- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- I-560-162/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02249-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Sushi Stars“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Juozui Adomui Grišanovui
2016 m. sausio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sushi Stars“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1 dėl ekonominės sankcijos skyrimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Sushi Stars“ skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1, kuriuo bendrovei paskirta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2015 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1, „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ įmonei paskyrė 3000 Eur baudą. Minėta sankcija paskirta už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui priklausančio restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose buvo laikomi 7 buteliai degtinės ir 2 buteliai vyno, kurie nebuvo paženklinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką specialiais ženklais – banderolėmis bei neturėjo juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai. Mano, kad atsakovo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Klaipėdos apskrities VMI priimdama skundžiamą nutarimą padarė esminius procedūrinius pažeidimus bei pažeidė materialines teisės normas.
Nurodo, jog atsakovas nepranešė pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tinkamai, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo teisės teikti įrodymus, paaiškinimus, prieštaravimus, prašymus ir kt. Akcentuoja, jog pareiškėjui pranešimas pasirašytinai nebuvo įteiktas pažeidimo nustatymo metu, nei atsiųstas elektroninių siuntų pristatymo adresu, nei buveinės vietos adresu, nors minėtas adresas nurodytas visuose patikrinimo metu pildytuose Klaipėdos apskrities VMI dokumentuose bei yra prieinamas per viešas informavimo priemones. Mano, jog tokiu būdu atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 37 bei 37¹, 38 straipsnių reikalavimų.
Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VMI nutarime, 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 9 alkoholinių produktų butelius, kurie nebuvo paženklinti banderolėmis bei neturėjo privalomų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, laikė įmonės pagalbinėse patalpose. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo dokumentuose neužfiksavo to fakto, kad rasti alkoholiniai gėrimai buvo laikomi tarp fizinių asmenų asmeninių daiktų. Be to, jie net nebuvo patalpose, kuriose yra laikomi įmonės veiklai naudojami daiktai, produktai bei alkoholiniai gėrimai. Teigia, jog Klaipėdos apskrities VMI įstatymo pažeidimo protokolo surašymo metu atsisakė užfiksuoti pareiškėjo pateiktus duomenis ir įrodymus apie tai, kad 9 butelius alkoholinių gėrimų įsigijo būtent fiziniai asmenys savo reikmėms Rusijoje ir nepažeisdami įstatymų nustatytos tvarkos (leidžiamo kiekio) juos atsivežė į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sushi Stars“ direktorė patikrinimo metu nedalyvavo, todėl šiuos duomenis ir pagrindžiančius dokumentus galėjo pateikti tik įstatymo pažeidimo protokolo surašymo metu. Atkreipia dėmesį, kad šios įmonės direktorė, jos vyras ir pilnametė dukra yra Rusijos piliečiai, kurie atvykdami į Lietuvos Respubliką atsiveža savo šalies, jų manymu, kokybiškesnį produktą – alkoholinius gėrimus išskirtinai savo reikmėms. Dalį iš rastų gėrimų asmenys įsigijo 2015 m. liepos 18 d. Rusijoje ir tai patvirtina pridedamas elektroninio kasos aparato (EKA) kvitas. Nurodo, jog prie skundo pridedamos asmenų pasų kopijos patvirtina apie dažnus minėtų asmenų atvykimus į Lietuvą iš Rusijos, tame tarpe ir apie atvykimą į Lietuvą likus kelioms dienoms iki patikrinimo. Mano, kad Klaipėdos apskrities VMI pritaikė netinkamas teisės normas, o būtent Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 bei 10 punktus, kadangi šios normos reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę, nors alkoholinius gėrimus atsigabeno ir laikė fiziniai asmenys.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „Sushi Stars“ atstovas advokatas Vitalijus Katėnas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Juozas Adomas Grišanovas su pareiškėjo skundu nesutinka bei jį prašo atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 38-40) nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 000407 pareiškėjas patrauktas atsakomybėn už tai, kad turėdamas licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (licencijos Nr. 47/13A), 2015 m. rugpjūčio 27 d. veiklos vykdymo vietoje – restorano, esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovas pažymėjo, jog įstatymo pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime buvo klaidingai nurodytas restorano „Stars“ adresas: vietoje (duomenys neskelbtini) gatvės nurodant (duomenys neskelbtini) gatvę), pagalbinėse patalpose laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Protokole nurodyta, kad be dokumentų laikyti 9 buteliai (7 buteliai degtinės ir 2 buteliai vyno) alkoholinių produktų, kurių pardavimo kaina – 195,50 Eur. Nurodo, jog išnagrinėjus įstatymo pažeidimo protokolą bei visą su pažeidimu susijusią medžiagą nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktus. Nustačius šiuos pažeidimus, atsakovas 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1 pareiškėjui paskyrė 3000 Eur baudą bei konfiskavo be banderolių ir be dokumentų laikytus 9 butelius alkoholinių gėrimų.
Pažymi, kad pareiškėjo vadovei S. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta 2015 m. spalio 2 d. išsiunčiant registruotą laišką – pranešimą pareiškėjo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės vietos – (duomenys neskelbtini), adresu, t. y. vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi. Pranešime nurodyta, kad administracinė byla, kurioje pareiškėjas patrauktas atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus bus nagrinėjama 2015 m. spalio 14 d. 14 val. adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl to byla išnagrinėta paskirtu laiku pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškėjo vadovė S. P. pasirašytinai buvo supažindinta su 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 00047, kuriame buvo nurodytas pareiškėjo buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau nei protokolo surašymo metu, nei vėliau pareiškėjas kito korespondencijos įteikimo adreso nenurodė. Mano, kad atsakovas pareiškėją tinkamai informavo apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad paženklinti Rusijos banderolėmis du buteliai 0,75 litro vyno, du buteliai 0,7 litro degtinės ir penki buteliai 0,5 litro degtinės buvo rasti restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose. Teigia, jog pareiškėjas, laikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais nepaženklintus ir be įsigijimo dokumentų alkoholio produktus restorano pagalbinėse patalpose, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įtvirtintus draudimus. Mano, jog pareiškėjo argumentas, kad Rusijos banderolėmis paženklinti alkoholiniai gėrimai buvo atgabenti ir viešojo maitinimo vietoje laikyti fizinių asmenų ir todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atžvilgiu taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytos atsakomybės, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (minėta, toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, Nutarimas) „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo UAB „Sushi Stars“ paskirta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1 pareiškėjui UAB „Sushi Stars“ paskyrė 3000 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus kartu konfiskuojant 2015 m. rugpjūčio 27 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. FR1043-7834 išimtus devynis alkoholio produktų butelius, kurių pardavimo kaina 195,50 Eur (b. l. 5). Teisiniu skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindu nurodyti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai. Faktiniu šio Nutarimo priėmimo pagrindu nurodytos atsakovo nustatytos aplinkybės, t. y. kad UAB „Sushi Stars“, turėdama licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovei priklausančio restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus bei neturėjo juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Be nurodytų dokumentų pagalbinėse patalpose laikytų 9 butelių (7 butelių degtinės ir 2 butelių vyno) alkoholinių produktų pardavimo kaina 195,50 Eur.
2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 nustatyta, kad vykdydamos Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7834 Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistės patikrino UAB „Sushi Stars“ (juridinio asmens kodas 303038482, buveinės vietos adresas (duomenys neskelbtini)) veiklą (b. l. 7-8). 2015 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB „Sushi Stars“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), restorane „Stars“ pagalbinėse patalpose laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai nepaženklinti Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Nustatė, jog iš viso buvo laikomi 9 buteliai alkoholinių gėrimų už 195,50 Eur sumą. Nurodyta, jog tokiu būdu UAB „Sushi Stars“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 2 dalies 3 ir 10 punktų nuostatas.
Pareiškėjas nedalyvavo nagrinėjant administracinę bylą dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 nustatytų aplinkybių, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ar papildomų įrodymų atsakovui. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas jį netinkamai informavo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl jis neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant minėtą administracinę bylą, taip pat pateikti įrodymus ir kitus paaiškinimus. Mano, kad tokiu būdu atsakovas suvaržė pareiškėjo teises bei pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 37, 37¹ bei 38 straipsnius.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas bei Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197.
Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nagrinėjant bylas dėl šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą. Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus (pateikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Alkoholio kontrolės įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys šio įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso šalys iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, gauna pranešimą apie šio įstatymo pažeidimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio Įstatymo pažeidimo nustatymo metu.
Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Sushi Stars“ direktorei S. P. 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo pranešta, kad 2015 m. spalio 14 d. 14 val. Klaipėdos apskrities VMI, esančioje (duomenys neskelbtini) (13 aukšte, kabinete Nr. 1314), bus nagrinėjama administracinė byla, kurioje UAB „Sushi Stars“ patraukta atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (b. l. 44). Minėtu adresu išsiųstas Klaipėdos apskrities VMI pranešimas grįžo su žyma, kad pareiškėjas siuntos neatsiėmė pašte (b. l. 45). Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolo Nr. 000407 matyti, jog su juo UAB „Sushi Stars“ direktorė S. P. buvo supažindinta jo surašymo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 25 d. Minėtame 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 UAB „Sushi Stars“ buveinės vietos adresas nurodytas būtent (duomenys neskelbtini). UAB „Sushi Stars“ direktorė S. P. kito korespondencijos įteikimo adreso nenurodė.
Remiantis aptartomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog atsakovas pareiškėją apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informavo tinkamai, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad atsakovas skundžiamą nutarimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė neįsitikinęs apie siuntos įteikimą ar neįteikimą pareiškėjui.
Minėta, jog UAB „Sushi Stars“ direktorei S. P. 2015 m. spalio 2 d. buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas. Klaipėdos apskrities VMI pašto siunta su neįteiktu pranešimu grįžo 2015 m. lapkričio 5 d., t. y. jau po skundžiamo nutarimo priėmimo.
Teismas pažymi, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos atsakovui nenumato pareigos įsitikinti ar pašto siunta, kuri buvo išsiųsta pareiškėjo buveinės vietos adresu, pareiškėjui buvo įteikta. Šiuo atveju pats siuntos išsiuntimo faktas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu laikomas tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepaisant to, kad siunta galėjo būti ir neįteikta. Taip pat pastebėtina, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas pareiškėjui apie administracinės bylos nagrinėjimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo buvo išsiųstas 2015 m. spalio 2 d., o administracinė byla išnagrinėta 2015 m. spalio 14 d., t. y. pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 darbo dienų terminą. Tačiau šiuo atveju šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi pranešimas pareiškėjui apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką grįžo su žyma, kad neatsiėmė. Jeigu pareiškėjui toks pranešimas būtų buvęs įteiktas, o atsakovas skundžiamą nutarimą būtų priėmęs nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, tuomet Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 darbo dienų termino nesilaikymas galėtų būti traktuojamas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio pareiškėjas laiku ir tinkamai negalėjo pasirengti administracinės bylos nagrinėjimui bei dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pranešimas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo išsiųstas pareiškėjo buveinės vietos adresu, kadangi pareiškėjas kito adreso nenurodė bei pašto siuntai grįžus su žyma, kad pareiškėjas jos neatsiėmė, laikytina, kad pareiškėjas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalis), nepadarant esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių administracinė byla būtų buvusi išnagrinėta neobjektyviai ar pažeidus esmines procesines teises. Be to, nors pareiškėjas žinojo, kad yra surašytas įstatymo pažeidimo protokolas, tačiau nesiėmė veiksmų (nenurodė korespondencijos gavimo adreso), kad pranešimas jam būtų tinkamai įteiktas, nors turėjo žinoti ir suprasti, kad surašius įstatymo pažeidimo protokolą po to bus nagrinėjama administracinė byla ir jo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas sprendimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė visus įrodymus, kuriais argumentuojamas skundžiamo nutarimo neteisėtumas ir nepagrįstumas.
Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą grindžia ir tuo, kad rasti alkoholiniai gėrimai buvo fizinių asmenų ir jie buvo laikomi tarp fizinių asmenų asmeninių daiktų; jie net nebuvo patalpose, kuriose yra laikomi įmonės veiklai naudojami daiktai, produktai bei alkoholiniai gėrimai.
Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-7834, 2015 m. rugpjūčio 27 d. prekių likučių patikrinimo akto Nr. FR1043-7834 bei 2015 m. rugpjūčio 27 d. daiktų paėmimo protokolo Nr. FR1043-7834 turinio matyti, kad devyni alkoholinių gėrimų buteliai (7 buteliai degtinės ir 2 buteliai vyno), nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais, buvo laikomi ir išimti iš restorano „Stars“ pagalbinių patalpų (b. l. 9-11, 13). Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti devyni alkoholinių produktų buteliai buvo rasti kitur (pvz., tarp fizinių asmenų asmeninių daiktų), o ne būtent restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose, nėra. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjo argumentas, kad rasti alkoholiniai gėrimai nebuvo pagalbinėse patalpose, kuriose yra laikomi įmonės veiklai naudojami daiktai, produktai bei alkoholiniai gėrimai, laikytinas nepagrįstu.
Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Alkoholio kontrolės įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama: <...> 3) alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis; <...> 10) alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d., t. y. skundžiamo nutarimo priėmimo metu) (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197, reglamentuoja mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Šių Taisyklių privalo laikytis Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Lietuvos Respublikoje (1 punktas). Taisyklių 3 punktas nustato, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali verstis tik tos įmonės (įskaitant ir įmones, prekiaujančias alkoholiniais gėrimais neapmuitinamose parduotuvėse ar specialiosiose prekybos vietose), Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, kurie turi galiojančias savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taisyklių 8 punktas numato, jog draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus, nurodytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–8, 10, 12 punktuose, 2 dalies 1–8, 10 punktuose. Licencijų turėtojai privalo laikytis ir kitų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų.
Aiškinant Taisyklių 8 punktą lingvistiškai, darytina išvada, jog pagalbinėse patalpose draudžiama laikyti alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) alkoholinių produktų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Minėtas teisinis reglamentavimas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja prekybą ir laikymą alkoholinių gėrimų pardavimo vietose ir parduotuvių pagalbinėse patalpose. Kaip ir minėta, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir kt., todėl Alkoholio kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai ir imperatyviai nustato tų produktų prekybos bei laikymo apribojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 buvo nurodyta, kad šis protokolas buvo surašytas už restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose laikomus ir parduodamus alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, neturint prekybos vietoje juridinę galią turinčių tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad įstatymo pažeidimo protokole ir buvo nurodyta, kad šis protokolas surašytas už parduodamus alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovui išnagrinėjus administracinę bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta tik už alkoholinių gėrimų, kurie buvo nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais, laikymą restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose, bet ne už jų pardavimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas akcentuoja, kad 9 buteliai alkoholinių gėrimų priklausė fiziniams asmenims ir į bylą pateikė šių asmenų pasus, iš kurių matyti apie šių asmenų dažnus išvykimus į Rusiją bei 9 butelių alkoholinių gėrimų pirkimo kvitą (b. l. 20-27).
Teisėjų kolegija pažymi, jog alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).
Toks reguliavimas ir yra numatytas inter alia Alkoholio kontrolės įstatyme. Alkoholio kontrolės įstatymas reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiame įstatyme nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, taip numatant ir įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų.
Pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais, kurių prekybai yra taikomi itin griežti ir imperatyvūs įstatymo reikalavimai, turi pasirūpinti tuo, kad nebūtų pažeidžiamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos. Šiuo atveju tai, kad galimai fiziniai asmenys galėjo laikyti pareiškėjo pagalbinėse patalpose alkoholinius gėrimus, yra atsakingas būtent pareiškėjas, kadangi jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas ir privalo užtikrinti alkoholinių gėrimų laikymą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjo nurodyti fiziniai asmenys (S. P., kuri yra pareiškėjo UAB „Sushi Stars“ vadovė, jos vyras ir pilnametė dukra), kurie galimai galėjo laikyti alkoholinių gėrimų restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose, yra asmenys, iš esmės yra susiję su pareiškėjo ūkine veikla, t. y. jos gerinimu. Todėl įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nepadarė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, kadangi alkoholiniai gėrimai priklausė būtent fiziniams asmenims, laikytinas nepagrįstu.
Dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Įstatymų leidėjas, Alkoholio kontrolės įstatyme numatytoms sankcijoms už šio įstatymo pažeidimus suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos prasme. Sankcijos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją.
Skundžiamu Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1 pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktų pažeidimus paskirta 3000 Eur bauda kartu konfiskuojant devynis butelius alkoholinių produktų, kurių pardavimo kaina 195,50 Eur, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2, 3 ir 12 dalimis bei 33 straipsnio 2 dalimi. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą yra bauda nuo 289 Eur iki 14481 Eur. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimą jį pirmą kartą padarius yra bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur. Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduodami, laikomi, gabenami kontrabandiniai, falsifikuoti alkoholio produktai, alkoholiniai gėrimai be specialių ženklų – banderolių, be nustatyta tvarka išduotos licencijos, taip pat alkoholio produktai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ir kokybės reikalavimų ar kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, konfiskuojami vadovaujantis arba Administracinių teisė pažeidimų kodeksu, arba Baudžiamuoju kodeksu. Skundžiamame nutarime konstatuota lengvinanti aplinkybė – tai, kad be banderolių ir be įsigijimo dokumentų laikomų alkoholinių produktų kiekis buvo nedidelis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirta bendra sankcija buvo švelnesnė (mažesnė už numatytą jos vidurkį), nei kad ji numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Tai įvertinus sprendžiama, jog sankcija nėra per didelė ir yra pagrįsta. Be to, pareiškėjas skunde iš esmės nepateikia argumentų dėl jam skirtos baudos neproporcingumo ar jos neatitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams.
Remdamasi byloje esančiais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities VMI nutarimu paskirta UAB „Sushi Stars“ 3000 Eur ekonominė sankcija kartu konfiskuojant 9 butelius alkoholinių produktų (7 butelių degtinės ir 2 butelių vyno) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktų pažeidimus, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl Nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad <...> individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-7834, 2015 m. rugpjūčio 27 d. daiktų paėmimo protokole Nr. FR1043-7834, 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 bei 2015 m. spalio 14 d. skundžiamame nutarime Nr. 1 klaidingai nurodytas restorano „Stars“ adresas. Nurodyta, kad restoranas „Stars“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), nors veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nepaisant to, kad minėtuose dokumentuose klaidingai buvo nurodytas restorano „Stars“ veiklos adresas, tačiau šiuo adresu pareiškėjui nebuvo siunčiami jokie procesiniai dokumentai, be to, pats pareiškėjas neakcentuoja, kad šis pažeidimas buvo esminis, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Taigi įvertinus visas aplinkybės ir atsižvelgiant į tai, kad Nutarime nurodyta jį priėmusi institucija, išdėstytos pažeidimo konstatavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, kurių pažeidimas konstatuotas, taip pat aiškiai apibūdintas pats teisės pažeidimas, skirta įstatyme nustatyta sankcija, nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Darytina išvada, kad Nutarimas iš esmės atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius individualiems teisės aktams skirtus reikalavimus, tiek Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus nutarimui keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, jog priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sushi Stars“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.