Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos, mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

3. Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės piniginiai reikalavimai kilę iš tarp atsakovo ir pradinės kreditorės AB „BnP Finance“ sudarytos vartojimo kredito sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti sutartyje numatytą 700,00 Eur sumą, tačiau įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovės prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – vartojimo kredito bendrosios sutarties sąlygos, paskolos sutarties specialiosios sąlygos, mokėjimo nurodymas, patvirtina, jog pirminė kreditorė atsakovui suteikė 700,00 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti kredito įmokas ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5 – 14, 32 – 33, 43). Atsakovas sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė, dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo įspėtas, nurodant nesumokėtą paskolos sumą, tačiau atsakovui nesumokėjus skolos, pradinė kreditorė sutartį su atsakovu nutraukė ir apie tai 2019 m. vasario 14 d. raštu pranešė atsakovui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 31, 44).

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas, žinodamas apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. AB „BnP Finance“ pagal 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2019 m. balandžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedu Nr. 13, perleido teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35 – 41, 16 – 26). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34).

6. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). A. E. M. sutarties, sudarytos su pirmine kreditore, bendrųjų sąlygų 3.1 punktu įsipareigojo gautus vartojimo kreditus grąžinti ir sumokėti vartojimo kredito mokestį, 3.5.2 punktu įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Paskolos sutarties specialiosiomis sąlygomis įsipareigojo grąžinti kreditą per 36 mėnesius bei sumokėti sutarties administravimo mokestį. Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 592,13 Eur kreditą ir 141,75 Eur sutarties administravimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

7. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu – CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys.

8. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punktu, atsakovui paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 61,84 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. po 0,05 procento, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Ieškovės reikalavimai dėl skolos, netesybų priteisimo pagrįsti, todėl tenkinami (6.37 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6,71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisi ir 113,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo dienos, 91,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutartie priedo Nr. 13 sudarymo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 592,13 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

10. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų „Sąvokose“, palūkanos apibūnamos metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Sutarties 8.6 punkte numatyta, jog iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sumokėti sutarties administravimo mokestį už visą vartojimo kredito sutarties terminą pagal grafiką bei iki faktinio vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas ir netesybas. Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal sutartį, įvykdymo. Sutarties Nr. BOB-3r8y799k specialiosiose sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 39 procentai ir atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas neprašė mažinti palūkanų dydžio, atsakovas, pasirašydamas sutartis su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku nemokėjo sutartimi sutartų įmokų, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

12. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 11,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą(CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429, 290 – 291 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, 592,13 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų trylikos centų) negrąžintą kredito sumą, 113,19 Eur (vieno šimto trylikos eurų ir devyniolikos centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo dienos, 91,98 Eur (devyniasdešimt vieno euro ir devyniasdešimt aštuonių centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.), 39 (trisdešimt devynių) procentų mokėjimo funkciją atliekančias (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (592,13 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 141,75 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro septyniasdešimt penkių centų) administravimo mokestį, 61,84 Eur (šešiasdešimt vieno euro aštuoniasdešimt keturių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,00 Eur (vienuolikos eurų) žyminį mokestį ir 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Nurodymas atsakovui: jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Informacija atsakovui: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Informacija atsakovui: jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimt dienų terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.