- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- TS-27-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03493-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 357-596 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 147 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 8 metams. 2020 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams 8 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 3 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 357-596 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas šešis kartus. Šis teistumas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes nusikaltimas turtinio pobūdžio, anksčiau taip pat nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Teisme kaltinimus dėl prekybos žmonėmis neigė, pripažino, kad naudojosi svetimu dokumentu Vokietijoje. Vertinimo metu teigė, kad nusikaltimą pripažįsta, tačiau savo kaltę bei vaidmenį nusikaltimo metu minimizuoja, sumenkindamas ir jo žalą visuomenei. Nuteistasis vengė atlikti bausmę, todėl buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį iš Vokietijos, bei nevykdė paskirtų kardomųjų priemonių (užstato, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sąlygų. 2023 m. balandžio mėnesį buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla atliekant patalpų ir lauko tvarkymo bei kitus nenuolatinius gerbūvio darbus, tačiau du kartus pavestus darbus atlikti atsisakė. Teigiamas požiūris į išsilavinimą, įgytos specialybės, tęsiami mokslai universitete gali padėti palengvinti adaptaciją laisvėje. Taip pat stebimas teigiamas požiūris ir į darbinę veiklą, nuteistasis vykdo individualią veiklą, taip pat buvo įtrauktas į darbinę veiklą, tačiau kartais stebimas dviprasmiškas požiūris ir nuostata į darbinę veiklą (buvo atsisakęs dirbti gerbūvio darbus, nesugebėjo pateikti pakankamų įrodymų apie vykdomą individualią veiklą). Teistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas dvidešimt kartų. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į visuotinai priimtų vertybių laikymąsi. Pastarasis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytų elgesio taisyklių laikėsi taip pat ne visada, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis pripažino, kad alkoholio vartojimas buvo problema, nes kelis viešosios tvarkos pažeidimus padarė išgėręs. Ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą, dėl to prarado teisę vairuoti. (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo baustas už alkoholio vartojimą. Siekdamas spręsti šią problemą nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, motyvacinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Dalyvauja savitarpio pagalbos grupės Anoniminiai Alkoholikai veikloje. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus linkęs save pateisinti, mano, kad skirta pernelyg griežta bausmė, o nusikaltimu padarytą žalą minimizuoja, linkęs tokius nusikaltimus pateisinti. Įkalinimo įstaigoje 3 kartus baustas drausmine tvarka, skatintas taip pat 3 kartus. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų; būdingas impulsyvumas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas; nusikalstamo elgesio motyvų įsisąmoninimo stoka. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo išlieka nepakitusi – vidutinė. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, su nutarimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi priimtas formaliai ir paviršutiniškai, neatsižvelgiant į visų reikšmingų aplinkybių visumą. Skunde nurodė, jog nutarime buvo tik selektyviai atrinkti jį neigiamai charakterizuojantys duomenys ir visiškai neatsižvelgta į jo padarytą pažangą bausmės atlikimo metu ir jį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Taip pat Komisija visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad nuo paskutinio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo jis tik dar labiau pagerino savo charakteristiką ir įvykdė rekomendacijas. Jis yra beveik išimtinai teigiamai charakterizuojamas. Komisija nutarime net neužsiminė apie tai, kad, kaip nurodyta Išvadoje, pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka yra apsauginis veiksnys vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo gautas jo sugyventinės R. Š. sutikimas, jog jis deklaruotų gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute; šiuo metu yra deklaravęs gyvenamąją vietą savo tėvo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pritaikius lygtinį paleidimą, jam nekiltų problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos turėjimo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo iš viso 3 specialybes, taip pat nuo 2024 m. sausio mėnesio pradėjo mokytis Lietuvos sporto universitete sporto fizinio instruktoriaus specialybės, kas ne tik parodo jo teigiamą požiūrį į darbą ir mokymąsi, bet ir suteikia jam galimybę šias specialybes panaudoti kaip legalų pajamų generavimo šaltinį atlikus laisvės atėmimo bausmę. Jau bausmės atlikimo metu prašė (duomenys neskelbtini) kalėjimo suteikti elektriko darbą, tačiau dėl darbo vietų trūkumo tai nebuvo padaryta. Šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiima individualia darbine veikla (sporto ir rekreacinis švietimas), kuri generuoja jam pastovias pajamas. Šia veikla galės užsiimti ir pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. (duomenys neskelbtini) kalėjime vieną kartą atsisakė atlikti gerbūvio darbus, nes turėjo ir tebeturi sveikatos problemų su stuburu. Komisija nurodė, kad jis nesugebėjo pateikti pakankamų įrodymų apie jo vykdomą individualią veiklą. (duomenys neskelbtini) kalėjimas dėl šios priežasties 2023 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą Nr. NJ-18-644 „Dėl nuteistojo A. J. individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai panaikinimo“ ir panaikino jo individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai. Šį (duomenys neskelbtini) kalėjimo sprendimą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2S-1622 „Dėl individualios veiklos (A. J.)“ jo skundą atmetė. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 20 d. sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2024 m. vasario 1 d. sprendimu jo skundą tenkino visiškai ir panaikino aukščiau nurodytus (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus bei nurodė, kad jis individualią veiklą faktiškai vykdo ir pateikė pakankamus šį faktą patvirtinančius įrodymus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 5 d. Taigi nutarime pateikti teiginiai apie jo dviprasmišką požiūrį į darbą yra klaidingi ir nepagrįsti. Jo požiūris į darbinę veiklą ir darbą per bausmės atlikimo laikotarpį pakito teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu sėkmingai užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai, užsiima papildoma individualia veikla, taip pat pateikė dokumentą, patvirtinantį apie jo galimybę įsidarbinti, kai tik bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Lėšų tvarkymo ir pajamų kontekste pažymėjo kad jis turi skolinių įsipareigojimų, tačiau juos moka pats savanoriškai, kiekvieną mėnesį pervedinėja antstoliams, 2019 m. ir 2023 m. savanoriškai dalyvavo mediacijoje, siekdamas atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau dabartiniame savo gyvenimo etape yra suinteresuotas dirbti bei vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atkreipė teismo dėmesį, kad dabartiniame jo gyvenimo etape sūnus ir šeima yra jo pagrindinis prioritetas. Su sūnumi stengiasi palaikyti kuo stipresnį ryšį, o jam paskirtas trumpalaikes išvykas visuomet išnaudoja kaip galimybę praleisti laiką su savo šeima, todėl glaudūs santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas yra labai svarbus apsauginis veiksnys vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutiko su Komisijos argumentu, jog jo gyvenimo būdas praeityje nebuvo orientuotas į visuotinai priimtų vertybių laikymąsi, tačiau pastaruoju metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidinėja, noriai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, vykdo jam paskirtas individualaus resocializacijos plano priemones, buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau taip pat buvo ir 3 kartus skatintas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo privalo būti teikiamas prioritetas nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu ir teigiama linkme kintančiai jo elgesio dinamikai, o ne vien praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padarymo faktams. Taip pat nurodė, jog yra motyvuotas keisti savo alkoholio vartojimo įpročius ir daro akivaizdžią pažangą valdydamas šią riziką, o jo gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius vertinamas kaip apsauginis veiksnys. Socialinė išvada patvirtina, kad jis neturi problemų savirealizacijos prasme, geba kurti ilgalaikius planus savo tolimesniame gyvenime ir konfliktines situacijas spręsti tik racionaliais būdais, o ne impulsyviai. Išvadoje nurodyta, kad jis supranta, kad buvimas visuomenėje reiškia tam tikrus įsipareigojimus, o jo poreikiai negali būti svarbesni už kitų žmonių teises. Vertintojas Išvadoje teigia, kad jo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su ankstesniu atlaidžiu požiūriu į nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų, tačiau dabartinis jo elgesys demonstruoja visiškai priešingą ir teigiamą požiūrį į šiuos dalykus. Išvadoje yra išreiškiamas visiškas pasitikėjimas juo ir jo, kaip asmenybės ir pilnaverčio šios visuomenės nario, tobulėjimu, tačiau Komisija šių aplinkybių visiškai neįvertino. Jis vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, daugiau nei 3 metus neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Skunde nuteistasis remiasi ir Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija REC (2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodo, kad pagal šią Rekomendaciją lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuota. Tuo tarpu Komisija lygtinio paleidimo netaikymą laikė norma, iš nutarties visiškai neaišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Praeityje jis niekuomet nebuvo lygtinai paleistas, todėl atitinkamai praeityje niekada nebuvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų. Tai pastiprina išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jis pažeis lygtinio paleidimo sąlygas, nes jam toks šansas (dėl lygtinio paleidimo) niekada nebuvo suteiktas. Yra suformulavęs aiškius tikslus ir siekius, šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokosi, dirba, vykdo individualią veiklą, darbinę veiklą ir planuoja toliau dirbti, kai išeis į laisvę, t. y. sėkmingai stengiasi integruotis į visuomenę ir ruošiasi naujam gyvenimo etapui, vykdo jam paskirtas individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, tad bausmės tikslai nuo 2020 m. iki pat dabar yra sėkmingai realizuojami. Pats bausmės skyrimas ir realus jos didžiosios dalies atlikimas jau padarė pakankamą poveikį, kad ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimą nukreiptų teigiama linkme, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų gali siekti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma nagrinėjamu atveju leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas nei teisingumo principas, nei visuomenės interesai.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. J. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną antrąją paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir sėkmingai baigė Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų programos Įžanginę grupę, bausmės atlikimo metu mokėsi ir 2020-2022 m. įgijo kelias specialybes: elektriko, baldžiaus, šaltkalvio specialybę, nuo 2024 m. sausio mėnesio nuotoliniu būdu mokosi Lietuvos sporto universitete sporto fizinio instruktoriaus specialybės. A. J. kreipėsi dėl galimybės dirbti elektriku, tačiau darbas nebuvo pasiūlytas, nuo 2022 m. balandžio 1 d. nuteistajam buvo leista užsiimti individualia darbine veikla, kreipėsi dėl galimybės atlyginti žalą nukentėjusiajam pasinaudojant Lietuvos probacijos tarnybos teikiama mediacijos paslauga, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo tris kartus paskatintas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog tiek pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. vasario 19 d., metu, tiek ir paskutiniojo – penktojo vertinimo, atlikto 2024 m. kovo 12 d., metu rizika išliko vidutinė, nors nuteistasis ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų, būdingas impulsyvumas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės nepriėmimas, nusikalstamo elgesio motyvų įsisąmoninimo stoka – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su turėjimu kur gyventi laisvėje, teigiama darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta, saugia aplinka ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. A. J. bausmės atlikimo metu tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis yra tris kartus paskatintas, tik patvirtina, kad artėjant lygtinio paleidimo terminui jis ėmė elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
STI duomenimis nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, laisvėje jis bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis. Jis yra nuteistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas dvidešimt kartų, darbinė patirtis laisvėje nedidelė. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į visuotinai priimtų vertybių laikymąsi. Bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje.
Teistumas už kvalifikuotą prekybą žmonėmis yra tiesės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes nusikaltimas turtinio pobūdžio, o 2000 m. ir 2002 m. taip pat nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Teisme kaltinimus dėl prekybos žmonėmis nuteistasis neigė. Vertinimo metu jau nurodė, kad nusikaltimą prižįsta, tačiau savo kaltę bei vaidmenį nusikaltimo metu minimizavo, sumenkindamas ir jo žalą visuomenei. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė ar minimizavo, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Be to nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu (STI 4.7 punktas). Nuteistasis pripažino, kad alkoholio vartojimas buvo problema, nes kelis viešosios tvarkos pažeidimus padarė išgėręs, ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už alkoholio gėrimą, dėl to prarado teisę vairuoti; (duomenys neskelbtini) kalėjime 2020 m. vasario 20 d. baustas už alkoholio vartojimą (nustatytas 1,25 promilių girtumas). Nors nuteistasis deda pastangas valdyti šį kriminogeninį veiksnį, priima specialistų pagalbą ir daro pažangą valdydamas šią riziką, tačiau iki galo alkoholio vartojimo problema nėra išspręsta, o piktnaudžiavimas alkoholiu ir su tuo susijęs nuteistojo elgesys, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.
STI 4.8 punkte nurodyta, jog nuteistojo savęs vertinimas pakankamai aukštas, pagrįstas tiek įprastinėmis visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei elgesio normomis, tiek ir tam tikroje aplinkoje vertinamais elgesio standartais, kurie nėra priskirtini plačiai palaikomam požiūriui. Kai kurie iš ankstesnių nuteistojo nusikaltimų yra padaryti impulsyviai ir impulsyvus elgesys, smurto naudojimas konfliktinėse situacijose kaip būdas išspręsti kilusias problemas įtakojo nusikalstamą elgesį praeityje, tačiau pastaruoju metu stebimas gebėjimas adekvačiai spręsti pasitaikančias konfliktines situacijas gali padėti valdyti šiuos rizikos veiksnius ir ateityje.
Kalbėdamas apie savo nusikaltimus nuteistasis linkęs save pateisinti, mano, kad jam skirta pernelyg griežta bausmė, o nusikaltimu padarytą žalą minimizuoja, linkęs tokius nusikaltimus pateisinti. Be to jis vengė atlikti bausmę pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį iš Vokietijos bei nevykdė paskirtų kardomųjų priemonių (užstato, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sąlygų, kas leidžia teigti, jo nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su ankstesniu atlaidžiu požiūriu į nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų ateityje.
Iš STI 4.4. punkto matyti, jog nuteistasis nurodė, kad laisvėje jam pakakdavo pinigų pragyvenimui, tačiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio. Taip pat nurodė, kad turi neatlygintų ieškinių, tačiau juos dengia savanoriškai, kiekvieną mėnesį antstoliui pervedinėja po 15 eurų, t. y. įsipareigojimus vykdo tik simboliškai. 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu iš nuteistojo ir bendrininkų yra priteista solidariai atlyginti 1 448 Eur žalą nukentėjusiajam, duomenų apie jos atlyginimą nėra. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi apie 2 041 Eur įsiskolinimą. Visi šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo finansinė padėtis būnant laisvėje ne visada buvo stabili, jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, laisvės atėmimo vietoje įgijęs keletą specialybių, šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu, tačiau SoDros duomenimis oficiali jo darbinė patirtis yra tik apie 3 metus. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam buvo leista užsiimti individualia darbine veikla, 2023 m. balandžio mėnesį jis buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla atliekant patalpų ir lauko tvarkymo bei kitus nenuolatinius gerbūvio darbus, tačiau du kartus pavestus darbus atlikti atsisakė, vieną kartą motyvuodamas tuo, jog skaudėjo nugarą, kitą kartą pasiaiškinti, dėl ko nedirbo, atsisakė. Šie duomenys leidžia teigti, jog kartais stebimas nuteistojo dviprasmiškas požiūris ir nuostata į darbinę veiklą. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi gana dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Skunde nuteistasis nurodė, kad pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam nekiltų problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos turėjimo, nes jo sugyventinė sutiko, jog gyvenamąją vietą jis deklaruotų jai priklausančiame būste. Šis skundo argumentas nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, nes ir iki labai sunkių nusikaltimų padarymo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo 5 metams 8 mėnesiams bausmę taip pat ir už dviejų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą, anksčiau buvęs teistas už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, padarytus siekiant materialinės naudos, stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje siekiant finansinės naudos, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę bei privalumus, taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Svarbu pažymėti ir tai, jog iš Komisijos 2024 m. balandžio 2 d. protokolo ir Nutarimo matyti, jog visi penki Komisijos nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo A. J. lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 103-104 lapai ir II dalies 177-178 lapai).
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. J. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. J., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. J. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 357-596 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. J. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. J. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.