Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solid Baltic Group“ ieškinį atsakovams R. S., V. S., uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“, M. S. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog BUAB „Solid Baltic Group“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla, vienintele steigėja ir akcininke laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. buvo atsakovė V. S., o bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ėjo atsakovas R. S.. Nuo 2014 m. birželio 17 d. visos ieškovės akcijos buvo perleistos atsakovei UAB „Juridinė paslauga“, kurios direktoriaus pareigas nuo 2014 m. birželio 20 d. eina atsakovas M. S.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje konstatuotas ieškovės nemokumas nuo 2013 m. Atsakovai M. S. ir R. S., atitinkamais vadovavimo bendrovei laikotarpiais, šiai jau esant nemokiai, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės interesais. Nė vienas iš jų nevykdė įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokia pareiga R. S. kilo 2013 m., o M. S. – nuo 2014 m. birželio 20 d. Todėl atsakovams, kaip buvusiems ieškovės vadovams, kilo pareiga atlyginti dėl neveikimo ieškovei bei jos kreditoriams atsiradusią žalą. Taip pat pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo ir ieškovės savininkams (akcininkams) – V. S. nuo 2013 m., o UAB „Juridinė paslauga“ nuo 2014 m. gegužės 2 d., kadangi bendrovės savininkės turėjo pareigą domėtis bendrovės finansine būkle ir esant būtinybei imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad būtų apsaugoti ieškovės ir jos kreditorių interesai, tačiau to nepadariusios sąmoningai leido UAB „Solid Baltic Group“ nuostoliams didėti. Žalą sudaro teismo patvirtintų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų suma, kurios bendrovė bankroto procese negalės padengti bei bankroto administravimo išlaidos.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015). Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi, pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).

7. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, susijusių su teisės normų, reglamentuojančių bendrovės dalyvio atsakomybę neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimu konstatavo, jog šią bylą nagrinėję teismai nenustatė tikslaus atsakovės V. S. sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino Akcinių bendrovių įstatymo BĮ 18 straipsnyje įtvirtintą akcininko teisę susipažinti su įmonės vidaus dokumentais su pareiga domėtis įmonės finansine padėtimi. Teismams nenustačius teisiškai reikšmingo atskaitos momento – kada atsakovė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, galėjo būti neteisingai nustatytos ir kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat nurodė, jog teismas, nustatydamas laikotarpį, už kurį atsakovė turi atlyginti žalą bendrovei, turėtų įvertinti paminėtas aplinkybes dėl atsakovės, kaip akcininkės, pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą pabaigos momento, kadangi teismai nepagrįstai rėmėsi bendrovės akcijų perleidimo sandorio fiktyvumo aplinkybe ir 2014 m. birželio 6 d. data laikytina akcininkų pasikeitimo data ir atsakovės pareigos inicijuoti bankroto bylą pasibaigimo data.

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Apeliantės V. S. pateiktas 2018 m. rugsėjo 10 d. procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti apeliacinio skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, teisėjų kolegija atsisako priimti 2018 m. rugsėjo 10 d. rašytinius paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl akcininkės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento

9. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai ir buvo reglamentuota, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) taikoma už bankroto bylos neinicijavimą laiku. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi įmonės vadovas (savininkas), jis turi disponuoti išsamia informacija apie bendrovę, nes pareiškime teismui turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo reikia pridėti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymus, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.

10. Teismų nustatyta, jog UAB „Solid Baltic Group“ steigėja ir akcininke laikotarpiu 2010 m. birželio 18 d.– 2014 m. birželio 6 d. buvo V. S.. UAB „Solid Baltic Group“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. Tik asmuo, kuris turi visą nurodytą informaciją apie įmonės finansinę padėtį, t. y. žino jos turto sudėtį, įmonės skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymo pagal įmonės sudarytas sutartis terminus, turi visus buhalterinės apskaitos dokumentus, objektyviai gali kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir būti atsakingas už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Kadangi akcininkė neturėjo pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jai gali kilti tik tuo atveju, jei ji faktiškai žinojo apie bendrovės 2013 m. nemokumą. Todėl atsakytina į klausimą, kada buvusi ieškovės akcininkė V. S. sužinojo arba turėjo sužinoti apie UAB „Solid Baltic Group“ nemokumą.

11. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 17 d.) akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Todėl vienasmenei akcininkei V. S. apie faktinį UAB „Solid Baltic Group“ nemokumą 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu tapo žinoma arba turėjo būti žinoma šio balanso patvirtinimo datą. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis 2013 m. atskaitinio laikotarpio finansinė atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti 2014 m. balandžio 30 d.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi faktinius bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog akcininkė V. S. sužinojo apie UAB „Solid Baltic Group“ nemokumą 2014 m. balandžio 30 d. ir nuo šio momento jai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jog apsaugoti ieškovės ir jos kreditorių interesus, atitinkamai užkirsti kelią UAB „Solid Baltic Group“ nuostoliams (kreditorių reiklavimams) didėti.

Dėl akcininkės civilinės deliktinės atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės, t. y. kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

14. Atsakovė 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime (dok. reg. Nr. 61980) paaiškino, jog UAB „Solid Baltic Group“ veikla buvo medienos ruoša, medienos prekyba. Šioje bendrovės veikloje V. S. neturėjo jokių žinių, todėl veikloje nedalyvavo ir bendrovės veikla nesidomėjo, apie finansinę padėtį nežinojo; ieškovės ūkinę-komercinę veiklą vykdė direktorius; laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. dirbo Klaipėdos apylinkės teisme posėdžių sekretore. Šiuos paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kaip abejotinus, kadangi R. S. (buvęs atsakovės sutuoktinis) ir V. S. veikė bendrai, kaip valdymo organai ir / arba dalyviai, ne tik BUAB „Solid Baltic Group“, bet ir kitose bendrovėse, kurių veikla buvo analogiška ieškovės vykdytai veiklai ir kurioms taip pat kaip ir ieškovei buvo iškeltos bankroto bylos: BUAB „Komsolis SMP“, BUAB „Inasa“, BUAB „Lamiumis“. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą pasisakė, jog vienasmenė akcininkė turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 5 straipsnio normoje nustatytą akcininko pareigą – inicijuoti bankroto bylą, bendrovei esant nemokiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018, 50 punktas).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. birželio 6 d. pažeidė akcininkės pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra viena iš vieną iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat yra priežastinis ryšys tarp neteisėto akcininkės neveikimo (neinicijavimo bankroto bylos) ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolių kreditoriams laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. birželio 6 d. Todėl akcininkė V. S. už pareigos inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylą pažeidimą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. birželio 6 d. yra atsakinga solidariai su buvusiu vadovu R. S. (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuostolių dydžio

16. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotini ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Nagrinėjamu atveju kyla pagrindas nustatyti kokia apimtimi padidėjo kreditorių reikalavimai nuo 2014 m. balandžio 30 d. (atsakovės sužinojimo apie bendrovės nemokumą momento) iki 2014 m. birželio 6 d. (akcininkų pasikeitimo momento).

17. Ieškovės bankroto administratorius 2017 m. gegužės 5 d. (dok. reg. Nr. 24952) ieškinio reikalavimų patikslinimo rašte prašė priteisti iš vadovo ir akcininkės solidariai 121 672,79 Eur dydžio nuostolius, kuriuos grindė 2014 m. kovo 14 d.–2014 m. birželio 17 d. laikotarpiu padidėjusiais įsipareigojimais kreditoriams: UAB „DHL Lietuva, UAB „Kuehne-Nagel“, UAB „Tele 2“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Alwark“, UAB „Diena Media News“ ir UAB „Paysera LT“. Remiantis minėtais administratoriaus pateiktais duomenimis, nustatyta, jog kreditorės UAB „Kuehne-Nagel“ 16 482,79 Eur (56 911,79 Lt) dydžio reikalavimas buvo pradelstas 2014 m. gegužės 8 d., 9 547,82 Eur (32 966,73 Lt) ir 10 375,96 Eur (35 826,10 Lt) dydžio reikalavimai buvo pradelsti 2014 m. gegužės 8 d. Iš viso kreditorės UAB „Kuehne-Nagel“ finansinis reikalavimas sudaro 36 406,57 Eur (16 482,79 Eur + 9 547,82 Eur + 10 375,96 Eur). Kreditorės UAB „TELE2“ 210,69 Eur (727,47 Lt) dydžio reikalavimas pradelstas nuo 2014 m. gegužės 25 d. Kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus pradelstų įmokų suma nuo 2014 m. gegužės 5 d. sudarė 4,63 Eur (16 Lt). Likusieji kreditorių reikalavimai neįeina į aptariamą laiko momentą, kuriuo bendrovės akcininkė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgus į 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. birželio 6 d. laikotarpiu susidariusius pradelstus įsipareigojimus ieškovės kreditoriams darytina išvada, kad BUAB „Solid Baltic Group“ akcininkė V. S. solidariai su vadovu R. S. atsakingi už 36 621,89 Eur (UAB „Kuehne-Nagel“ 36 406,57 Eur + UAB „TELE2“ 210,69 Eur + VSDFV 4,63 Eur) dydžio nuostolius, o atsakovas R. S. – už 85 050,90 Eur (121 672,79 Eur - 36 621,89 Eur) dydžio nuostolius. Šie nuostoliai priteisiami ieškovei.

Dėl procesinių palūkanų

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 priimtas 2016 m. lapkričio 28 d. teisėjos rezoliucija. Todėl nuo priteistų ieškovei sumų iš atsakovų nuo minėtos datos priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

20. Byloje ieškovės reikalavimas dėl 121 672,79 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų tenkintas iš dalies – iš atsakovų V. S. ir R. S. solidariai priteista 36 621,89 Eur (tenkinta 30,10 proc. reikalavimų), o iš atsakovo R. S. – 85 050,90 Eur nuostolių (tenkinta 69,90 proc. reikalavimų). Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį nuo 121 672,79 Eur sumos sudaro 1 707,23 Eur. Atsižvelgus į tenkintas reikalavimų dalis valstybei priteisiamos iš atsakovės V. S. 513,88 Eur ir iš atsakovo R. S. 1 193,35 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos (žyminis mokestis). Žyminis mokestis už apeliacinį ir kasacinį skundą nepriteisiamas, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

21. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). V. S. 2017 m. sausio 3 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų lėšų 605,00 Eur (pagal 2016 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 16/138 ir 2016 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 90365) už advokato pagalbą. Taip pat 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu V. S. prašė priteisti iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų 600,00 Eur (pagal 2017 m. lapkričio 9 sąskaitą faktūrą Nr. 14/116 ir 2017 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimą Nr. 976304) išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą.

22. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei V. S. proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai ieškovei teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamojoje byloje priteistina atsakovei V. S. bylinėjimosi išlaidų suma sudaro iš viso 362,70 Eur (605,00 Eur + 600,00 Eur = 1205,00 Eur - 69,90 proc.). Priteistina suma neviršija maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teisėjų kolegija priteisia atsakovei V. S. iš ieškovės administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 362,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

23. Pirmosios instancijos teismas 9,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) priteisė valstybei iš keturių atsakovų lygiomis dalimis (po 2,47 Eur). Šios išlaidos nepriklauso nuo ieškinio sumos, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Byloje nėra duomenų apie procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. pažymą procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasacinės instancijos teisme sudarė 20,83 Eur. Šios išlaidos priteisimos iš atsakovų R. S. ir V. S. lygiomis dalimis, t. y. po 10,41 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pakeičia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei solidariai iš atsakovų V. S. ir R. S. 121 672,79 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ priteisiami iš atsakovų V. S. ir R. S. solidariai 36 621,89 Eur nuostoliai ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ priteisiami iš atsakovo R. S. 85 050,90 Eur nuostoliai ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovei V. S., priteisiamos iš ieškovės BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 362,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba. Valstybei priteisiama iš atsakovo R. S. 1 193,35 Eur ir iš atsakovės V. S., 513,88 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), taip pat iš atsakovų R. S. bei V. S. lygiomis dalimis 20,83 Eur (po 10,41 Eur) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas dalyje, kuria priteista valstybei priteista iš visų atsakovų 9,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, paliekamas nepakeistas.

26. Sudėjus valstybei priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, darytina išvada priteisti valstybei iš atsakovo R. S. iš viso 1 203,76 Eur (1 193,35 Eur žyminio mokesčio dalis + 10,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), o iš atsakovės V. S. – iš viso 524,29 Eur (513,88 Eur žyminio mokesčio dalis + 10,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalį pakeisti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solid Baltic Group“, j. a. k. 302522740, iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 36 621,89 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt devynis centus) nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solid Baltic Group“, j. a. k. 302522740, iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 85 050,90 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius penkiasdešimt eurų ir devyniasdešimt centų) nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solid Baltic Group“, j. a. k. 302522740, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 362,70 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 203,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus tris eurus ir septyniasdešimt šešis centus) ir iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 524,29 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir dvidešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.