Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1853-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2S-1853-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18590-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1853-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18590-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.2.; 94.2.3; 122.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-26041-820/2014 pagal R. J. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl teismo neteisėtų veiksmų bei atsakovų veikimo ir neveikimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo R. J. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuriame ieškovas prašo teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Teisėjų tarybos bei Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti pagal kompetenciją ieškovo prašymus atsakovams ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką R. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ieškinį grąžino ieškovui.

Teismas nustatė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ieškinį pavadino „dėl teismo neteisėtų veiksmų ir atsakovų veikimo ir neveikimo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, tačiau ieškinio pavadinimas neatitinka paties ieškinio dalyko ir pagrindo.

Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė faktines aplinkybes, jog LAVT pirmininkas susipažinęs su ieškovo skundu atsisakė jį priimti pasirašydamas padėjėjo parengtą ir , ieškovo teigimu, neteisėtą ir nepagrįstą procesinį dokumentą tuo padarydamas Teismų įstatymo, Teisėjų etikos kodekso pažeidimus. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi su prašymais pagal kompetenciją dėl drausmės bylos iškėlimo ir LVAT pirmininko atleidimo iš pareigų į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Pagal šį faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas pareiškė šiuos reikalavimus: įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų Tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisijas išnagrinėti pagal kompetenciją ieškovo prašymus atsakovams ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką R. P..

Teismų įstatymo 90 str. 5 d. nustato, kad LVAT teisėją atleidžia Respublikos Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms. Respublikos Prezidentas, būdamas valstybės vadovas (LR Konstitucijos 77 str. 1 d.) ir turėdamas išskirtinį teisinį statusą, įgyvendina LR Konstitucijoje įtvirtintus Respublikos Prezidento įgaliojimus (LR Konstitucijos 84 str.). Šių teisės aktų pagrindu suteiktais įgalinimais Respublikos Prezidentas vykdo valstybės valdžią. Bendrosios kompetencijos teismuose ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (CPK 1 str.). Todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo Respublikos Prezidentę išnagrinėti ieškovo prašymą ir atleisti LVAT pirmininką iš pareigų nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

CPK 1 str. 1 d. nustato teismų kompetenciją nagrinėjant bylas civilinio proceso nustatyta tvarka: šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisės aktai nesuteikia galimybės bendrosios kompetencijos teismui galimybės nagrinėti reikalavimus įpareigoti Teisėjų Tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti asmens prašymus ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką. Įgalinimus atleisti LVAT pirmininką turi Respublikos Prezidentas, įgyvendinantis valstybės valdžią. Todėl ir šie reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 d. ).

Teismas pasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovavimu (pvz.: advokatu, advokato padėjėju), kuris galėtų padėti tinkamai atstovauti ir ginti asmens teises (CPK 51 str. 1 d., CPK 160 str. 1 d. 7 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas R. J. pateikė atskirąjį skundą (b.l.17-30), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atsižvelgdamas į teismų praktiką nurodo, jog teismas privalo ieškiniui esant netinkamai suformuluotam, nustatyti terminą trūkumams pašalinti, bert ne atsisakyto priimti ieškinį ir ginčas dėl teismo neteisėtų veiksmų (CPK 6.272str. 2 d.) turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Ieškinys taisytinu pripažįstamas tik tuomet, kai jo trūkumai yra kliūtis pradėti bylos nagrinėjimą. Būtent šį aspektą teismas ir turi tikrinti ieškinio priėmimo metu, o ieškinio pagrįstumas, ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumas svarstomas nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi nenustatė pašalinti ieškinio trūkumus, nors įstatymas nedraudžia teismui prašyti pakartotinai pašalinti ieškinio trūkumus, jei, teismo nuomone, pastarieji nebuvo pašalinti, nes priešingas ieškinio trūkumų šalinimo instituto aiškinimas

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1028/2012 aiškinimas prieštarautų civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams bei reikštų formalaus teisingumo vykdymo įtvirtinimą (CPK 2, 7 straipsniai).

Apeliantas vadovaujasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1028/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-885-11). Taip pat nurodo, jog Teismų įstatymas 84 str., 4 d., nustato, jog siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 str. 2 d. numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jis yra asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 str. 2 d. numatytą nusižengimą, jis kreipėsi į LR Prezidentę su prašymu pagal LR teismų įstatymo 83 str. 4 d. prasme, kuriai taip pat tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 str. 2 d. numatytą nusižengimą, todėl turėjo būti pateiktas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai motyvuotas teikimas dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo ir pradėti teisėjo atleidimo procedūrą. Apelianto manymu, tokio pobūdžio prašymas turėtų būti nagrinėjamas civilinėje byloje dėl Prezidento dekreto teisėtumo ir pagrįstumo ar veikimo ir neveikimo kartu dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos ir Teisėjų tarybos veikimo ir neveikimo.

Teisė kreiptis į teismą, kaip prigimtinė teisė, taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Visos abejonės, jeigu tokių ir kiltų, turi būti aiškinamos teisės kreiptis į teismą naudai (CPK 24 str. 2 d.). LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 38/06).

Teismas, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimo, turėjo atsižvelgti į paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes, todėl skundžiama nutartimi (nutartis yra formali ir nemotyvuota) ieškinį atsisakant priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka šiurkščiai pažeidė Konvencijoje 1 str. 6 str. 1 d., 13 str.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog bendrosios kompetencijos teismuose ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (CPK 1 str.), be to teisės aktai nesuteikia galimybės bendrosios kompetencijos teismui galimybės nagrinėti reikalavimus įpareigoti Teisėjų Tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti asmens prašymus ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką.

Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą grįsdamas argumentu, jog asmens teisė kreiptis į teismą ir ginti savo subjektines teises negali būti paneigiama; be to, teismas negali atsisakyti priimti ieškinį formaliai, netaikęs ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 str. 1 d.), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 str. 2 d.) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).

Prieš spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų nuspręsti, ar nėra kliūčių, kurios, net ir pašalinus ieškinio trūkumus, neleistų teismui priimti ieškinio (CPK 137 str. 2 d.). Netikslinga nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jei net ir ištaisius juos, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį.

Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Teismas negali būti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio pagrindą, nes teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Taigi, tuo atveju, jei nustatoma, kad byla apskritai nepriskirtina teismui (ginčo nepriklauso spręsti teismui), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas, o ieškinį atsisakoma priimti.

Pažymėtina, jog ieškovo nurodytose teismų nagrinėtose bylose buvo nagrinėjamos netapačios aplinkybės nagrinėjamam atvejui. Ieškovo nurodytose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1028/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-885-11) buvo sprendžiami klausimai dėl teisėjų atleidimo iš užimamų pareigų, atsižvelgiant į LR teismų įstatymo 90 str. 8 d., kurioje reglamentuojama, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Spręsdamas dėl šios normos konstitucingumo, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėjas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iš pareigų, turi teisę dėl savo pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą. Ši jo teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti.

Šiuo atveju ieškovas nėra tas subjektas, kuris pagal LR teismų įstatymo 90 str. 8 d. gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl atleidimo iš pareigų. Ieškovas gi pareiškė reikalavimus įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų Tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisijas išnagrinėti pagal kompetenciją ieškovo prašymus atsakovams ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką R. P.. Todėl ieškovo nurodytomis nutartimis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ir daryti išvadą, jog ir ieškovo reiškiami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bendrosios kompetencijos teismuose ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (CPK 1 str.). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo Respublikos Prezidentę išnagrinėti ieškovo prašymą ir atleisti LVAT pirmininką iš pareigų nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.)

Pažymėtina ir tai, kad Teisėjų tarybos darbo reglamente Teisėjų tarybos sprendimų siūlyti arba nesiūlyti teikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjui apskundimo tvarka nenumatyta.

Teismų įstatymo 85 str. nuostatos numato, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1-6.3 punktai). Komisijos priimti sprendimai neskundžiami (41 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui atleisti konkretų teisėją iš pareigų įgalina Prezidentą atleisti šį teisėją (tam, kad Prezidentas galėtų atleisti teisėją iš einamų pareigų, būtinas Teisėjų tarybos pritarimas), tačiau jo neįpareigoja to daryti. Priimdamas sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, Respublikos Prezidentas konstituciškai neįpareigotas paisyti Teisėjų tarybos nutarimo patarti atleisti konkretų teisėją iš pareigų, t. y. Prezidentas turi teisę, atsižvelgęs į konkrečios situacijos aplinkybes, nuspręsti neatleisti teisėjo, nors Teisėjų taryba patarė tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju pagrįsti yra pirmosios instancijos teismo argumentai, jog CPK 1 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato teismų kompetencijos nagrinėjant bylas civilinio proceso nustatyta tvarka nagrinėti ir reikalavimus įpareigoti Teisėjų Tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti asmens prašymus ir atleisti iš pareigų LVAT pirmininką, nes įgalinimus atleisti LVAT pirmininką turi tik Respublikos Prezidentas, įgyvendinantis valstybės valdžią ir teisėjo atleidimas arba neatleidimas iš pareigų yra Respublikos Prezidento diskrecijos teisė, išplaukianti iš LR Konstitucijoje ir LR teismų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus teiginius apie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Konstitucijos teisių pažeidimus, valstybės vadovo ir teismų savivaldos institucijų pareigų neatlikimą, teismo sprendimo nemotyvavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme ir pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina