- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 2-2427/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1006-71/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euda“ ieškinį atsakovui J. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo bankrutuojančios UAB „Euda“ atstovas bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais kasos išlaidų orderius ir priteisti iš atsakovo J. D. 305 639,33 Lt.
Reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. D. priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 305 639,33 Lt sumai. Nurodė, kad prašoma priteisti ieškinio suma fiziniam asmeniui laikytina didele, todėl prašomų priemonių taikymas būtinas, siekiant kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas J. D. dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi, nurodęs, kad atsakovas J. D. atskirajame skunde pateikė pakankamai argumentų, kurie galėtų turėti įtakos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui, panaikino 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka 2011 m. liepos 25 d. teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Euda“ prašymą ir nutarė areštuoti atsakovui J. D. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 305 639,33 Lt sumai. Taip pat nurodė nesant pakankamai kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias turtines teises, vertybinius popierius ir pinigines lėšas, uždraudžiant lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
Teismas nustatė, jog atsakovas savo teiginių, kad jo finansinis pajėgumas suteikia galimybę atsiskaityti su ieškovu, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ir stabiliam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija pareikštų reikalavimų sumą ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, nepagrindė. Teismo teigimu, faktas, kad bankas atsisakė pratęsti atsakovui kredito kortelę, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o priešingai – patvirtina tai, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus ir ieškinio suma jam yra didelė. Atsižvelgdamas į tai, jog 2011 m. vasario 9 d. FNTT pavedimu ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės sukčiavimo buvo atliktas UAB „Euda“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 ir 2011-04-11, teismas konstatavo, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, taikydamas prašomas priemones, nenurodė išsamių motyvų, kodėl šioje byloje galimai palankus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigia, jog nutartis priimta formaliais pagrindais. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčijamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, jog ieškinio suma turėjo būti vertinama atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kuri yra pakankamai stabili. Atsakovas pateikė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, kuris, pasak jo, patvirtina, kad reikalaujama priteisti suma nėra didelė. Nurodo, jog jam priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Šiauliuose, Sėlių g. 31, vidutinė rinkos vertė yra 462 079 Lt. Taip pat pažymi, jog turi pastovias darbines pajamas. Teigia, jog pritaikytos priemonės kenkia jo reputacijai, dėl to gali būti patirta turtinė ir neturtinė žala, o atsakovas įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Teismas, priimdamas nutartį, buvo šališkas, neobjektyvus ir iš anksto nusistatęs atsakovo atžvilgiu, iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties, kadangi nepagrįstai rėmėsi šioje byloje dar nevertinta FNTT specialisto išvada. Tai reiškia, kad yra pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.
Atsiliepimas
Ieškovo BUAB „Euda“ atstovas bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ atsiliepimu į atsakovo J. D. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį. Teigia, jog pritaikytos priemonės yra proporcingos ir nepagrįstai nevaržo atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o tokio subjekto apsauga visuomet susijusi su viešuoju interesu. Praradus galimybę įvykdyti teismo sprendimą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes sumažėtų ieškovo turto masė bei kiekvieno kreditoriaus iš ieškovo turto gautina suma. Pažymi, jog iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog atsakovo turtas yra apsunkintas hipoteka. Kitų įrodymų, pagrindžiančių turtinę būklę, atsakovas nepateikė, todėl negali teigti, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad reikalavimo suma jo atžvilgiu yra nedidelė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teisėjų pažymi, kad apelianto teiginys, jog šioje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, yra nepagrįstas. Reikalavimas dėl 305 639,33 Lt sumos priteisimo teismų praktikoje paprastai pripažįstamas reikalavimu dėl didelės pinigų sumos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 2-1167/2009). Tačiau šalis, kuriai pareikštas tokio dydžio piniginis reikalavimas, gali pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tokia pinigų suma atsakovui nėra didelė (CPK 12 str.). Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d., 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti, būtent pats atsakovas. Apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą ir prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį – duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau šie duomenys apelianto geros turtinės padėties ir jo teiginio, kad šioje byloje pareikštojo ieškinio suma jam nėra didelė, nepatvirtina. Tiek iš šių, tiek ir iš Registrų centro duomenų bazės (www.registrucentras.lt) matyti, jog apelianto nuosavybės teise turimas turtas yra apsunkintas hipoteka nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. (25-27 b. l.). Kitų duomenų, pagrindžiančių teiginius, jog ieškinio suma turtiniu atžvilgiu yra nedidelė, atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Nesant duomenų apie tai, kad apeliantas turi kito, įsipareigojimais nesuvaržyto turto, o taip pat duomenų apie jo gaunamas pajamas, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, o šioje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė. Taigi, apelianto nurodyti argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro.
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nukentės jo reputacija ir jis patirs turtinę bei neturtinę žalą, nesudaro pagrindo laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškinio užtikrinimui. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia galimybę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.).
Atsakovui taip pat išaiškinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstu jo prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar lėšomis susijusius veiksmus, taip pat jis gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 str. 1, 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nebuvo nešališkas ir nepriklausomas ir yra iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja tik nutarties, kuria buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (CPK 185 str.), teisėtumo ir pagrįstumo kausimą. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės sukčiavimo ieškovo ūkinėje finansinėje veikloje, kaip į aplinkybę, didinančią sprendimo neįvykdymo riziką, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas. Be to iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėjęs atsakovo argumentus dėl civilinę bylą nagrinėjančios ir skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškimo dėl nušalinimo netenkino, nenustatęs CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų.
Šioje byloje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti tokias priemones egzistavimo. Apelianto skunde išdėstytais argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.