- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 2-1167/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- L. Z., asociacijai ,,Yuor Sport“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos hidrotechnika“, "Klaipėdos Hidrotechnika" Asociacija „Your Sport"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1925-125/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovams L. Z. , asociacijai ,,Yuor Sport“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir asociacijos „Your Sport“ sudarytą paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo L. Z. 448 000 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui L. Z. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Trinapolio g. 9B-25, Vilniuje, o nepakankant nekilnojamojo turto – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 448 000 Lt. Teismas uždraudė areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip pakeisti ar apriboti nuosavybės teises bei mažinti areštuoto turto vertę.
Teismas nutartyje nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, todėl egzistuoja pakankama rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L.Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Apeliantas nurodo, jog ieškovas yra juridinis asmuo, disponuojantis ženkliais finansiniais resursais, pareikšdamas ieškinį naudojasi profesionalia teisine pagalba, tuo tarpu atsakovas nėra atstovaujamas advokato. Nurodo, jog ieškovas neprašo taikyti restitucijos, todėl neaišku, kodėl teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimus, atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių. Tvirtina, jog ieškinyje nurodomi melagingi faktai, kuriais prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsakovas buvo įgaliotas pasirašyti ginčijamą sandorį, todėl ieškovas, reikšdamas nepagrįstą ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. Tai, kad ieškovas siekia pakenkti L. Z. , rodo ir ta aplinkybė, jog ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių prašė imtis tik vieno atsakovo, įmonės direktoriaus, atžvilgiu, o ne juridinio asmens, kuris realiai gavo minėtas lėšas, atžvilgiu. Be to, apeliantas pažymi, jog ieškovas žalą prašo priteisti tik iš L. Z. , nors jį pasirašyti ginčijamą sandorį įpareigojo P. J. ir A. B. , kurie turėtų būti bendraatsakoviais šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas ieškiniu prašo spręsti asmeninės L. Z. turtinės atsakomybės klausimą. Atsakovo pateiktas valdybos posėdžio protokolas kelia abejonių dėl P. Jurgučio parašo autentiškumo, todėl neturėtų būti vertinamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos.
Nagrinėjamu atveju, atsakovui pareikšti reikalavimai dėl 448 000 Lt sumos priteisimo. Atsakovas yra fizinis asmuo, reikalaujama priteisti suma yra itin didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovo turtui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, o tik nepakankant areštuoto buto vertės, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nevertina ar ieškovas reikalavimus pareiškė tinkamiems atsakovams, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.
Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, peržengė ieškinio ribas, t.y. ieškovas, prašydamas tarp šalių sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, neprašė taikyti restitucijos, todėl teismas negalėjo areštuoti atsakovo turto. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo L. Z. teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti, nes ieškinys pareikštas ne tik dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, bet ir dėl žalos, padarytos asociacijos ,,Your Sport“ generalinio direktoriaus L. Z. , atlyginimo. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jas parinko proporcingai ieškinyje pareikštiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.