Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pateikimo – areštuoti pinigines lėšas, priklausančias D. S. ir esančias pas antstolę L. P., jos depozitinėje sąskaitoje; priteisti iš D. S. nepilnamečiui sūnui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį.

Prašymas netenkinamas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

3. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

4. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo (dabar Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) (duomenys neskelbtini) sprendi­mu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių G. P. ir D. S. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad D. S. nepilnamečio vaiko L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį teiks po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

6. Ieškovė prašyme nurodo, kad atsakovas sūnui iš pradžių visai neteikė išlaikymo, vėliau, t. y. 2017, 2018, 2020, 2021 m. išlaikymą teikė nepilnai ir nereguliariai. 2022 m. ji pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdant vykdomąją bylą buvo parduotas atsakovui priklausantis vienintelis nekilnojamasis turtas, gautos lėšos buvo pervestos į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą. Dalis šių lėšų buvo pervestos jai, kaip išlaikymo įsiskolinimas, kita dalis kol kas yra antstolės depozitinėje sąskaitoje ir joje gali būti sulaikyta iki 5 d. d., paskui bus pervestos atsakovui. Kadangi atsakovas ir toliau vaikui materialinio išlaikymo neteikia, taigi vaiko interesams yra iškilusi reali grėsmė. Ieškovė siekia inicijuoti bylą ginčo teisena dėl nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

7. Kaip nurodyta aukščiau, nepilnamečiam vaikui priteisiamo laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai.

9. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymas mokamas įsiteisėjusio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu, išlaikymo dydį šalys nusistatė bendru sutarimu. Tai, jog ieškovės teigimu, padidėjo sūnaus poreikiai, nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę: pakeičiant (padidinant) išlaikymo dydį, kadangi laikinosios apsaugos priemonės pagrindinis tikslas laikinai sureguliuoti teisinius santykius, siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, tuo tarpu iš atsakovo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas vaikui.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinosios apsaugos priemonės taikymo) ir į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendžia, kad šiuo atveju minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo priteista ir atsakovo mokama išlaikymo suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko interesai, atsižvelgiant taip pat į tai, kad išlaikyti vaikus turi pareigą abu tėvai. Atsakovo pajamos bei turtinė padėtis prašymo nagrinėjimo metu nėra žinomos ir įvertintos. Pažymėtina, jog dėl pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį teismas galės pasisakyti, tik išsprendęs ginčą iš esmės, įvertinęs ir galimai padidėjusius vaikų poreikius, taip pat tėvų/tėvo galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės ir priteisti nepilnamečiam vaikui didesnį išlaikymą, negu yra priteistas teismo sprendimu.

13. Taip pat, atsakovė prašė areštuoti pinigines lėšas, priklausančias D. S. ir esančias antstolės L. P. depozitinėje sąskaitoje.

14. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tačiau šiuo atveju į bylą tokių duomenų nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-772-370/2019). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų dėl galimo atsakovo nesąžiningumo. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad dar tik teiks ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tačiau pažymėtina, kad net ir ieškinio pateikimas teismui nesuponuoja išvados, kad išlaikymo forma ir dydis bus pakeisti, taigi net tikėtinumo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Nepilnamečiui vaikui išlaikymas yra priteistas, ir nors iš prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas savo pareigą vykdė tik iš dalies, tačiau tai nesudaro pagrindo areštuoti antstolės depozitinėje esančių lėšų, kadangi visas išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad atsakovas neturės lėšų sprendimo įvykdymui ir kad lėšų, kurios jam atiteks iš depozitinės sąskaitos, nebus galima panaudoti teismo sprendimo galimam įvykdymui, jeigu bus pakeistas išlaikymo dydis ir forma.

15. Turto areštas yra kraštutinė priemonė, todėl taikomas tik išimtiniais atvejais, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. Todėl, nesant įrodymų, leidžiančių manyti, jog egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – piniginių lėšų arešto, yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 144 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 152, 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės G. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.