Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirba, nevedęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės numatant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant toliau tęsti mokslus arba pradėti dirbti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 1,267 g kokaino, kol 2024 m. kovo 27 d. apie 19.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnai dalinės apžiūros metu rankinėje rado ir paėmė du užspaudžiamus juodos spalvos maišelius, kuriuose buvo baltos spalvos biri narkotinė medžiaga – 1,267 g kokaino.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. G. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis važiavo susitikti su drauge. Turėjo narkotikus, kokainą, savo reikmėms be tikslo platinti. Su nustatytu medžiagos kiekiu sutinka. Yra anksčiau vartojęs ir kokainą. Tuo metu dažnai vartojo, dabar nustojo. Tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), dabar – (duomenys neskelbtini). Neprisimena, iš kur gavo narkotikus, klubuose gaudavo, per „Telegram“. Pirko už 200 Eur. Gailisi taip padaręs. Gailisi, kad vartojo narkotikus, kad turėjo juos prie savęs. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad galėtų pabaigti mokslus. Buvo noras išbandyti, turėti gerą laiką, savaitgalį. Buvo mėgėjas parūkyti. Neberūko nuo tada, kai įsidarbino, apie (duomenys neskelbtini). Nevartoti padėjo mama, užrašė pas psichologą. Dabar jis mokosi, ruošiasi perlaikyti ir perlaiko egzaminus, kad galėtų įstoti studijuoti (duomenys neskelbtini), galvoja apie kariuomenę, nes jau pašaukė į tarnybą. Būna namuose, su draugais. Dabar jo draugai pasikeitė, senos kompanijos nebėra. Jo aplinkoje nėra vartojančių. Jis padarė reikiamas išvadas. Laisvalaikiu mėgsta žaisti krepšinį. Gyvena su mama ir tėčiu, brolis jau išsikraustęs. Dabar yra labiau prižiūrimas tėvų, mama dirba iš namų. Dabar yra atsisakęs „žolės“, bet jei į legalią šalį nuvyktų, gal „užpūstų“. Su mama santykiai labai artimi, prižiūri jį, parašo žinutę, paskambina. Su tėvu santykiai tokie pat kaip su mama, tik mama labiau užsiima tokiais dalykais nei tėtis. Buvo pas psichologą konsultacijoje, pasikalbėjo apie gyvenimą, paprašė motyvacijos. Policijos pareigūnų labai išsigando, nežinojo, ką pasakyti, narkotinių medžiagų nėra nešiojęs, neturi mašinos. Nelabai sutiktų atlikti nemokamų darbų. Už savo poelgius gailisi ir neplanuoja to daugiau daryti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galimai laiduotoja D. G. parodė, kad rūpinasi vaiku visą gyvenimą, prižiūri su vyru, kad mokytųsi, kartu gyvena. Po įvykių visi buvo sukrėsti. Daug šnekėjo, kalbėjo, mano, kad sūnus pasikeitė. Ji paskatino sūnų nueiti pas psichologą, perlaikyti egzaminus, kam jis šiuo metu ir ruošiasi. Mano, kad daro jam teigiamą įtaką. Sūnaus draugų ratas yra pasikeitęs. Ji stebi sūnų, stebės ir toliau. Mano, kad ji yra geros reputacijos, neteista, nebausta. Sūnus, kai nesimoko, sėdi prie kompiuterio, padaro tai, ko jo paprašo, turi draugę, nueina pas ją. Kalbasi apie darbo susiradimą, apie ateities planus. Dirbo sūnus ilgiau nei (duomenys neskelbtini). Negirdėjo, kad sūnus klubuose lankytųsi. Nesimatė, kad sūnus vartotų narkotikus. Mano, kad jis pasikeitė, niekur nėjo kurį laiką, nebendravo. Pirmas ir antras sulaikymai greitai įvyko. Verkė abu dėl situacijos, daug kalbėjo, buvo daug pažadų. Ji yra prieš bet kokius žalingus įpročius, stengiasi gyventi sąžiningai ir vaiką to moko. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje parodymus davęs kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo iki liudytojo apklausos teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 28 d. apklaustas įtariamasis V. G. pasinaudojo teise neduoti parodymų (b. l. 149–150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 7 d. apklaustas įtariamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines ar psichotropines medžiagas vartoja retai, alkoholį vartoja retai, anksčiau neteistas. Aplinkybių, kaip įsigijo narkotines medžiagas, neatsimena, gal per „Telegram“ arba klube. Narkotines medžiagas pirko savo asmeniniam vartojimui, niekam jų neplanavo parduoti ar kitaip platinti. 2024 m. kovo 27 d. vakare, apie 19 val., važiavo autobusu namo, (duomenys neskelbtini) stotelėje išlipo iš autobuso ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nepaaiškino, kodėl jį sulaikė, jie patikrino jo kišenes, daiktus, ir rado 2 maišelius kokaino. Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad šios medžiagos skirtos jo asmeniniam naudojimui, ruošėsi savaitgalį jas vartoti. Dėl nuotraukų ir vaizdo įrašų, rastų jo telefone, gali pasakyti, kad keliose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomos narkotinės medžiagos yra jo, skirtos jo asmeniniam vartojimui, o didžioji dauguma nuotraukų ir vaizdo įrašų yra iš „Telegram“ programėlės, narkotinės medžiagos tuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose nėra jo. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Mano, kad priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi, paskutiniu metu jas vartoja retai. „Žolės“ parūko dėl nuotaikos, o stipresnes narkotines medžiagas, tokias kaip kokainas, yra vartojęs, kad išliktų energingas ir žvalus (b. l. 159–161).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 19 d. apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Specialiosios parengties skyriuje specialistu. 2024 m. kovo 27 d. dirbo su minėto skyriaus specialistu J. A. 2024 m. kovo 27 d. apie 18.24 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur buvo žinoma, kad autobusu važiuoja asmuo, kuris galimai prie savęs turi narkotinių medžiagų ir tuoj pat turėtų išlipti stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus nurodytu adresu, pastebėjo asmenį, apsirengusį pilkos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos striuke, ant peties turėjo vyrišką rankinę. Supratę, kad iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas sulaikyti būtent šį asmenį, jie sustojo prie stotelės ir iš karto sulaikė minėtą asmenį, uždėjo spec. priemonę – antrankius. Sulaikius asmenį, paaiškėjo, kad tai V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausė asmens, ar jis turi prie savęs draudžiamų daiktų, šis jiems atsakė, kad turi savo rankinėje narkotinių medžiagų, o būtent kokaino, kaip jis sakė, 2 gramus. Patikrinus V. G. rankinę, buvo rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis, kurio viduje matėsi dar 2 vnt. maišelių, kurių viduje matėsi, jog yra baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos. Paklausus V. G., kur įgijo šias narkotines medžiagas, jis atsakė, kad yra „drop‘ų“ nešiotojas, teigė, kad medžiagas gauna iš asmens, su kuriuo bendrauja per programėlę „Telegram“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nurodo, kuriose vietose yra paliktos narkotinės medžiagos, nuvykus jam pasiimti narkotinių medžiagų, gauna informaciją, į kurias vietas reikia išnešioti minėtas narkotines medžiagas. Jis už narkotinių medžiagų išnešiojimą, nuo kiekvieno parduoto kiekio, nuo gautos sumos gauna 20 proc. atlygio. V. G. pergyveno, drebėjo, paklausus, kodėl jis dreba, atsakė, jog tikėjosi, kad gali taip būti (kad bus sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis), asmuo vis klausinėjo, kas jam dabar bus, kokia atsakomybė numatyta ir pan. V. G. buvo paaiškinta, kad jeigu bendradarbiaus su policija, tai bus traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė (b. l. 19–21).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. kovo 27 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje, priešais (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai – specialistas E. Z. ir specialistas J. A. paviršutinės apžiūros metu pas V. G., gim. (duomenys neskelbtini) rugpjūčio 12 d., rankinėje rado 2 vnt. užspaudžiamus maišelius su šviesios spalvos biria, kaip įtariama, narkotine medžiaga (b. l. 5).

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto 2024 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykstant į įvykio vietą, buvo gauta informacija, kad asmuo, kurį reikia sulaikyti, yra (duomenys neskelbtini), asmuo yra apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos striuke, ant peties yra „tašė“. Atvykus minėtu adresu, prie (duomenys neskelbtini) stotelės buvo pastebėtas asmuo, prie kurio staigiai privažiavus ir pribėgus, jis buvo sulaikytas, pargriautas ant žemės, o rankos užvestos už nugaros. Kaip paaiškėjo, tai buvo V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus minėto asmens, ar prie savęs turi draudžiamų daiktų, asmuo atsakė, kad juodos spalvos „tašėje“ turi narkotinių medžiagų, t. y. 2 gramus kokaino. Patikrinus minėtą „tašę“, jos viduje buvo rastas permatomas polietileninis užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo dar vienas polietileninis užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo dar 2 vnt. polietileniniai užspaudžiami maišeliai, o jo viduje buvo baltos spalvos medžiaga, kuri yra galimai narkotinė medžiaga. Paklausus V. G., iš kur jis gavo narkotinių medžiagų, šis atsakė, kad jis yra narkotinių medžiagų nešiotojas. Kad jam parašo asmuo iš „Telegram“ programėlės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jam nurodo vietą, kurioje paliktos narkotinės medžiagos, tada jis nuvykęs pasiimti narkotinių medžiagų, gauna kitą informaciją, į kurias vietas reikia nunešti narkotines medžiagas, jas palikti ir po to pasiimti pinigus, taip jis už tai gauna nuo kiekvienos parduotos sumos narkotinių medžiagų 20 proc. atlygio (b. l. 13).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. kratos protokole nurodyta, kad krata atlikta name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus namą ir jame esančias patalpas, nutarime ieškomų daiktų ir medžiagų nerasta (b. l. 27–37).

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 108–110).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad baltos spalvos medžiagos iš 2 vnt. juodos spalvos užspaudžiamų maišelių, kurie kiekvienas atskirai yra kitame užspaudžiamame maišelyje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio bendroji masė yra 1,267 g. Vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo V. G. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 46–47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 931/2024(01) nustatyta, kad V. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, kartentanilio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabilitų, opiatų nerasta (b. l. 43).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad baltos spalvos medžiagos iš 2 vnt. juodos spalvos užspaudžiamų maišelių, kurie kiekvienas atskirai yra kitame užspaudžiamame maišelyje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio bendroji masė yra 1,267 g.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 kokainas yra įrašytas į I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą, 5 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 6 punktą nagrinėjamu atveju nustatytas kokaino kiekis – 1,267 g viršija nedidelio kiekio ribą (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio ribos (20 g).

Kaip jau buvo nurodyta, kokainas yra narkotinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai ši į sąrašą įrašyta medžiaga yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Šiuo atveju iš byloje surinktos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad pas V. G. rasta narkotinė medžiaga – kokainas, yra kitų vaistinių preparatų dalis. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nenustatyta, kad kaltinamasis būtų turėjęs tikslą platinti šią narkotinę medžiagą – V. G. parodė, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas, jas įsigijo sau, kad gerai praleistų laiką, turėtų gerą savaitgalį.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 1,267 g kokaino, kol 2024 m. kovo 27 d. apie 19.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, adresu (duomenys neskelbtini), priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK pareigūnai dalinės apžiūros metu rankinėje rado ir paėmė du užspaudžiamus juodos spalvos maišelius, kuriuose buvo baltos spalvos biri narkotinė medžiaga – 1,267 g kokaino. Tokia jo padaryta tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. G. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas – 1,267 g kokaino. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas ir gabenimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalino šią aplinkybę.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kiti klausimai

Kaltinamasis V. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 202–203). Jo motina D. G. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 204–205).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie V. G. įvykdyta nusikalstama veika padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

V. G. nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo itin jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini), neteistas (b. l. 120–121), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, t. y. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kaip padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimą ir elgesio apribojimą 3 mėn., įpareigojant per visą šį laiką toliau tęsti mokslus arba pradėti dirbti (b. l. 189–199), teismo paskirtas įpareigojimas įvykdytas (b. l. 122), per paskutinius penkerius metus 10 kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, didžioji dalis paskirtų baudų sumokėta (b. l. 123–127), nedirbantis (b. l. 122), Sodros duomenimis, vykdo individualią veiką (b. l. 200), nevedęs, nuo priklausomybės ar psichikos ligų negydytas (b. l. 133–135), iš V. G. žodžių – mokosi, ruošiasi perlaikyti ir perlaiko egzaminus, kad galėtų įstoti studijuoti (duomenys neskelbtini), galvoja apie kariuomenę.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamasis nėra labai savarankiška ir brandi asmenybė (be to, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nuvykęs į kitą šalį, kurioje kanapės yra legalios, gal jų ir pavartotų), tačiau, kaip jau buvo nustatyta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, galvoja apie ateitį – mokosi, ruošiasi perlaikyti ir perlaiko egzaminus, galvoja apie studijas, kariuomenę, be to, pakeitė savo draugų ratą, turi draugę, padeda tėvams. Nenustatyta, kad kaltinamajam būtų būdingas priešingas teisei elgesys, kad jis nesugebėtų laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų. Kaip jau buvo nurodyta, V. G. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą, po teismo nuosprendžio priėmimo jokių teisės pažeidimų nepadarė (net ir administracinių nusižengimų). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje V. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos D. G. prašymas perduoti V. G. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja neteista (b. l. 207), per dvejus metus 1 kartą bausta administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinis nurodymas įvykdytas (b. l. 207), dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 206). Teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad savo sūnaus veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką, visokeriopai padės. Yra įsitikinusi, kad sūnus nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti D. G. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia vertinti V. G. vien teigiamai, jam yra reikalinga papildoma tolesnio elgesio korekcija, kad susiformuotų gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl laidavimas skirtinas dvejų metų šešių mėnesių terminui be užstato.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–5 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 27 d. 19.00 val. iki 2024 m. kovo 28 d. 13.29 val. (b. l. 140–143, 151–152), t. y. vieną dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 153–154), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) 1 vnt. vokas su tyrimo objekto pakuotėmis (V. G. rankų nuoplovos ir 2 vnt. tuščių užspaudžiamų maišelių), Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (PADIS kodas 00000274284, b. l. 48–51), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinas;

2) 1 vnt. CD diskas, esantis voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) 1 vnt. voką su tyrimo objekto pakuotėmis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti; 2) 1 vnt. CD diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. G., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.