Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-4476-1136/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-11-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-03
Bylos Nr.
e2-4476-1136/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01593-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Ieškovas
R. K., D. G., D. K., L. G.
Atsakovas
S. P.
Advokatai
Vilius Malinauskas, Ingrida Meiduvienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4476-1136/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01593-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Madeikienei, Evaldai Lukoševičienei, Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant ieškovams R. K., D. G., jų atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei, atsakovei S. P., jos atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

nedalyvaujant ieškovėms D. K., L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., R. K., L. G., D. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagal 2021 m. gruodžio 7 d. parengtą UAB „Aukštaitijos matininkas“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 4, 10, 11, 3 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Bylos nagrinėjimo metu patikslino reikalavimą ir prašė nustatyti 0,008 ha (80 kv. m) ploto kelio servitutą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 1, 5, 11, 10 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti vieną 1 902 kv. m ploto žemės sklypą padalinus į tris atskirus žemės sklypus pagal L. D. 2019 metais parengtą Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

3. Paaiškino, jog naujai suformuotą sklypą, Projekte pažymėtą Nr. 1, 558 kv. m ploto, įsigijo atsakovė S. P., sklypą Nr. 2, 559 kv. m ploto, įsigijo ieškovai L. ir D. G., ir sklypą Nr. 3, 785 kv. m ploto, įsigijo D. ir R. K.. Įvažiavimas į sklypą Nr. 2. Projekte yra numatytas per žemės sklypą Nr. 1, o įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 3 numatytas per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. Projekto sprendinių brėžinyje projektuojamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra suplanuotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas (duomenys neskelbtini)), o projektuojamam žemės sklypui Nr. 3 suplanuotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas, kodas (duomenys neskelbtini)).

4. Teigė, kad pirkdami žemės sklypus tiek ieškovai, tiek atsakovė matė esamą situaciją, žinojo apie suprojektuotus servitutus. Nurodė, jog ieškovams pradėjus gyventi įsigytuose namuose, atsakovė ėmė trukdyti ieškovams išvažiuoti iš jų turimų žemės sklypų, užstatydama vienintelį išvažiavimą per atsakovės žemės sklypą, motyvuodama, kad tai jos žemės sklypas ir ji neleis pro jį važiuoti ieškovams. Tarp ginčo šalių kyla konfliktai dėl naudojimosi suprojektuotu įvažiavimu. Nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. Servituto sutartį pasirašė ir dėl servituto susitarė tik ieškovai tarpusavyje. Teigė, jog ieškovai į savo žemės sklypus gali įvažiuoti tik per atsakovės žemės sklype suprojektuotą kelią.

5. Atsakovė S. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad pateikdami ieškinį ieškovai pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo planą, kuriame tariamai buvo numatytas servitutas. Pažymėjo, kad ieškovų teismui pateiktas žemės sklypo planas yra klaidingas ir neatitinka šiai dienai galiojančių faktinių aplinkybių. Siekiant pašalinti bet kokius žemės sklypo netikslumus ir klaidas buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šiai dienai galioja 2023 m. vasario 3 d. žemės sklypo planas, kuris akivaizdžiai patvirtina, kad žemės sklype jokio servituto nustatyta nėra.

7. Teigė, kad ieškovai, naudodamiesi atsakovės žemės sklypu ir neturint atsakovės sutikimo, pažeidžia jos, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, nuosavybės teises; į ieškovų valdomus žemės sklypus patekti galima ne tik per atsakovės žemės sklypą, todėl ieškovų keliavimas per atsakovės žemės sklypą yra ne paskutinė priemonė jų teisėms įgyvendinti, o tyčinis bandymas konfliktuoti su atsakove. Atkreipė dėmesį, kad nei vienas iš ieškovų niekada nesikreipė į šalia esančių žemės sklypų savininkus dėl leidimo važiuoti per jų žemės sklypus ar servituto jų atžvilgiu nustatymo.

8. Pažymėjo, kad atsakovė žemės sklypą su namu, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., įsigijo tam, kad galėtų tinkamai rūpintis savo motina, t. y. sudaryti galimybę jai būti lauke.

9. Teigė, kad ieškovų prašomas kelio servituto plotas prasilenkia su protingumo principu yra nekorektiškai, neprotingai ir nesąžiningai didelis bei neatitinka, tikrosios jo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. ieškinį tenkintinas.

11. Nustatyta, kad žemės sklypai, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 2) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir sklypas Nr. 3), Panevėžio m., 2019 m. buvo suformuoti padalijant 1 902 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į du ar daugiau žemės sklypų pagal L. D. individualios įmonės parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, laikytinas detaliojo plano „ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimu, buvo patvirtintas, kartu nustatant, tame tarpe, ir naujai siūlomus kelio servitutus (kodas (duomenys neskelbtini)) sklypuose Nr. 1 ir 2. Ieškovai L. G. ir D. G. 2022 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 2; ieškovai D. K. ir R. K. 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 3; atsakovė S. P. 2022 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 3. 2023 m. kovo 6 d. ieškovai L. G., D. G., D. K., R. K. sudarė notarinę Servituto sutartį, pagal kurią L. G. ir D. G. neatlygintinai suteikė D. K. ir R. K. teisę naudotis žemės sklypo Nr. 2 dalimi, nustatant 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutą pagal prie sutarties pridėtą žemės sklypo planą.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo nustatyti atsakovei priklausančiame sklype Nr. 1 80 kv. m ploto kelio servitutą tuo tikslu, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, atitinkamai Nr. 2 ir Nr. 3 iš esmės remdamiesi Projekto sprendiniais. Atsakovė su reikalavimu nesutinka ir teigia, kad ieškovai nėra išnaudoję galimybių išsiaiškinti patekimo į jų žemės sklypus per kaimynų sklypus galimybių.

14. Atsakovė teigia, kad ieškovai, siekdami patekti į savo žemės sklypus, gali kreiptis į gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., savininką. Kaip esant tokiai galimybei, atsakovė pateikė nuotraukas minėto sklypo, kuriose užfiksuotos transporto priemonių vėžės, ir teigė, kad per gretimą sklypą ieškovas R. K. į savo sklypą Nr. 3 vežiojo žemes. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., ties ieškovų žemės sklypų ribomis nėra nei apsodintas augalais, nei užstatytas statiniais ir teoriškai būtų galima svarstyti klausimą dėl galimybių ieškovams patekti į sklypus per kaimyninį sklypą.

15. Vertinant ieškovų galimybes patekti į savo sklypus ne per atsakovei priklausantį sklypą, o per gretimą sklypą, (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad tinkamam patekimui į ieškovų sklypus, bus reikalinga įrengti kelią / įvažiavimą, kas savaime pareikalautų nemažai lėšų, vėl gi kiltų klausimas dėl servituto nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovų žemės sklypų aplinka sutvarkyta, aptverta tvoromis, sklypai įregistruoti viešajame registre pagal parengtus žemės sklypų planus, todėl kito privažiavimo į ieškovų sklypus parengimas pareikalautų ir pačių žemės sklypų planų pakeitimų. Primintina, kad ginčo žemės sklypų suformavimo sprendiniai yra detaliojo plano dalis ir jie yra galiojantys.

16. Kaip jau nurodyta sprendimo 11 punkte, ginčo šalių žemės sklypai buvo suformuoti padalijant vieną žemės sklypą į tris sklypus, tam parengiant Projektą. Iš byloje esančio projektinio siūlymo (Projekto dalies) matyti, kad formuojant žemės sklypus Nr. 1, 2, 3, buvo numatytas patekimas į sklypus Nr. 2, 3 per sklype Nr. 1 suformuotą servitutinį kelią S1 ir sklype Nr. 2 suformuotą servitutinį kelią S2. Toks sprendinys, kartu su visu Projektu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas ir paskelbtas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) ir nuo šioje sistemoje paskelbimo dienos minėtas projektas įsigaliojo. Taigi, Projekto sprendiniai laikomi teisingais ir privalomais.

17. Vertinant Projekto reikšmę nagrinėjamam ginčui, nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Projektas, laikytinas detaliojo plano „ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimu, todėl pagrįsta tvirtinti, kad minėtas projektas laikytinas teritorijų planavimo dokumentu (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023 ir pan.). Visgi teritorijų planavimo dokumentai, nors ir juose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios.

18. Ginčo šalių teikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai nepaneigia, kad ginčo žemės sklypų aplinka, prieš šalims juos įsigyjant, buvo sutvarkyta, kiemai / įvažiavimai iškloti betono trinkelėmis, sklypai aptverti tvora, paliekant atviras sklypų dalis, skirtas įvažiuoti į juos; atsakovė vėliausiai įsigijo sklypą Nr. 1.

19. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad prieš įsigyjant sklypą Nr. 1, ji buvo atvykusi jo apžiūrėti ir matė, kad per norimą įsigyti žemės sklypą važinėja kaimynai – ieškovai. Taip pat nurodė, kad turinti patirties įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir matė žemės sklypo planą, kuriame buvo įbrėžtas siūlomas servitutas, kad gretimų sklypų savininkai galėtų patekti į savo sklypus.

20. Sprendimo 17-18 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovei prieš įsigyjant ginčo sklypą, galėjo ir turėjo būti žinoma, jog per sklypą Nr. 1 į toliau esančius sklypus Nr. 2, 3 neišvengiamai turės patekti ieškovai. Vien pats trijų sklypų suformavimas, išsidėstymas erdvėje, jų sutvarkymas lemia būtent tokį ieškovų patekimą į savo žemės sklypus.

21. Skeptiškai vertintini atsakovės teiginiai, esą sklypas Nr. 1 buvo įsigytas tikslu sudaryti kuo komfortiškesnes gyvenimo sąlygas jos motinai, ir servituto nustatymas labai suvaržys atsakovės motinos gyvenimo kokybę. Pateiktas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimas dėl atsakovės motinos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjos – atsakovės paskyrimo priimtas daug anksčiau nei atsakovė įsigijo sklypą Nr. 1, todėl atsakovė, turinti būti rūpestinga ir atsakinga motinos globėja ir būdama vietoje apžiūrint sklypą, turėjo galimybes įsivertinti įsigyjamo sklypo ypatumus. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sklypas jai patiko, todėl ir įsigijo, kas reiškia, kad ieškovų patekimas į savus sklypus per atsakovės sklypo dalį nesudarys kliūčių tinkamam atsakovės motinos gyvenimui.

22. Pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 13 d. raštas rodo, kad ieškovams D. K. ir R. K. patekti į savo žemės sklypą Nr. 3 per (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) gatvės techninio projekto korektūros ir (duomenys neskelbtini) gatvės priskyrimo B2 kategorijos gatvei nėra numatytos galimybės.

23. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta sprendimo 15-22 punktuose, pripažintina, kad ieškovams patekti į savo sklypus yra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovės žemės sklypą, taip, kaip buvo suformuotas rengiant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kitame žemės sklype galimo servituto nustatymo, įvažiavimo įrengimas neracionalus, neproporcingas ieškovų interesų apsaugai. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio servitutui netaikomi reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šis reglamentas nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.

24. Projekte sklypui Nr. 1 siūlomas nustatyti 100 kv. m ploto kelio servitutas. Pažymėtina, kad ir kitiems ginčo servitutams buvo siūlomas nustatyti tokio paties dydžio kelio servitutas. Ieškovai prašo nustatyti mažesnio – 80 kv. m ploto kelio servitutą. Pateiktos nuotraukos rodo, kad ieškovai patys įsivertino, kokio dydžio įvažiavimas į sklypus jiems reikalingas, todėl, lyginant su galiojančiais Projekto sprendiniais, laikytinas mažiau ribojantis atsakovės nuosavybės teises. Atsakovei neginčijus prašomo nustatyti kelio servituto ploto, teismas vertina, kad 80 kv. m ploto kelio servitutas yra protingo dydžio, pagrįstas ir nustatytinas.

25. Kadangi ginčo žemės sklypuose yra pastatyti gyvenamieji namai su kitais statiniais, servitutas žemės sklypui Nr. 1 nustatytinas neterminuotai.

26. Teismų praktikoje suformuota teismui prievolė ieškinio reikalavimo nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype patenkinimo atveju spręsti teisingo atlyginimo klausimą (CK 4.129 straipsnis). Vienoje byloje dviejų klausimų išsprendimas atitinka ekonomiškumo principą.

27. Ieškovai teigė, kad byloje neturi būti sprendžiamas servituto atlygintinumo klausimas, nes jie ir ateityje yra pasiruošę prisidėti prie kelio / įvažiavimo tvarkymo, galimo remonto. Atsakovė S. P. prašė nustatyti atlyginimą už servituto nustatymą atsižvelgiant į visumą - turto vertintojo J. A. 2023 m. liepos 25 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodytą sklypo Nr. 1 rinkos vertę, viešajame registre nurodytos kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę, automatinių vartų įrengimo sąmatą, galimas atskiro elektros energijos apskaitos skaitiklio įrengimo sąnaudas.

28. CK 4.129 straipsnis numato dvejopą kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui – vienkartinę ir periodinę kompensaciją. Teismas atkreipia dėmesį, kad neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas tik išimtinais atvejais (pvz., bendru sutarimu kreipiantis į notarą dėl servituto nustatymo), tačiau šioje byloje nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant būtų galima svarstyti dėl neatlygintinio servituto. Tai, kad, ieškovų žodžiais, servitutas buvo jau suprojektuotas, gali būti viena iš sąlygų sprendžiant dėl paties servituto nustatymo būtinumo, bet ne dėl jo atlygintinumo būdo. Teismo vertinimu, atsakovės teisės naudotis nevaržomai ir disponuoti visu žemės sklypu bet kokiu atveju bus suvaržytos ir jos interesai neturi nukentėti daugiau nei ieškovų.

29. Byloje pateikta turto vertintojo J. A. 2023 m. liepos 25 d. konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje turto vertintojas pateikė išvadą, kad sklypo Nr. 1 rinkos vertė, esant sklypui neužstatytam ir nesant jame servituto, yra 24 900,00 Eur. Nustatyta, kad pirminė užduotis turto vertintojui buvo nustatyti žemės sklypo Nr. 1 kainos skirtumą tarp žemės sklypo su nustatytu servitutu ir žemės sklypo be servituto atsakovei priteistinos kompensacijos formai bei dydžiui nustatyti.

30. Liudytoju dalyvavęs turto vertintojas J. A. paaiškino, kad konsultacinėje išvadoje pateiktą ginčo žemės sklypo vertę galėto nustatyti tik imant sklypą, kaip neužstatytą ir neapsunkintą, nes tokiomis sąlygomis žemės sklypas gali būti rinkos objektu. Taip pat nurodė, kad tik esant įkeitimui, galima nustatyti žemės sklypo, tokio, koks egzistuoja natūroje, vertę.

31. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą – konsultacinę išvadą, sprendžia, kad remiantis turto vertintojo pateikta sklypo Nr. 1 verte šioje byloje negalima vadovautis. Tokią išvadą daro, nes sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo pateikta neįvertinus realios sklypo būsenos – natūroje sklypas yra užstatytas, todėl nelogiška ir neteisinga būtų pripažinti sklypo rinkos vertę, nustatytą nevertinant realybėje egzistuojantį sklypą.

32. Ieškovai, kaip galimą sklypo Nr. 1 vertę, nurodė viešajame registre nurodytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 11 500,00 Eur.

33. Iš pateikto kartu su konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) priedo – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad sklypui Nr. 1 2023 m. vasario 7 d. atlikus masinį vertinimą, gauta 11 500,00 Eur vidutinė rinkos vertė. Pripažinus konsultacinėje išvadoje nurodytą to paties žemės sklypo rinkos vertę netinkama šioje byloje ir nesant kitokių įrodymų apie kitokią žemės sklypo Nr. 1 vertę, pagrįsta laikyti viešajame registre nurodytą vidutinę rinkos vertę teisinga.

34. Atsakovė taip prašo į būsimos kompensacijos dydį įtraukti ir kiemo aikštelės, skirtos įvažiuoti / išvažiuoti į sklypą, rinkos vertę jau vadovaujantis viešojo registro duomenimis.

35. Iš sprendimo 33 punkte nurodyto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 157,35 kv. m ploto kiemo aikštelės, išklotos betono trinkelėmis, vidutinė rinkos vertė yra 9 980,00 Eur.

36. Kaip nurodyta sprendimo 17 punkte, atsakovei priklausančiame žemės sklype Nr. 1 kiemo aikštelė, kurioje pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą numatytas 80 kv. m ploto kelio servitutas, yra visiškai sutvarkyta, išklota betono trinkelėmis. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovei nereikės jokių papildomų investicijų norint įrengti kelio servitutą.

37. Kadangi įvažiavimas į ieškovų žemės sklypus jau įrengtas, teismo vertinimu, protinga ir teisinga kompensacijos už kelio servituto nustatymą dydį skaičiuoti imant tik kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę, nes kiemo aikštelė yra žemės sklypo dalis, tam tikru būdu pagerinta, parengta eiti, važinėti transporto priemonėmis. Į kompensacijos dydžio apskaičiavimą įtraukus ir vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, vertė žemės sklypo dalies, kurioje būtų nustatomas kelio servitutas, nepagrįstai padidėtų.

38. Apskaičiuojant atsakovei priteistinos kompensacijos už servituto nustatymą, įvertinama ir tai, kad visos šalys žemės sklypo Nr. 1 dalimis naudotis vienodai, todėl iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis priteistina 3 382,69 Eur (9 980,00 Eur / 157,35 kv. m x 80 kv. m / 3 ( 2 ieškovų šeimos ir atsakovė) x 2 (2 ieškovų šeimos)) kompensacija. Teismas sprendžia, kad vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą labiausiai tinkamas būdas kompensuoti atsakovės nuostolius, nes kelio servitutas nustatomas neterminuotai.

39. Atsakovė taip pat prašė įtraukti į kompensacijos apskaičiavimą ir galimas išlaidas automatiniams vartams bei elektros energijos apskaitos skaitikliui įrengti. Byloje pateiktas pasiūlymas įrengti atsakovės sklype Nr. 1 automatinius vartus 5 203,00 Eur vertės. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos negali būti įtrauktinos į kompensaciją dėl servituto nustatymo, nes nėra susijusios su servituto nustatymu. Pati atsakovė akcentavo, kad automatiniai vartai būtini išimtinai saugumui užtikrinti, nes tokiu būtų į visus tris žemės sklypus būtų galima patekti tik per minėtus vartus. Lygiai pat nesvarstytinos ir elektros energijos apskaitos skaitiklio įrengimo išlaidos, kurių atsakovė net nepateikė, nes minėtas įrenginys būtų reikalingas tik išlaidų už automatinių vartų sunaudotos elektros energijos nustatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai, siūlydami taikiai išspręsti ginčą, neneigė prisidėsiantys prie tokių išlaidų.

40. Teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių teiginių ir argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

41. Nustatyta, kad ieškovė L. G. sumokėjo 107,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, ieškovai R. K. ir D. G., kiekvienas, sumokėjo po 900,00 Eur atstovavimo išlaidas; atsakovė S. P. patyrė 1 700,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokiu būdu: iš atsakovės priteistinas ieškovei L. G. 107,00 Eur žyminis mokestis, ieškovams R. K. ir D. G. – po 900,00 Eur atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti 0,008 ha (80 kv. m) ploto kelio servitutą (kodas 203) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v., (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 1, 5, 11, 10 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

Priteisti iš ieškovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 382,69 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt du eurai 69 ct) kompensaciją už servituto nustatymą.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur (vienas šimtas septyni eurai 00 ct) žyminį mokestį ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai; po 900,00 Eur (devyni šimtai eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas ieškovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Loreta Miltenytė