- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-237-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-0423-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1496-902/2021 pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. K. dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. B. prašė atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą - 2010 m. birželio 21 d. teismo įsakymą Nr. L2-5420-452/2010.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti vykdyti 2010 m. birželio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-5420-452/2010.
3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 27 d. nustatyti pareiškėjui D. B. terminą iki 2021 m. vasario 8 d. įskaitytinai nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui atnaujinimo, laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2021 m. vasario 8 d. įskaitytinai pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti teismui duomenis, kurie patvirtintų, jog jis turi teisę reikšti reikalavimus į įsiskolinimą pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą.
7. Sprendė, kad nutartis D. B. įteikta tinkamai 2021 m. sausio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Nustatyto termino ribose, t. y. iki 2021 m. vasario 8 d. įskaitytinai, D. B. trūkumų nepašalino.
8. Nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nesidomėjo proceso eiga ir prašymo trūkumų nepašalino, prašymą laikė nepaduotu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu D. B. (toliau ir apeliantas) prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą pareiškimo trūkumas ištaisyti, nustatant terminą iki 2021 m. kovo 6 d. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu gavo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 21 d. nutartis;
9.2. apeliantas periodiškai domėjosi bylos eiga, paskutinį kartą prie e.teismas.lt sistemos buvo prisijungęs 2021 m. sausio 25 d., tuo metu jokių naujų įvykių byloje nematė. Apie vykstantį procesą periodiškai teiravosi teismo posėdžių sekretorės, tai patvirtina prie skundo pridedami el. laiškai. Tikėjosi, kad apie procesą bus praneša e.paštu, kaip tai buvo padaryta persiunčiant atskirąjį skundą;
9.3. apeliantas nuo 2021 m. sausio 4 d. turi nedarbingumą, prižiūri nepilnametę dukrą, todėl neturėjo laiko jungtis prie teismų sistemos, tikėdamas gauti iš teismo el. laišką, kaip ankstesniais kartais.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Prie skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes (susirašinėjimą su teismo darbuotoja, nedarbingumo pažymėjimą). Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertins, nes jie pagrindžia skunde nurodytas aplinkybes.
12. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė, kad apeliantas nepašalino nutartimi nustatytų trūkumų ir jį grąžino padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kyla, ar pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis siųsta apeliantui Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis) pagrįstai laikyta tinkamai įteikta pareiškėjui 2020 m. sausio 28 d.
15. Nagrinėjamu atveju, nors ir pareiškėjas turi prisijungimą prie prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo www.e.teismas.lt. sistemos, tačiau tai nepatvirtina, kad procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti.
16. Nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie pareiškėjui LITEKO VEP posistemiu 2020 m. sausio 27 d. išsiųstos nutarties pristatymo pareiškėjui datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – pristatymo datos ir laiko bei perskaitymo datos laukai bylos kortelėje yra tušti, taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nutartį yra gavęs ir, kad su ja yra susipažinęs.
17. Apeliantas nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis ir neturi pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas pareiškėjui gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
18. Nors pareiškėjas yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, tai nereiškia, kad teismas nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie teismo priimtus procesinius dokumentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, buvo užvesta nauja byla, nauju numeriu.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas bylos šalims, kurios pagal įstatymą neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui apie pradėtą naują bylos procesą nebuvo žinoma ir, suprantama, jis siuntė elektroninius laiškus teismo posėdžių sekretorei, klausdamas apie bylos eigą, bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, taigi buvo aktyvus, nors ir turėjo nedarbingumą nuo 2021-01-04 iki 2021-02-28, todėl negalima daryti išvados, kad apeliantas ignoravo siunčiamus teismo dokumentus ar kitu savo elgesiu nesiekė proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis).
21. Pareiškėjui apie priimtą nutartį dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo buvo išsiųsti tik per LITEKO VEP posistemį, tačiau teismui neturint duomenų, kad išsiųsti procesiniai dokumentai buvo pristatyti ir perskaityti, taip pat pareiškėjui nepašalinus trūkumų nustatytu terminu bei nesant tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, teismas negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį. Teismas turėjo imtis papildomų veiksmų ir pareiškėją apie teismo priimtus procesinius sprendimus informuoti kitais būdais, ypač atsižvelgiant į tai, kad anksčiau teismas yra siuntęs pareiškėjui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl jis pagrįstai tikėjosi ir toliau juos gauti, jam tinkančiu būdu.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismui vertinant, kad pareiškimui dėl termino atnaujinimo išspręsti nepakanka pareiškėjo nurodytų aplinkybių ar joms pagrįsti pateiktų įrodymų, dėl šio trūkumo turėtų būti sprendžiama ne pareiškimo priėmimo, o vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, o teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu spręsti iš naujo.