Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1980-159/2012

2012 m. gruodžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4267-613/2012 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė V. Š. 2012-02-20 padavė teismui ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Juo teismą prašo: 1) panaikinti savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2012-01-12 įsakymą Nr. 4K dėl jos atleidimo iš darbo kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti darbdavį grąžinti ją į darbą ir išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo momento. Nurodė, kad nuo 1992-10-15 dirbo (duomenys neskelbtini) pardavėja alkoholinių gėrimų skyriuje ir buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Nuo 1992 m. parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriuje buvo atliekami patikrinimai, tačiau iki 2011 m. trūkumai nebuvo nustatyti. 2011-12-14 parduotuvėje buvo padaryta vietinė metinė inventorizacija. Jos metu paaiškėjo, kad yra prekių trūkumas už 38 431,04 Lt. Inventorizacijos metu nustatyta, kad faktiniai alkoholinių prekių likučiai nesutampa su buhalteriniais. (duomenys neskelbtini) direktorė R. K. pareikalavo pasiaiškinti dėl susidariusio trūkumo, tačiau ieškovė negali paaiškinti, iš kur atsirado toks prekių trūkumas. Per ilgus darbo metus toks prekių trūkumas susidarė pirmą kartą, ieškovė prekių nepasisavino ir nieko neslėpė. Ieškovė gali tik įtarti, kad tais metais žiemos metu buvo leista turgaus prekeiviams prekiauti daržovėmis pirmame parduotuvės aukšte. Alkoholinių gėrimų sandėlis buvo užrakinamas paprasta pakabinama spyna, signalizacijos nebuvo. Ne kartą direktorę ir pavaduotojus informavo, jog būtina alkoholinių gėrimų sandėlyje sumontuoti bent vietinę signalizaciją, tačiau vietinė signalizacija sumontuota nebuvo. Parduotuvės dviejuose skyriuose dirbo kartu su J. V. ir M. R. ir viena kitą pakeisdavo. Ieškovės įsitikinimu, buhalteriniuose dokumentuose yra įsivėlusi klaida, tačiau revizija padaryta nebuvo. Iš darbo buvo atleista, direktorei pareiškus, kad būtent ji, ieškovė, padarė tą trūkumą. Nesutinka su įmonės direktorės įsakyme Nr. 8 išdėstytais motyvais, nes jie nepagrįsti revizijos aktu ir revizorių išvadomis. Ieškovė įsitikinusi, kad iš darbo atleista neteisėtai, neatlikus visų reikalingų procedūrų ir nesurinkus visos medžiagos. Prekių iš atsakovės nepasisavino, todėl atsakovė šiurkščiai pažeidė įstatymą ir neįrodžiusi pažeidimo atleido ją iš darbo (b. l. 3–5).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad nuo 1992-10-16 ieškovė pagal darbo sutartį dirbo pas atsakovę pardavėja, 2000-12-07 ieškovė paskirta vyresniąja pardavėja (b. l. 15–17), 2007-05-02 ieškovė ir atsakovė sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 50), 2007-09-05 ieškovė supažindinta su vyresniosios pardavėjos pareiginiais nuostatais ir su 2011-01-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (b. l. 50–52, 53–58). 2011-12-12 atsakovė priėmė įsakymą Nr. 38 „Dėl prekių ir piniginių lėšų inventorizacijos parduotuvėje gėrimų skyriuje“ ir įsakė atlikti piniginių lėšų ir prekių metinę inventorizaciją – 2011-12-12 (b. l. 59). Atsakovė 2011-12-14 surašė vertybių patikrinimo rezultatų aktą, juo nustatė 38 431,04 Lt prekių trūkumą ir pareikalavo ieškovę pasiaiškinti (b. l. 70–72). Ieškovė 2011-12-19 atsakovei padavė pasiaiškinimą, jame nurodė, kad nežino, kaip įvyko, jog revizijos metu prekių faktiniai likučiai nesutinka su buhalteriniais likučiais (b. l. 73). Atsakovė 2012-01-12 priėmė įsakymą Nr. 8 „Dėl priemonių darbo drausmei užtikrinti skyrimo“ ir ieškovei – vyr. pardavėjai V. Š. – už bendrovėje nustatytos vidaus darbo tvarkos ir pareiginių nuostatų nesilaikymą skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (b. l. 75). Atsakovė vadovaudamasi DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 2012-01-12 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 4K ieškovę atleido iš darbo nuo 2012-01-12 (b. l. 19, 74). 2010-10-31 tarp UAB „Apsaugos komandos“ ir atsakovės buvo sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 305-10-10-31-02 dėl atsakovei priklausančios parduotuvės patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos (b. l. 76–83). 2012-05-30 Klaipėdos apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras K. G. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01844-11, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios V. Š. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., padarymo (b. l. 100–103). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūrai padavė skundą dėl 2012-05-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, juo prašė panaikinti 2012-05-30 Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-01844-11 pagal LR BK 184 str. 2 d. (b. l. 109).

Apeliantė V. Š. ginčija jos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėtumą ir pagrįstumą ir teigia, kad visada dirbo nepriekaištingai, parduotuvėje vagystės nebuvo, 38 431,04 Lt prekių trūkumas susidarė dėl atsakovės buhalteriniuose dokumentuose įsivėlusios klaidos, todėl apskritai prekių trūkumo nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį padarymą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ji apibrėžiama kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šia teisės norma nustatomi konkretūs, turintys nusikalstamų veikų požymių, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai. Neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jos turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007).

Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina darbdavio įrodinėtą poziciją, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių DK 235 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija nenustatė CPK teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimo ir konstatuoja, kad ieškovė dirbo vyresniosios pardavėjos darbą pas atsakovę, buvo supažindinta su visais jos teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, t. y. su vyresniosios pardavėjos pareiginiais nuostatais, taip pat su mažmeninės prekybos taisyklėmis. Ieškovė prieš planuojamą atsakovės metinę inventorizaciją atlikusi patikrinimą, pati nustatė prekių trūkumą bei apie tai pranešė atsakovei. Atsakovė 2011-12-12–2011-12-13 atlikusi vietinę metinę inventorizaciją, palyginusi faktiškai parduotuvėje esančias prekes su įmonės buhalteriniuose dokumentuose esančiais duomenimis, nustatė prekių trūkumą už 38 431,04 Lt. Ieškovė negalėjo paaiškinti tokio prekių trūkumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nebuvo atidi ir rūpestinga darbuotoja. Žinodama, kad yra atsakinga už prekių įsigijimą, apsaugą ir realizaciją, už piniginių įplaukų neatitikimą parduotų prekių kiekio ir kasos aparato rodmenų, turėjo pareigą kiekvieną parduotuvės darbo dieną nurašyti kasos aparato rodmenis, suskaičiuoti kasos pinigų likutį ir užpildyti pajamų knygą, o gavusi prekes patikrinti jų kiekius, komplektaciją, kainą bei dokumentus (Pareiginių instrukcijų 8, 10 punktas). Kadangi nustatytas didelis prekių trūkumas, apie vagystę ar įsilaužimą pranešta nebuvo, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad prekių trūkumas susidarė per visą 2011 metų laikotarpį. Jei apeliantė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir kiekvieną parduotuvės darbo dieną nurašiusi kasos aparato rodmenis, suskaičiavusi kasos pinigų likutį bei sutikrinusi faktiškai turimas prekes su buhalteriniais dokumentais, būtų išvengusi tokios žalos atsakovei padarymo, nes tokio didelio prekių trūkumo nepastebėti per visus metus yra neįmanoma. Todėl labiau tikėtina, kad apeliantė galėjo ir turėjo pastebėti apie susidariusį prekių trūkumą bei pranešti atsakovei, tačiau to nepadarė. Tas faktas, kad apie susidariusį prekių trūkumą apeliantė sužinojo tik prieš atsakovės numatomą inventorizaciją, pati atliko patikrinimą, įrodo, kad ji nevykdė jai pavestų funkcijų ir šiurkščiai nusižengė darbo pareigoms. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantė nesilaikė pareiginių nuostatų, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, neatliko tinkamai jai pavestų funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė vyresniosios pardavėjos pareiginių nuostatų II skirsnio 12, 14, V skirsnio 1, 5 punktų reikalavimus.

Nustatyta, kad su ieškove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal ją ieškovė, dirbanti vyr. pardavėja, buvo prisiėmusi visišką materialinę atsakomybę už įmonės jai patikėtų materialinių vertybių saugojimą ir įsipareigusi tausoti jai perduotas įmonės materialines vertybes bei imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, tvarkyti jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą, dalyvauti inventorizuojant jai patikėtas materialines vertybės.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad parduotuvės antrajame aukšte prekiaujama ir pramoninėmis prekėmis, ir alkoholiniais gėrimais, nors bendra signalizacija buvo įrengta, tačiau alkoholinių gėrimų sandėlyje tokios signalizacijos nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad parduotuvės patalpos buvo saugomos, apie įsilaužimą ar vagystę iš parduotuvės patalpų pranešimų nebuvo gauta ir kad atsakovės administracija jokių siūlymų, kad būtina sustiprinti parduotuvės apsaugą, negavo. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji ėmėsi kokių nors priemonių, kad išvengtų žalos atsiradimo. Pasirašydama inventorizacijos akte sutiko su trūkumais, be to, ji pati prieš inventorizaciją patvirtino, kad yra trūkumų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku nepranešė įmonės administracijai apie aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugojimui, netinkamai tvarkė jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir neužtikrino jai patikėtų materialinių vertybių apsaugos, todėl padarė atsakovei 38 431,04 Lt žalą. Tokie ieškovės veiksmai pagrįstai sudarė pagrindą atsakovei ieškovės padarytą pažeidimą kvalifikuoti šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir skirti jai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įrodė, kad dėl įmonei padarytų prekių trūkumo yra kalta ieškovė, o tas faktas, koks realus padarytų trūkumų dydis, neturi teisinės reikšmės ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumui ir pagrįstumui, nes aplinkybė, kad faktiškas prekių kiekis neatitinka buhalterinių dokumentų, yra nustatyta inventorizacijos aktu.

Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teiginiais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.