Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: nurodė iškeldinti atsakovą J. B. įmonę „Elisiejus“ iš negyvenamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei B. B.: pastato-pieninės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotų pagal 1997-12-15 ieškovės B. B. ir atsakovo J. B. įmonės „Elisiejus“ sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, sprendimo vykdymą minėtoje dalyje dėl įmonės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų dalyje atidėjo dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovui J. B. įmonei „Elisiejus“ iš ieškovės B. B. 38 129 Lt pagal panaudos sutartį naudotų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų, likusią priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo J. B. įmonės „Elisiejus“ 127 Lt žyminio mokesčio, 1 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o, šiai įmonei neturint turto ir pajamų, šias sumas atitinkamai po 63,50 Lt ir po 681,50 Lt priteisė iš atsakovų ir įmonės savininkų J. B. ir B. B.; priteisė atsakovui J. B. įmonei „Elisiejus“ iš ieškovės B. B. 580 Lt žyminio mokesčio, 288 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 570 Lt kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo J. B. įmonės „Elisiejus“ 53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 286 Lt išlaidų nemokamai teisinei pagalbai apmokėti, o, šiai įmonei neturint turto ir pajamų, šias sumas atitinkamai po 26,50 Lt ir po 142,33 Lt priteisė iš atsakovų ir įmonės savininkų B. B. ir J. B..

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovė B. B., atstovaujama pagal 1995-04-28 įgaliojimą savo tėvo atsakovo J. B., pagal 1997-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį įgijo pastatus: pieninę, sandėlį, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 1997-12-15 buvo įsteigta J. B. įmonė „Elisiejus“, kurios savininkas ir vadovas pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1997-12-15 yra atsakovas J. B.. 1997-12-15 ieškovė ir J. B. įmonė „Elisiejus“, atstovaujama savininko J. B., sudarė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė neatlygintai naudotis minėtai įmonei buvusios pieninės pastatą ir suteikė įmonei teisę pilnai įrengti pastate-pieninėje 1G1/p prekybines patalpas. Minėta įmonė yra įsteigta atsakovų J. B. ir B. B. santuokos, kuri sudaryta 1975-03-28, metu, todėl ji sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 2.50 str. 4 d., 3.88 str. 4 p.). 2008-06-16 ieškovė išsiuntė atsakovui įspėjimą, kad jis per du mėnesius nuo šio įspėjimo gavimo dienos išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių visų trijų negyvenamų patalpų ir jas perduotų ieškovei. Atsakovas J. B., atstovaujantis įmonę „Elisiejus“, 2008-07-21 raštu patvirtino, kad minėtą įspėjimą gavo. Todėl teismas nurodė, kad panaudos sutartis su atsakovu nutraukta 2008-10-21, nes šią dieną suėjo trys mėnesiai po gauto įspėjimo (CK 6.642 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad nutraukus panaudos sutartį atsakovas turi perduoti pastatus ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti iš skolininko, kad pastarasis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1, 6.2 str.) – išsikeldintų (CK 4.95 str.), todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad 1997-12-15 šalių sudarytoje neterminuotoje panaudos sutartyje nustatyta, kad panaudos davėja (ieškovė) neatlygintinai perduoda naudotis panaudos gavėjui (atsakovui) J. B. įmonei „Elisiejus“ pieninės pastatą ir suteikia teisę jam pilnai įrengti pastate 1G1p prekybines patalpas. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė sutiko su atsakovo įmonės vykdoma veikla pagal panaudą suteiktose patalpose, o taip pat su tuo, kad šiai veiklai pradėti bei ją vystyti savo reikmėms atsakovas turi ir gali pertvarkyti panaudai gautą turtą. Pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, pastatai yra statyti 1928 metais, todėl jie buvo nusidėvėję, ir, pasak atsakovo, avarinės būklės. Todėl teismas laikė tikėtina, kad neremontuojant ir nepalaikant jų tinkamos būklės pastatai per panaudos galiojimo laikotarpį galėjo visiškai sugriūti. Šalių ginčas kilo dėl perduotų neatlygintinai naudotis minėtų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų, patirtų panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2003 metų. Teismas nurodė, kad tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2000 m. CK panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (1964 m. CK 316 str., 366 str. 2 d., 2000 m. CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Pagal minėtų straipsnių nuostatas, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jis turėjo 167 345,24 Lt minėtų pagal panaudos sutartį naudotų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovas priešieškinį grindė L. K. įmonės „Huronas“ lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal kainas to laiko, kai faktiškai buvo atlikti darbai ir kurių sudarymo pagrindu buvo atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kvitai ir kiti dokumentai apie pagerinimo darbams pirktų medžiagų ir prekių kiekį ir kainas. Teismo teigimu, panaudos gavėjo (atsakovo) atlikti statybos–remonto darbai gali būti laikomi panaudos objekto (negyvenamų patalpų) pagerinimu 1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d. prasme. Tačiau, teismo nuomone, patalpų pertvarkymas, pritaikant jas panaudos gavėjo (atsakovo) vykdomai įmonės prekybinei veiklai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Todėl teismas nurodė, kad visų minėtose sąmatose nurodytų turėtų išlaidų nėra pagrindo vertinti kaip panaudos objekto pagerinimo, dėl kurio jis tapo vertingesnis ir naudingesnis. Teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis ir rašytinius įrodymus apie atliktus statybos darbus, specifines šios bylos aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus darytina išvada, kad 38 129 Lt vertės išlaidas už atliktus statybos remonto darbus yra pagrindas įvertinti kaip panaudos objekto – negyvenamų patalpų – būtinas pagerinimo išlaidas. Būtent: iš lokalinių sąmatų apie 1997 metais atliktus remonto darbus ir priedų prie jos matyti, kad minėtais metais atliktų darbų, kuriuos galima priskirti prie negyvenamų patalpų pagerinimo darbų, vertė buvo 1 555 Lt (t. 1, b. l. 249-259), 1998 metais – 2276,30 Lt, nes prie šių darbų nepriskaitoma 4 skyriuje 2-6 eilutėse nurodyti darbai (t. 1, b. l. 226-248), 1999 metais – 1361,48 Lt, nes prie šių darbų nepriskiriami 2 ir 3 dalyje nurodyti grotų montavimo, dažymo, vandens skaitiklio įvedimo darbai (t. 1, b. l. 217-225), 2000 metais – 489,14 Lt, nes prie šių darbų nepriskiriami sienų tinkavimo, apdailos ir kiti bendrastatybiniai patalpų darbai ir elektros lempų bei jų montavimo darbai (t. 1, b. l. 195-215), 2001 metais – 15 815 Lt, nes tai yra stogo dengimo, durų montavimo, santechnikos įvedimo darbai (t. 1, b. l. 134-194), 2002 metais – 15 912 Lt, kadangi atlikti plieninių durų blokų ir langinių montavimo darbai, grindų lygio ir grindų durų blokų ir langinių montavimo darbai, grindų lygio ir grindų keitimas su iš to išeinančiais būtinais darbais, tačiau teismo teigimu, prie pagerinimo darbų nepriskirtini 12 644 Lt vertės priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įvedimo, skaitiklio įvedimo, lempų ir rozečių montavimo darbai, tačiau priskirtini ir kanalizacijos vamzdžių tiesimo darbai, nurodyti 2-7 eilutėse bendros 1984,35 Lt (t. 1, b. l. 83-133, 2 t., b. l. 16-40), 2003 metais – 720,05 Lt, nes prie pagerinimo darbų priskirtini plieninių durų blokų montavimo darbai (t. 2, b. l. 41-66), viso – 38 129 Lt. Teismas nurodė, kad kitos išlaidos yra neįrodytos (1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d., CPK 178 str.) arba buvo patirtos dėl to, kad atsakovas (panaudos gavėjas) siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai per ilgą veiklos laikotarpį buvo gauta ekonominės naudos. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, kad turėjo pastato rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui atlikti būtinus statybos normatyvinius dokumentus, kad rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys yra pripažintas tinkamu naudoti ir tokie pakeitimai neįregistruoti viešajame registre, todėl, nesant rekonstrukciją ir kapitalinį remontą patvirtinančių įrodymų, vien dėl to visą 167 345,24 Lt sumą pripažinti turto pagerinimo išlaidomis nėra pagrindo.