Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4241-2026 (ROIK: 26295319433) dalies, kuria nutarta konfiskuoti transporto priemonę Audi A4.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4241-2026 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 1 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 60 mėnesių bei transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios A. S. (toliau – pareiškėjas), konfiskavimas. Nuobauda paskirta už tai, kad A. S. 2026 m. sausio 31 d., 7.58 val., Molėtų pl., Vilniuje, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. S., neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones pakartotinai, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus pakartotinai, kai jam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 1,06 prom. girtumas, antru pūtimu – 1,07 prom. girtumas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. S. padaryto administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, nėra. Ginčo, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. S., taip pat nėra. Skundu keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės - daikto konfiskavimo - pagrįstumo klausimas. Skundu prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės ir nekonfiskuoti pareiškėjui priklausančios transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo - pagrįstumu.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas A. S..

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nežinojo apie tai, jog A. S. panaudos automobilį administraciniam nusižengimui daryti, jame pats nedalyvavo. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir laikytini siekiu išvengti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo - taikymo.

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017). Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenėms interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23/2012). Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kai padarytas vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, nėra pagrindas neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilį įsigijo perpardavimui, pats jo Vilniuje niekuomet nevairavo, nors automobilis nuo pat nupirkimo buvo Vilniuje. Kaip nustatyta iš pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, Vilniuje vairuodavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę jo brolis A. S.. Pareiškėjas nurodė, jog transporto priemonę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S. davė vairuoti pats, jam automobilis nebuvo aktualus, žinojo, kad jo neviruos, taigi perleido jį būtent A. S. pats ir sudarė sąlygas jam vairuoti automobilį neblaiviam. Pareiškėjas nurodė, jog nusižengimo padarymo dieną matė, jog brolis neblaivus ir suprato, kad ketina vykti į (duomenys neskelbtini). Argumentai, jog jis nežinojo, kad A. S. vairuos, laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu, transporto priemonę Audi A4 vairavo ir naudojosi ja tik A. S.. Pats pareiškėjas pripažino, jog teisės vairuoti jis neturi, nėra vairavęs savo automobilio Vilniuje, o automobilis nuo pat nupirkimo dienos buvo tik Vilniuje. Juo labiau pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai ir dėl to, jog pareiškėjas niekam kitam nebuvo suteikęs teisės vairuoti jam priklausančią transporto priemonę tik broliui A. S., teigė leidęs jam vairuoti jo automobilį. O dvi dienos iki skundžiamu nutarimu padaryto administracinio nusižengimo yra užfiksuotas administracinis nusižengimas dėl automobilio parkavimo taisyklių pažeidimo (duomenys neskelbtini), apie kurį jis nieko nežinojo. A. S. pripažino, jog nesumokėjo už automobilio parkavimą (duomenys neskelbtini), jis. Taigi teismui nekyla abejonių, jog automobiliu išimtinai naudojosi tik A. S., kuriam A. S. buvo jį perleidęs.

Pareiškėjo argumentai, kad nenorėjo leisti A. S. naudotis automobiliu nusižengimo padarymo dieną, ar kad raktus A. S. pasiėmė pats, jam neleidus, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog matė brolį tą rytą iki administracinio nusižengimo padarymo, matė, jog A. S. yra neblaivus, tačiau vis tiek nesiėmė būtinų priemonių, kad A. S. negalėtų pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone. Dėl šių aplinkybių A. S. turi prisiimti visas iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes, kadangi jis (transporto priemonės savininkas), nepakankamai kritiškai įvertinęs A. S. būklę ir galimybes tą rytą vairuoti automobilį, perleido savo nuosavybėje turėtą automobilį administraciniam nusižengimui daryti.

Pareiškėjo argumentai, nurodyti skunde, kad ankstesni vairuotojo nusižengimai padaryti su kitu automobiliu ir nėra susiję su jam priklausančia transporto priemone ir todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo, kaip transporto priemonės savininko, neatsargumo ar netinkamo elgesio, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ar per griežta. Kaip jau minėta, teismui nekyla abejonių, jog transporto priemone naudojosi išimtinai tik A. S. ir leidimo jam nusižengimo padarymo dieną naudotis transporto priemone, iš esmės nereikėjo. Automobilis ir taip visuomet buvo A. S. žinioje ir jo dispozicijoje. Tai, kad pareiškėjas savo vardu įsigijo transporto priemonę, kurią norėjo perparduoti, nelaikytinos aplinkybėmis, galinčiomis paneigti administracinio poveikio priemonių taikymo tikslingumą.

Teismas konstatuoja, jog Institucija, nutarusi konfiskuoti A. S. vardu įregistruotą automobilį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. A. S., buvo ne kartą sulaikytas neblaivus už vairo, žinojo, jog trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė galimai nebus konfiskuota, tą nurodė ir pats teismo posėdžio metu. Tai, jog transporto priemonė buvo perleista šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, leidžia Institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą, spręsti klausimą ir dėl ne nusižengimą padariusiam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucijos nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas - paskirta vadovaujantis administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam A. S. administraciniam nusižengimui, yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti nutarimo dalies dėl daikto konfiskavimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4241-2026 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, paliktinas nepakeistu, o A. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4241-2026 (ROIK: 26295309433) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.