- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- I-321-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02662-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Suchi Stars“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.6.1Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Suchi Stars“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Suchi Stars“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-17298.
Pareiškėja su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai teigia, jog neatlieka baudų, paskirtų pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, administravimo. Pareiškėja pažymi, kad baudą paskyrė ne Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat inicijavo baudos išieškojimą iš pareiškėjos, pateikiant nutarimą vykdyti antstoliui. Atsižvelgus į tai, pareiškėja mano, kad tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai parodo jos teisę administruoti paskirtas baudas ir jas išdėstyti.
Skunde pareiškėja pažymi, kad tiek Alkoholio kontrolės įstatymo, tiek Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos nenustato ekonominės sankcijos – baudos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, tačiau atsakovė turėjo taikyti įstatymo analogiją ir vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėja, remdamasi minėtomis aplinkybėmis, mano, kad Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl prašo skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog paskirta bauda pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas gali būti išdėstyta taikant Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio analogiją. Atsakovė pažymi, kad minėta nuostata reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, dėl kurio mokesčių administratorius gali priimti sprendimą remdamasis tiek minėta nuostata, tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis „Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis“ (toliau – ir Taisyklės), kurios reglamentuoja mokestinės nepriemokos ar baudos išdėstymą už administracinį nusižengimą.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymas ir Taisyklės nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti išdėstomas arba atidedamas mokėjimas pagal mokesčių mokėtojo prašymą, t. y. galima išdėstyti arba atidėti tik mokestines nepriemokas arba baudas už administracinį nusižengimą. Atsakovės manymu, pareiškėjai paskirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą nėra nei mokestinė nepriemoka, nei bauda už administracinį nusižengimą, todėl ši ekonominė sankcija negali būti išdėstyta nei pagal Mokesčių administravimo įstatymo, nei pagal Taisyklių nuostatas.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad baudą paskyrus ir ją antstoliui vykdyti perdavus, Valstybinė mokesčių inspekcija įgyja teisę administruoti šios baudos sumokėjimą ir pažymi, kad teisė paskirti baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą yra nustatyta minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir ekonominės sankcijos išieškojimo vykdymą reglamentuoja ne Mokesčių administravimo įstatymo, o Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, tačiau šiame įstatyme taip pat nėra nustatytas paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo reglamentavimas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (23.1-08)RNA-17298, kuriuo buvo atsisakyta išdėstyti pareiškėjai paskirtą ekonominę sankciją – baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 1 (b. l. 38-39) UAB „Suchi Stars“ skyrė 3 000 Eur baudą, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2, 3 ir 12 dalimis bei 33 straipsnio 2 dalimi, nes pareiškėja restorano patalpose laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepažymėtus specialiais ženklais 7 butelius degtinės, 2 butelius vyno bei neturėjo dokumentų, patvirtinančių šių alkoholinių gėrimų įsigijimą ar gabenimą.
Pareiškėja dėl priimto nutarimo buvo pateikusi skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-162/2016 (b. l. 40-48), pareiškėjos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-670-525/2017 (b. l. 49-55) patvirtino pirmos instancijos priimtą sprendimą.
Pareiškėja dėl sunkios bendrovės materialinės padėties negalėdama sumokėti paskirtos baudos, 2017 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu (b. l. 56) išdėstyti paskirtą baudą dalimis ir pateikė bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno nuostolių ataskaitą (b. l. 57-60). Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos prašymą, ginčijamu sprendimu nurodė, kad ekonominių sankcijų, pakirtų pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, neadministruoja ir atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio nuostata reglamentuoja mokestinės nepriemokos atidėjimą arba išdėstymą, o Taisyklių nuostatos reglamentuoja mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su atsakovės išdėstytais argumentais, kad minėtos nuostatos nereglamentuoja pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į tai ir įvertinęs Alkoholio kontrolės įstatymo turinį, pažymi, kad minėtas teisės aktas nors ir reglamentuoja ekonominės sankcijos paskyrimą už imperatyvių nuostatų nesilaikymą, tačiau nenustato paskirtos ekonominės sankcijos išdėstymo arba atidėjimo tvarkos. Pareiškėja mano, kad dėl šių aplinkybių turėtų būti taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio analogija, tačiau Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Teismas pažymi, kad analogiškose bylose dėl paskirtų ekonominių sankcijų išdėstymo arba atidėjimo tvarkos ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodė, kad nėra įstatymų numatyto pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, jei bauda yra paskirta institucijos nutarimu, o ne priteisiama teismo sprendimu. Atsižvelgus į tai, baudos mokėjimas negali būti išdėstomas kaip teismo sprendimu priteistos sumos (ABTĮ 97 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnis). Atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnį, nei institucija, skirianti baudas, nei bylą dėl jų teisėtumo nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl baudų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas, jeigu pareiškėjas geruoju neįvykdys nutarimo, o jo vykdymas bus perduotas vykdyti priverstinai – antstoliui, kuris turi teisę spręsti klausimus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 627 straipsnis) ar panašius klausimus, kurie yra numatyti vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1369/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1302/2010).
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir minėtą teismo praktiką, darytina išvada, kad nors atsakovė ir priėmė 2015 m. spalio 14 d. nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjai bei paskirtos baudos išieškojimo vykdymą perdavė antstoliui, tačiau šios aplinkybės nesuteikia atsakovei teisės spręsti klausimą dėl paskirtos baudos išdėstymo ar atidėjimo. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad pareiškėja dėl paskirtos ekonominės sankcijos išdėstymo turi teisę kreiptis į antstolį, kuris vykdo paskirtos baudos išieškojimą ir turi teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos nereglamentuoja paskirtos ekonominės sankcijos išdėstymo ar atidėjimo, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė išdėstyti pareiškėjai paskirtą baudą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, tačiau šios aplinkybės nepanaikina pareiškėjos teisės kreiptis dėl paskirtos baudos išdėstymo į antstolį, kuris vykdo paskirtos baudos išieškojimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Suchi Stars“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.