuomone“, „tikėtina“, „galimai“. Teismas nei ginčą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, nei skundžiamo sprendimo motyvacinėje dalyje neįvertino visų reikšmingų teiginių paskelbimo žiniasklaidoje aplinkybių, įskaitant jų turinį, konstrukcijos ir pobūdžio reikšmę, jų kvalifikavimui žinia ar nuomone. Teismas privalėjo tirti kiekvieno iš ginčo teiginių konstrukcijas atskirai, aiškiai nurodyti kiekvieno teiginio priskyrimo nuomonei/duomenims pagrindus, kadangi ieškinio faktinį pagrindą sudaro ne nurodytų teiginių visuma, bet kiekvienas iš šių teiginių atskirai sudaro atskirą faktinį reikalavimo pagrindą;pirmosios instancijos teismas sprendime be jokio faktinio pagrindo nurodė, kad straipsnis, kuriame paskleisti atsakovų ginčo teiginiai, yra parengtas žurnalisto iniciatyva, nes byloje tokia aplinkybė nėra įrodyta. Be to, teismas niekaip nemotyvavo, kuo, jo manymu, nagrinėjamu atveju būtų reikšminga ši aplinkybė (jei byloje ji ir būtų nustatyta) atsakovų teiginių kvalifikavimui žinia ar nuomone. Apeliantų įsitikinimu, tokia aplinkybė (kieno iniciatyva yra parengta publikacija) nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovų ginčo teiginiai kvalifikuotini žinia ar jų nuomone ne pagal tai, kieno iniciatyva jie paskleisti, o pagal tai kas paskleista ir kokiems socialiniams santykiams susiklosčius juos paskleisti kilo poreikis; byloje atsakovai neįrodė savo teiginių, paskleistų žiniasklaidoje, iškraipymo fakto – teismo posėdžio metu atsakovų nurodyta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvada į bylą nebuvo pateikta, nors atsakovai teigė ją turintys. Aplinkybė, kad žurnalistas interviu su atsakovais nenaudojo diktofono byloje taip pat atsakovų neįrodyta ir net neįrodinėta, be to, pokalbio turinį fiksuojančių įrenginių nenaudojimas (jeigu byloje ir būtų nustatyta, kad jie nebuvo naudojami) savaime negali būti įrodymas, kad konkretūs atsakovų teiginiai yra iškraipyti. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo išvadai, kad tai, kas buvo paskleista, nėra tikslūs atsakovų teiginiai;teismas nepagrįstai konstatavo, jog straipsnis nebuvo rengtas dialogo forma, atsakovų teiginiai nėra cituojami pažodžiui, o perteikti žurnalisto, ką, teismo vertinimu, įrodo straipsnyje pavartoti žodžiai „tikino“, „tvirtino“, „retoriškai klausė“, „paaiškino“, „karčiai kalbėjo“. Tokia teismo išvada kelia abejonių dėl teismo sprendimo motyvacijos nuoseklumo ir tikslumo. Byloje nėra įrodyta, kad publikacijoje paskleisti atsakovams priskiriami teiginiai būtų netikslūs/iškraipyti. Nebuvo ir nėra jokio faktinio pagrindo teismo išvadai, kad atsakovų teiginiai nėra cituojami pažodžiui, t.y. nėra tikslūs. Nagrinėjamame žurnalisto straipsnyje ginčo objektu esantys teiginiai yra cituojami (įtraukti į kabutes), be to, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomas tokių teiginių šaltinis, t.y. konkretus atsakovas. Tokiomis straipsnio sakinių konstrukcijomis, kai po atsakovo teiginio parašoma „, - tikino pašnekovas“, „, - paaiškino pašnekovas“ arba „, - karčiai kalbėjo“, patys teiginiai savaime nėra keičiami ir neįgyja kitos reikšmės ir/ar prasmės, o tik paaiškinamas/patikslinamas tokių teiginių šaltinis ir/ar pateikimo būdas, forma. Be to, sąvoka „perteikti“ savaime nereiškia, kad, asmeniui perteikiant kito asmens teiginį, visais atvejais toks pastarojo teiginys savaime jo nuomone. Remiantis tuo, jog byloje nėra nustatyta, kad straipsnyje paskleisti teiginiai yra kitokie, nei tie, kuriuos interviu metu atsakovai pateikė žurnalistui, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl žurnalisto šių teiginių perteikimo pasikeitė jų turinys ir/ar pobūdis. Tuo pačiu visiškai neturi teisinės reikšmės tai, kad atsakovų teiginiai straipsnyje yra pateikti ne dialogo forma, nes byloje nėra įrodyta paties teiginių perteikimo įtaka tokių teiginių bet kokiam kokybiniam transformavimuisi. Darytina išvada, kad ne žurnalistas, bet atsakovai yra tiesioginiai publikuotų ginčo teiginių šaltinis ir šiuose teiginiuose yra pateikiama ne atsakovų nuomonė, bet jų paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios;teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad, įvertinus byloje esančių aplinkybių kontekstą, nenustatyta, jog atsakovų samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą, nes jie nebuvo nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, nesuponavo neigiamų visuomenės nuostatų dėl ieškovų, apie kuriuos reiškiama nuomonė. Aplinkybė, kad teiginių paskleidimo metu teisme buvo nagrinėjamas atsakovų ieškinys ieškovui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo savaime negali būti laikoma faktiniu pagrindu atsakovams reikšti savo nuomonę tokiu būdu, kad būtų sukeltas įspūdis, jog yra atsakovų tikrai žinoma, kad ieškovai elgiasi priešingai teisei ir/ar moralei. Priešingai, atsakovų ieškinio nagrinėjimo faktas turėtų būti vertinamas kaip priežastis atsakovams itin atsargiai rinktis savo teiginius, nes yra priimta ir moralu iki teisminio ginčo išsprendimo pabaigos vengti kategoriškų komentarų dėl ginčo baigties, ypač sudarant tretiesiems asmenims tokį įspūdį, jog ginčo išsprendimas neabejotinai patvirtins išsakomus teiginius, šiuo atveju – sudarant įspūdį, jog teismas tariamai nustatys, kad ieškovai turi „stogą“ Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, kad statybos vyksta neteisėtai, kad jie savavaliauja. Atsakovai turėjo numatyti, kad jų duodamas komentaras visuomenės informavimo priemonei bus paviešintas, turėjo pasirinkti tokias teiginių formuluotes, kad iš jų būtų visiškai aišku, jog yra išsakoma tik atsakovų subjektyvi ir neįžeidi nuomonė apie ieškovus ir jų elgesį, tačiau iš paskelbtų teiginių turinio matyti priešingai – atsakovų teiginiai kategoriški, sudarantys įspūdį, kad jų nurodomi teiginiai neabejotinai pagrįsti realiai egzistuojančiais faktais, įskaitant „stogo“ turėjimą, dokumentų klastojimą, savavaliavimą. Teismas sprendime visiškai nenurodė, kokios, jo nuomone, konkrečios byloje nustatytos aplinkybės galėtų būti laikomos faktiniu pagrindimu, leidžiančiu atsakovų teiginius apie dokumentų klastojimą, „stogo“ turėjimą, savavaliavimą kvalifikuoti nuomone, o ne žinia;teismo išvada, jog atsakovų ieškinio teisme nagrinėjimo faktas, jų lūkesčiai teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą su statybą vykdančia bendrove ir žurnalisto siekis informuoti visuomenę apie atsakovų susirūpinimą susiklosčiusia situacija leidžia teigti, jog atsakovai savo paviešintais teiginiais įvertino tuo metu vykusius faktus bei atskleidė atsakovų poziciją konkrečiu klausimu, yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis, nes tokiai atsakovų pozicijai nebuvo jokio faktinio pagrindimo, kuris būtų reikalingas tokiai galimai jų nuomonei paskleisti. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovų teiginiai negali būti laikomi sąžiningai pareikšta ir neįžeidžia ir/ar nežeminančia garbės ir orumo nuomone, kadangi akivaizdu, jog nesant jokių duomenų apie tai, kad ieškovai turi „stogą“ Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, kad statybos vyksta neteisėtai, kad jie savavaliauja, taip teigti yra nesąžininga, akivaizdžiai suponuojamos neigiamos visuomenės nuostatos dėl ieškovų, apie kuriuos reiškiama nuomonė;faktas, kad ieškovai buvo apklausti to paties žurnalisto, niekaip neeliminuoja fakto, kad atsakovai savo teiginiuose paskleidė netiesą apie ieškovą, nors tam neturėjo jokio faktinio pagrindimo;pagal kasacinio teismo praktiką paskelbtų viešai teiginių priskyrimą nuomonei/duomenims reikėtų vertinti atsižvelgiant į neutralaus vidutinio skaitytojo gebėjimą suprasti pateikiamą informaciją. Teismas ginčo teiginių šiuo aspektu visiškai nevertino. Ginčo teiginiai yra pateikti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra abejonės, kad informacija privertė eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiama ne atsakovų nuomonė apie ieškovų tariamai atliktus/neatliktus veiksmus, elgesį ir/ar jų vertinimas, tačiau tariamai egzistuojantys, neginčijami/patvirtinti faktai dėl dokumento suklastojimo bei naudojimosi ryšiais valstybinėse institucijose.