Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Raseinių r., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nebus susiję su darbu ar mokslu ir atlyginti žalą per šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 16 d.;

2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 277 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 MGL (301 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75 Eur) dydžio baudai;

3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 16 d., 20.50 val. iki 2017 m. liepos 17 d. 16.30 val. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, atimta teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota transporto priemonė – motoroleris ,,QINGQI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį valstybės nuosavybėn;

4. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 18 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per du mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per du mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per du mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 16 MGL (602,56 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 26 d. 00.32 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d. 14.35 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 7 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 7 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija;

6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos NK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą vykdant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atankančios pinigų sumos 930 Eur konfiskacija;

7. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė;

8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 39 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2022 m. balandžio 1 d. apie 00.27 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Be to, M. P. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas trijų metų laikotarpiu naudotis specialia teise - vairuoti motorines kelių transporto priemones, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2020 m. kovo 6 d. planu Nr. 4VD-1649, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. apie 00.27 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. P. iš J. P. įgijo automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono tarnybos skyriaus pateikto 2020 m. kovo 6 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-1649 matyti, kad M. P. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 60–67).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 68), kurio patikra galioja iki 2022 m. rugsėjo 4 d., ir užfiksuotas 2022 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame yra kaltinamasis M. P. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais ir matomas jo ranka darytas įrašas ,,sutinku“ (b. l. 71). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojų M. J. bei A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. M. P. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: išgėręs alaus sėdo už vairo, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. P. 2022 m. balandžio 1 d. apie 00.27 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo 2022 m. balandžio 1 d. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl M. P. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. P. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, pasitvirtino.

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d., M. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 7 dienos. Tačiau kaltinamasis M. P., ignoruodamas jam nustatytą draudimą, 2022 m. balandžio 1 d. apie 00.27 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog M. P. buvo žinoma, apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje jam pasirašytinai išaiškintas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei jos nevykdymo teisinės pasekmės. Paminėtos aplinkybės nustatytos iš baudžiamojoje byloje esančio 2020 m. kovo 6 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-1649 duomenų. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog žinojo apie jam nustatytą draudimą vairuoti kelių transporto priemones. Nors byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų sistemingumą, tačiau nagrinėjant bylą ištirti įrodymai M. P. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi pažeidimą leidžia vertinti kaip piktybinį dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Nagrinėjant bylą ištirti įrodymai M. P. vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia vertinti kaip piktybinį – pats kaltinamasis pripažino, kad žino, jog jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi anksčiau jau yra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pažeidė praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to, kai buvo supažindintas 2020 m. kovo 6 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-1649. Be to, kaltinamasis M. P. baudžiamojo poveikio priemonės laikymąsi jis pažeidė darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. tokį patį nusikaltimą, už kurį jam kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo padaryto pažeidimo piktybiškumą rodo ir tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. M. P. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigą bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad M. P. veiksmuose nustatyti visi BK 243 numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl M. P. pripažintinas kaltu ir baustinas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Nors kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nurodė, jog gailisi, tačiau teismas kaltinamojo gailėjimąsi vertiną kaip formalų, turint tikslą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis M. P. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus. Pažymėtina, kad M. P. vairavo neblaivus taip pat ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2019 m. gruodžio 17 d. bei 2020 m. liepos 20 d. kaltinamasis nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas tik patvirtina jo atsakomybės stoką ir abejingumą galimoms kilti pasekmėms. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad kaltinamasis sistemingai baudžiamas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad M. P. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytų nusikalstamų veikų kylančias neigiamas pasekmes. Todėl teismas kaltinamojo M. P. prisipažinimo dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir jo gailėjimosi nepripažįsta, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. praeityje teistas net 8 kartus, daugiausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra duomenų apie kaltinamojo teistumą Vokietijoje (b. l. 122–137), be to, kaltinamasis M. P. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 138–141). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2021 m. kovo 29 d. dėl (Z71.4) Konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 145). VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre 2020-2021 m. teiktos paslaugos dėl (F10.2). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-560/2022 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 150). Kaltinamasis M. P. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 142–143).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad M. P. yra teisiamas jau devintą kartą, o taip pat ir tai, kad kaltinamasis už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, tuo tarpu nei laisvės apribojimo, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nei realus arešto bausmės atlikimas didesnės įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo – jis toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmes parinkti ir paskirti teisingai, M. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina bei skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – teminuotas laivės atėmimas, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina bei skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks M. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės terminas, trumpesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės terminas, artimas maksimaliam.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos sant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pripažinus, kad M. P. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog M. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis M. P. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad M. P. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, t. y . vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo M. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paeis bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam M. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

M. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. P. (b. l. 35). Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. P. iš J. P. įgijo automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors formaliai dar registruotas J. P. vardu, tačiau faktiškai perduotas kaltinamojo žiniai bei atsakomybei, todėl automobilis turi būti konfiskuojamas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 112–119) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. turtui – automobiliui ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 42) paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, su arešto bausme, paskirta už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, subendrinti apėmimo būdu griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir kaltinamajam M. P. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam M. P. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. faktinio sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam M. P. baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;

- konfiskuoti automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. P. vardu.

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. turtui – automobiliui ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 42) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.