Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinio dalies atsisakymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kauno energija“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui D. L. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

2021 m. lapkričio 23 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovas sumokėjo skolą, tačiau liko nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Prašo bylą, dalyje dėl pagrindinio įsiskolinimo nutraukti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti ieškovei 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, jog ieškinio (jo dalies) atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkintinas.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Ieškovės prašymas dėl bylos dalies nutraukimo, nurodžius, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiantis, yra priimtinas. Civilinė byla Nr. e2-22433-1052/2021, dalyje dėl 318,60 Eur skolos už patiektą šilumą, 6,05 Eur skolos už karšto vandens aptarnavimą, 9,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutrauktina, nurodant, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Šioje byloje ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Tik po bylos iškėlimo atsakovas ieškovei sumokėjo skolą, tačiau liko nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1861-230/2020, 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1621-921/2021 ir kt.).

Atsakovas, nevykdydamas prievolių ieškovei, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė savo teises turėjo ginti pareikšdama ieškinį. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje (nepagrįstai pareikštų reikalavimų), proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Ieškovė yra sumokėjusi 17,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei atsisakius pareikšto ieškinio, jai grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 12,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2, 5 dalys). Likusi 25 procentų žyminio mokesčio dalis t. y. 4,25 Eur yra priteistina iš atsakovo (CPK). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 80 straipsnio 1 dalis 94 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo ir 1,71 Eur išlaidų už duomenų paiešką ir peržiūrą registruose. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neviršija 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismo išvardintas įstatymų nuostatas, bei tai, kad nėra nustatyta pagrindų mažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo yra priteistinos iš viso 42,26 Eur (36,30 Eur + 1,71 Eur + 4,25 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6, 10 punktai, 94 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

tenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. e2-22433-1052/2021, dalyje dėl 318,60 Eur skolos už patiektą šilumą, 6,05 Eur skolos už karšto vandens aptarnavimą, 9,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti.

Priteisti iš atsakovo D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, bylinėjimosi išlaidas – 42,26 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 12,75 Eur (dvylikos eurų 75 ct) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžinta Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.