Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2-165-544/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-05-21
Bylos Nr.: 2-165-544/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Čeknienė
Ieškovas: B. B.
Atsakovas: J. B., B. B.

Kategorijos

20.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-105-544-2010Procesinio sprendimo kategorija:20.3,10; 30.2; 30.12.2; 33; 42.11.1; 51;99.5; 114.14;114.11; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovui advokatui V. G., atsakovės atstovui ir atsakovui J. B., jo atstovei advokato padėjėjai A. P., atsakovei B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei J. B. įmonei „Elisiejus“, įmonės savininkams J. B. ir B. B. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir atsakovės J. B. įmonės „Elisiejus“ priešieškinį ieškovei B. B. dėl 167 345,24 Lt turto pagerinimo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė B. B. patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę J. B. įmonę „Elisiejus“, atstovaujamą savininko J. B., iš užimamų ir jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamų patalpų: pastato-pieninės, unikalus Nr. 6792-8003-5019, pastato-sandėlio, unikalus Nr. 6792-8003-5022, pastato-ūkinio pastato, unikalaus Nr. 6792-8003-5036, esančių Vytauto g. 5, Saločių mst., Pasvalio rajone. Nurodė, kad šias patalpas nuosavybės teisėmis įgijo pagal 1997-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įregistruota nustatyta tvarka. 1997-04-23 tarp jos tėvo J. B. ir Saločių ŽŪB sudarytas susitarimas dėl pieninės cecho su priklausiniais pirkim-pardavimo vyko jos prašymu ir atsakovui J. B. veikiant pagal įgaliojimą. Lėšos apmokėti už turtą buvo jos, ir ji jas uždirbo vykdydama ūkinę-komercinę veiklą tuometinės muitinės teritorijoje. Po to leido atsakovui, savo tėvui, pagal 1997-12-15 neterminuotą panaudos sutartį naudoti pieninės pastatą, o patalpoje, kuri žymima 1G1p, suteikė teisę pilnai įrengti prekybines patalpas. Tačiau atsakovas be jos sutikimo ir leidimo savavališkai užėmė ir naudojasi kitomis patalpomis, plane žymimomis 4G1p (sandėliuoja malkas, lentas), 3J1p (laiko savo daiktus ir transporto priemones), 1G1p ( sandėliuoja lentas), 2H1p, ir taip pažeidžia panaudos sutarties sąlygas. Siekdama įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir vadovaudamasi CK 6.629-6.643 str., 2008-06-13 išsiuntė atsakovei įspėjimą apie tai, kad ji per du mėnesius nuo šio įspėjimo gavimo dienos išsikeltų iš jai priklausančių patalpų ir patalpas perduotų pagal aktą. 2008-07-21 atsakovė jai atsiuntė prašymą, kuriame siūlė derybomis rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą, ir tai patvirtina, kad įspėjimas tikras gautas. Kadangi sutartis buvo neterminuota, tai ją po įspėjimo turėjo teisę ją nutraukti bet kada ir nenurodydama priežasčių. Taigi neterminuota panaudos sutartis baigėsi 2008-09-13 (CK 6.642 str. 1 d.). Iki šiol gera valia jai nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos neatlaisvinamos, todėl prašo atsakovę J. B. įmonę „Elisiejus“ iš minėtų patalpų iškeldinti (1 t., b. l. 4-5, 2 t., b. l. 187-188, 196-198).

Atsiliepimas

Atsakovai J. B., B. B., J. B. įmonė „Elisiejus“ nurodė, kad iš ieškovei priklausančių negyvenamų patalpų sutinka išsikelti tik ieškovei pilnai atlyginus visas turėtas patalpų pagerinimo išlaidas, už kurias galėtų įsirengti naujas patalpas komercinei veiklai arba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, nors dėl negyvenamų patalpų pirkimo-pardavimo iš bendrovės tarėsi J. B., kuris ir sumokėjo už pastatą visus pinigus, tačiau jo ir visos šeimos sprendimu pieninės (1G1/p) su priklausiniais 1997-07-22 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Sudarant sandorį ieškovę atstovavo atsakovas J. B.. Sandoriu nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių – ieškovės nuosavybės teisės į statinius. Jais ieškovė niekada nesidomėjo, nesinaudojo, neprižiūrėjo, neišlaikė ir nesirūpino. Pastatai buvo statyti 1928 metais ir buvo 67 % nusidėvėję. Visgi pirkimo-pardavimo sutarties neginčija ir pripažįsta, kad ieškovė yra minėtų negyvenamų patalpų savininkė. 1997-12-15 su ieškove sudarė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė leido jo atstovaujamai įmonei „Elisiejus“ neatlygintinai naudotis buvusios pieninės pastatu 1G1p su priestatais 1g1/p, 2g1/p, 3g1/p, 4g1/p, juos pilnai įrengti, kad būtų galima vykdyti prekybinę veiklą. Nurodė, kad ieškovė pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis ir neteisingai aiškino, jog įmonei minėtos negyvenamos patalpos iš viso nebuvo išnuomotos ar suteiktos naudotis pagal panaudą. Vėliau neteisingai ėmė teigti, jog pagal panaudos sutartį buvo išnuomota tik patalpa 1G1p, nes žymėjimas 1G1p apima visas virš minėtas pieninės su priestatais patalpas. Gavo ieškovės įspėjimą, todėl panaudos sutartis ieškovės reikalavimu pasibaigė. Tačiau panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 1997 metų atliko patalpų pagerinimą už 167 345,24 Lt, kuriam panaudojo visų šeimos narių lėšas ir darbą, todėl šią sumą prašo priteisti iš ieškovės priešieškiniu (1 t., b. l. 23-24, 2 t., b. l. 203-205, 206-207).

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. įmonė „Elisiejus“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės B. B. 167 345,24 Lt turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. 1997-12-15 su ieškove sudarė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė leido jo atstovaujamai įmonei „Elisiejus“ neatlygintinai naudotis buvusios pieninės pastatu 1G1p su priestatais 1g1/p, 2g1/p, 3g1/p, 4g1/p, jį pilnai įrengti, kad jame būtų galima vykdyti prekybinę veiklą. Iki šiol pastate veikia jo ir jo šeimos narių darbu ir lėšomis įrengta parduotuvė. Pagal panaudos sutartį ir turint ieškovės sutikimą buvo atlikti panaudos sutarties pagrindu perduotų naudoti negyvenamų patalpų vidaus pritaikymo komercinei – parduotuvės veiklai darbai: atliktas sutvirtinimas, perdengtas stogas, įrengtas pastato vidus, sudėti langai, durys, grotos, pravesti kanalizacijos tinklai, elektros instaliacija ir pan. Atlikto turto pagerinimo apimtį ir išlaidų dydį pagrindžia savo paaiškinimu, liudytojų parodymais, PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų apie medžiagų ir prekių pirkimą duomenimis bei šių įrodymų pagrindu sudarytomis lokalinėmis sąmatomis pagal 1997-2004 metų kainas. Nebuvo sutarę, kad šiuos pagerinimus jis pasiims, dalies jų negali pasiimti be žalos pastatams, todėl ieškovė turi kompensuoti minėtų negyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidas 167 345,24 Lt (CK 6.501 str. 1 d., 6.629 str. 2 d., 1 t., b. l. 77-79, 2 t., b. l. 210-211).

Dėl priešieškinio teisėtumo ir pagrįstumo ieškovė nurodė, kad atsakovo minima 1997-12-15 panaudos sutartis jai anksčiau nebuvo žinoma. Mano, kad ji yra suklastota, nes atsakovas kelis kartus yra prašęs pasirašyti ant tuščių popieriaus lapų. Galėjo apie ją pamiršti, nes sutarties pasirašymo gydėsi po traumos ligoninėje. Kadangi panaudos santykių nebuvo, mano, kad teiginiai dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįsti ir melagingi. Vėliau ieškovė paaiškino, kad neginčija, jog įmonė turėjo jos sutikimą pilnai įrengti prekybines patalpas pastate 1G1/p, tačiau teigė, jog neturėjo teisės naudotis kitais pastatais ir atlikti jų remontą, taip pat neturėjo teisės atlikti pagal panaudos sutartį suteikto naudotis pastato rekonstrukcijos darbus. Minėtuose pastatuose neprisimena, kada lankėsi, nes nesutaria su tėvu, apie pastato remonto apimtis ir vertę nežino. Remonto darbai atlikti tėvo nuožiūra, todėl nežino, ar sąmatose nurodyti patalpų pagerinimai tikrai atlikti. Jeigu pagerinimai ir atlikti, tai mano, jog jų kainas atsakovas nurodo aiškiai per dideles ir jų vertė galėtų būti ne daugiau 20 000 Lt. Mano, kad atsakovų pateikti įrodymai neįrodo, kad reali patalpų pagerinimų vertė yra būtent 167 346 Lt, nes pateiktos sąmatos šio fakto neįrodo, o pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktas turto pagerinimų išlaidų vertė yra 44677,10 Lt. Be to, kai kurios medžiagos ir prekės galėjo būti panaudotos ne šiame objekte. Nurodė, kad nesutinka atlyginti bet kokio dydžio turto pagerinimo išlaidų ir dėl to, kad tie pagerinimai yra atlikti iš jos tėvui J. B. duotų pinigų, kuriuos ji uždirbo dirbdama pagal patentą. Todėl prašo atsakovo priešieškinį atmesti (2 t., b. l. 3-4, 2 t., b. l. 3-4, 3 t., b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies 38 129 Lt sumai. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Dėl ieškinio.

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš panaudos teisinių santykių. Įstatymas apibrėžia panaudos sutarties sampratą ir numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos) gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (1964 m. CK 366 str., 2000 m.CK 6.629 str.). Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė B. B., atstovaujama pagal 1995-04-28 įgaliojimą savo tėvo atsakovo J. B., pagal 1997-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį įgijo pastatą-pieninę, b. p. 1G1p, unikalus Nr. 6792-8003-5019, žymimas plane 1P1p, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. 6792-8003-5022, žymimas plane 2H1p, pastatą-ūkinį pastatą, unikalaus Nr. 67-2-8003-5036, žymimas plane 3I1p Saločių mst., Pasvalio rajone (namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys, 1 t., b. l. 11-12, 25, 27, 2 t., b. l. 147-148, 157-159). 1997-12-15 buvo įsteigta J. B. įmonė „Elisiejus“, kurios savininkas ir vadovas pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1997-12-15 yra atsakovas J. B. (2 t., b. l. 190). 1997-12-15 ieškovė ir J. B. įmonė „Elisiejus“, atstovaujama savininko J. B., sudarė neterminuotą panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė neatlygintai naudotis minėtai įmonei buvusios pieninės pastatą ir suteikė įmonei teisę pilnai įrengti pastate 1G1/p prekybines patalpas (1 t., b. l. 29). Minėta įmonė yra įsteigta atsakovų J. B. ir B. B. santuokos, kuri sudaryta 1975-03-28, metu, todėl ji sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 2.50 str. 4 d., 3.88 str. 4 p.). Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 str. 1 d.). Minėta panaudos sutartis kitokio termino nenustatė. 2008-06-16 ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjimą, kad ji per du mėnesius nuo šio įspėjimo gavimo dienos išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių visų trijų negyvenamų patalpų ir jas perduotų ieškovei patalpas pagal aktą (1 t., b. l. 16). Atsakovas J. B., atstovaujantis įmonę „Elisiejus“, 2008-07-21 raštu patvirtino, kad minėtą įspėjimą gavo (1 t., b. l. 17). Taigi, panaudos sutartį su atsakove nutraukta 2008-10-21, nes šią dieną tikrai suėjo trys mėnesiai po gauto įspėjimo. Nutraukus panaudos sutartį atsakovas turi perduoti pastatus ieškovei. Ieškovė turi teisę reikalauti iš skolininko, kad pastarasis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1, 6.2 str.). Pareigos įvykdymo būdas ieškovės pasirinktas – iškeldinimas, nes atsakovų įmonė naudojasi pastatais ir jų gera valia iki šiol ieškovei neperdavė (CK 4.95 str.). Dėl išdėstyto ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš kasos pajamų orderio, susitarimo, įgaliojimo, 2009-09-28 protokolo matyti, kad Saločių ŽŪB buvo nutarusi pastatą parduoti atsakovui J. B., kad pinigus už pastatus sumokėjo J. B.. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ieškovės vardu ir ji įregistruota nekilnojamo turto registre 1997-07-25(1 t., b. l. 26, 2 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 157-159). CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar minėtų įrašų nuginčijimo kitais pagrindais pagal bylos duomenis nepareikštas. Todėl minėti argumentai teisinės reikšmės ieškinio išsprendimui neturi ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti.

Dėl priešieškinio.

1997-12-15 šalių sudarytoje neterminuotoje panaudos sutartyje yra nurodyta, kad panaudos davėja (ieškovė) neatlygintinai perduoda naudotis panaudos gavėjai (atsakovei) J. B. įmonei „Elisiejus“ pieninės pastatą ir suteikia teisę jam pilnai įrengti pastate 1G1p prekybines patalpas (1 t., b. l. 29). Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė sutiko su atsakovo įmonės vykdoma veikla pagal panaudą suteiktose patalpose, o taip pat su tuo, kad šiai veiklai pradėti bei ją vystyti savo reikmėms atsakovas turi ir gali pertvarkyti panaudai gautą turtą. Tokią išvadą patvirtina minėtos sutarties turinys bei šalių elgesys: atsakovė patalpų įrengimo, remonto išlaidų nelaikė ieškovės skola, nes neįrodė, kad jas įtraukė į įmonės apskaitą kaip gautinas sumas; pretenzijos ieškovei dėl patalpų įrengimo ir remonto išlaidų atlyginimo nebuvo keliamos nuo 1997 metų iki pat 2008-12 mėn.; kaip nurodo pati ieškovė, ji neprisimena, kada bent viename iš minėtų pastatų lankėsi, jais nesidomėjo, nesiėmėm priemonių pastatų būklei išlaikyti ir kitaip jų nevaldė. Taigi, visą panaudos galiojimo laikotarpį šalims buvo aišku, jog ieškovė minėtas negyvenamas patalpas suteikia neatlygintinai naudotis atsakovei ir leidžia jas pritaikyti komercinei veiklai. Pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, pastatai yra statyti 1928 metais, todėl jie buvo nusidėvėję, ir, pasak atsakovo, avarinės būklės (2 t., b. l. 179). Tikėtina, kad neremontuojant ir nepalaikant jų tinkamos būklės pastatai per panaudos galiojimo laikotarpį galėjo visiškai sugriūti. Iš pateiktų nuotraukų 2004, 2009 metais matyti, kad pastatai yra prižiūrimi, remontuoti (b. l. 53-54). Ieškovė pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį įgijo pastatą-pieninę, kuri žymimas raide 1G1/p su mezoniniu priestatu, kurio dalys žymimos 1g1/p, 2g1/p, 3g1/p, 4g1/p., unikalus Nr. 6792-8003-5019, sandėlį 2H1/p, unikalus Nr. unikalus Nr. 6792-8003-5022, ūkio pastatą 3J1/p, unikalaus Nr. 67-2-8003-5036 (1 t., b. l. 11-12, 27). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad raide 1G1p yra bendrai žymimas pastatas-pieninė su priklausiniais, o priklausiniai dar žymimi 1g1/p – 4g1/p. Todėl ieškovė be pagrindo teigia, kad atsakovui buvo suteikta panaudai bei suteikta teisė įrengti patalpas tik vienoje patalpoje-pieninėje (be kitų priestatų), nes tokiu atveju panaudos sutartyje turėjo būti nurodyta būtent šios patalpos unikalus numeris ir žymėjimas plane, kuris buvo 1P1p (1 t., b. l. 11-12, 29). Atsakovė, pradžioje neigusi bet kokių sutartinių su atsakovu buvimą, vėliau pripažino, kad negyvenamas patalpas atsakovui suteikė naudoti pagal sutartį. 2008-06-13 įspėjime ji pati nurodo atsakovui reikia išsikelti iš visų trijų pastatų, taip pat pripažįsta, kad pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį įgytų negyvenamų patalpų niekada nevaldė ir nenaudojo pagal paskirtį (namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys, 1 t., b. l. 11-12, 16). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagal minėtą panaudos sutartį atsakovui buvo suteiktos neatlygintinai naudotis ir įrengti, pritaikant prekybinei veiklai, visos virš minėtos ieškovės nuosavybės teise valdomos negyvenamos patalpos.

Šalių ginčas kilo dėl perduotų neatlygintinai naudotis minėtų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų, patirtų panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2003 metų. Tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2000 m. CK panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (1964 m. CK 316 str., 366 str. 2 d., 2000 m. CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju. Pagal minėtų straipsnių nuostatas, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama. Kadangi, kaip jau virš minėta, laikoma įrodyta, kad atsakovei ieškovė suteikė neatlygintinai naudotis ir įrengti, pritaikant prekybinei veiklai, visas jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamas patalpas. Todėl atsakovė turi teisę į būtinų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Ieškovė priešieškinyje nurodo, kad jis turėjo 167 345,24 Lt minėtų pagal panaudos sutartį naudotų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Teismo nuomone, priešieškinys pagrįstas 38 129 Lt sumai dėl šių argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, taip pat reikia nustatyti, ar nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą, nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį bei ar įstatyme, šalių sutartyje nėra nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Šalių sutartyje nebuvo nustatyta kitokių pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių, todėl vadovaujamasi minėtus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakovas priešieškinį grindė L. K. įmonės „Huronas“ lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal kainas to laiko, kai faktiškai buvo atlikti darbai ir kurių sudarymo pagrindu buvo atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kvitai ir kiti dokumentai apie pagerinimo darbams pirktų medžiagų ir prekių kiekį ir kainas. Lokalines sąmatas sudariusi minėta įmonė tuo metu turėjo atestatą, suteikiantį teisę atlikti statinio statybos darbus, pats savininkas buvo atestuotas statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (1 t., b. l. 80, 81, 82). Todėl tiek sąmatas, tiek liudytojo L. K. parodymus teismas laiko leistinais įrodymais šioje byloje. Panaudos gavėjo (atsakovo) atlikti statybos–remonto darbai gali būti laikomi panaudos objekto (negyvenamų patalpų) pagerinimu 1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d. prasme. Tačiau, teismo nuomone, patalpų pertvarkymas, pritaikant jas panaudos gavėjo (atsakovo) vykdomai įmonės prekybinei veiklai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Todėl visų minėtose sąmatose nurodytų turėtų išlaidų nėra pagrindo vertinti kaip panaudos objekto pagerinimo, dėl kurio jis tapo vertingesnis ir naudingesnis. Daroma išvada, kad tik dalį atsakovo reikalavimų dėl ginčo patalpų pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo galima vertina kaip patalpų pagerinimo išlaidas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis ir rašytinius įrodymus apie atliktus statybos darbus, specifines šios bylos aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus darytina išvada, kad 38 129 Lt vertės išlaidas už atliktus statybos remonto darbus yra pagrindas įvertinti kaip panaudos objekto – negyvenamų patalpų - būtinas pagerinimo išlaidas. Būtent: iš lokalinių sąmatų apie 1997 metais atliktus remonto darbus ir priedų prie jos matyti, kad minėtais metais atliktų darbų, kuriuos galima priskirti prie negyvenamų patalpų pagerinimo darbų, vertė buvo 1555 Lt (1 t., b. l. 249-259), 1998 metais - 2276,30 Lt, nes prie šių darbų nepriskaitoma 4 skyriuje 2-6 eilutėse nurodyti darbai (1 t., b. l. 226-248), 1999 metais - 1361,48 Lt, nes prie šių darbų nepriskiriami 2 ir 3 dalyje nurodyti grotų montavimo, dažymo, vandens skaitiklio įvedimo darbai (1 t., b. l. 217-225), 2000 metais - 489,14 Lt, nes prie šių darbų nepriskiriami sienų tinkavimo, apdailos ir kiti bendrastatybiniai patalpų darbai ir elektros lempų bei jų montavimo darbai (1 t., b. l. 195-215), 2001 metais - 15 815 Lt, nes tai yra stogo dengimo, durų montavimo, santechnikos įvedimo darbai (1 t., b. l. 134-194), 2002 metais - 15 912 Lt, kadangi atlikti plieninių durų blokų ir langinių montavimo darbai, grindų lygio ir grindų durų blokų ir langinių montavimo darbai, grindų lygio ir grindų keitimas su iš to išeinančiais būtinais darbais, tačiau prie pagerinimo darbų nepriskirtini 12 644 Lt vertės priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įvedimo, skaitiklio įvedimo, lempų ir rozečių montavimo darbai, tačiau priskirtini ir kanalizacijos vamzdžių tiesimo darbai, nurodyti 2-7 eilutėse bendros 1984,35 Lt (1 t., b. l. 83-133, 2 t., b. l. 16-40), 2003 metais - 720,05 Lt, nes prie pagerinimo darbų priskirtini plieninių durų blokų montavimo darbai (2 t., b. l. 41-66), viso – 38 129 Lt. Kitos išlaidos yra neįrodytos (1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d., CPK 178 str.) arba buvo patirtos dėl to, kad atsakovas (panaudos gavėjas) siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai per ilgą veiklos laikotarpį buvo gauta ekonominės naudos.

Nustatant atlygintinų išlaidų dydį atsižvelgiama į tai, kad išlaidos turi būti realios, būtinos, protingos. Pagal teismų praktiką, realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos, o reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje R. J. firma „ Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų dydžio įrodinėjimo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį. Juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (CPK 177 str. 4 d., 178 str., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004 ir kt.). Teismo nuomone, sprendžiant dėl panaudos objektui pagerinti turėtų išlaidų dydžio šioje byloje šiomis nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi. Kadangi byloje neįrodyta, kad atsakovas turėjo išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui, taip pat lokalinėse sąmatose nurodytų socialinio draudimo išlaidų, pridėtinų, pelno išlaidų, PVM mokesčio išlaidų, tai sąmatose nurodytos šios išlaidos iš apskaičiuojamų priteisti patalpų pagerinimo išlaidų sumų išskaičiuojamos.

Atsakovas neįrodė, kad turėjo pastato rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui atlikti būtinus statybos normatyvinius dokumentus, kad rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys yra pripažintas tinkamu naudoti ir tokie pakeitimai neįregistruoti viešajame registre (Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 ,,Statinių priėmimo naudoti tvarka“, Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, Statybos įstatymo 2 str. 18, 20, 21 d. ir kt.). Todėl, nesant rekonstrukciją ir kapitalinį remontą patvirtinančių įrodymų, vien dėl to visą 167 345,24 Lt sumą pripažinti turto pagerinimo išlaidomis nėra pagrindo.

Liudytojas L. K. apklaustas liudytoju teismo posėdyje parodė, kad atsakovo prašymu lankėsi pieninės ceche su priklausiniais Saločių mst. Pasvalio rajone, apžiūrėjo, išmatavo atliktus patalpų pagerinimo ir remonto darbus minėtose patalpose ir atsakovo pateiktų medžiagų ir prekių dokumentų pagrindu pagal to laiko kainas sudarė lokalines sąmatas apie atliktų darbų vertę. Visi sąmatose aprašyti darbai minėtose patalpose yra realiai atlikti, sąmatose nurodyta vidutinės kainos, tačiau minėtus darbus atliekant savo jėgomis tai kainuotų mažiau. Liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atmesti šiuos parodymus ar jais abejoti nėra. Šio liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su atsakovų nuosekliais paaiškinimais apie tai, kad nuo pat pastatų įsigijimo atsakovės vardu jis pagal panaudos sutartį naudojo visus pieninės ir jo priklausinių statinius, juos prižiūrėjo, išlaikė, remontavo, pritaikė ūkinei komercinei veiklai su jo dukters, pastatų savininkės ieškovės, sutikimu. Tačiau atsakovas nurodė, kad neturi įrodymų apie tai, jog tam tikriems asmenims yra mokėjęs už rangos darbus ir atliktas patalpų pagerinimo išlaidas, be to, daugiausia dirbo pats, vaikai, t.y. darbus atliko ūkio būdu. Liudytojas J. B. patvirtino, kad jis apie dvejus metus prisidėjo darbu prie minėtų pastatų remonto, vežė medžiagas, keitė langus, dengė stogą ir pan. Nurodo, kad šiuo metu parduotuvė ir jos pagalbinės patalpos visiškai įrengtos: sutvarkyta elektros instaliacija, pakeistos grindys, padaryta sienų apdaila, sudėtos durys, pakeista 12 langų, pakeistas stogas, pravesta kanalizacija ir vandentiekis, pakeista šildymo sistema (2 t., b. l. 181-183). Nors liudytojas yra artimas šalių giminaitis, tačiau vien kritiškai jo parodymus vertinti šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi bylos šalims esant tėvams ir dukrai, bylos aplinkybes taip pat geriausiai gali žinoti artimieji giminaičiai. Todėl liudytojo parodymai vertinami visų įrodymų visumoje. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai apie minėtų negyvenamų patalpų pagerinimo apimtis ir kainą yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmiausia, ieškovė iš viso neigė, kad ji patalpas savo tėvui leido naudoti pagal panaudos sutartį ir atlikti patalpų įrengimo darbus (1 t., b. l. 4-6), vėliau pripažino, kad tėvas pastatą remontavo su jos žinia ir sutikimu, tačiau iš jos duotų pinigų ir tam galėjo išleisti apie 20 000 – 44 677 Lt. kadangi ieškovė pripažįsta, kad pastatų neišlaikė, neremontavo, juose nesilankė ir nežino, kokios apimties ir vertės pagerinimai jame atlikti, ekspertizės skirti neprašė ir nesutiko už ją mokėti (2 t., b. l. 164-165, 176-178), tai vien nepagrįsti ir nenuoseklūs ieškovės prieštaravimai virš nurodytos įrodymų visumos apie turto pagerinimo faktą ir pagerinimo išlaidų dydį nepaneigia.

Ieškovė teigia, kad ji nesudarė panaudos sutarties arba to neprisimena, nes turėjo galvos traumą. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė traumą patyrė ir ligoninėje gydėsi nuo 1995-08-24 iki 1995-09-07, o panaudos sutartis sudaryta 1997-12-15. Medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei liko liekamieji reiškiniai ar atminties netekimas, ji į namus išrašyta pagerėjus būklei gydytis ambulatoriškai ir jai rekomenduota tik neurologo konsultacija (2 t., b. l. 72-73).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo 1996 metų turėjo ir nuo 2007 metų turi individualią įmonę, dirbo pagal patentą (verslo liudijimą) siekdama įrodyti, kad turėjo pinigų ir galėjo pastatą nusipirkti pati bei kad iš šių pajamų buvo remontuojamas minėtas pieninės pastatą, kuriame įsikūrusi atsakovo įmonė (2 t., b. l. 77-133, 146). Tačiau šie dokumentai įrodo tik tai, kad ieškovė tikrai vykdė ūkinę komercinę veiklą, tačiau neįrodo, kad iš šios veiklos gautas pajamas ji duodavo atsakovui J. B., o šis iš gautų lėšų remontavo minėtas negyvenamas patalpas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 utartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vertindamas šios bylos įrodymus teismas šiomis taisyklėmis vadovavosi.

Sprendimo vykdymas dalyje dėl įmonės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų atidėtinas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos CPK 284 str. 1 d. pagrindu, kadangi iškeldinti iš buveinės ūkinę-komercinę veiklą vykdančią įmonę reikia tam tikro laiko tarpo, nes būtina pasiruošti iškeldinimui, rasti kitas patalpas, realizuoti greitai gendančias prekes ir pan.

Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir valstybei nustatomos ir paskirstomos vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str. reikalavimais. Šalių turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas rekomendacijose nurodytas aplinkybes.

Už ieškinį ieškovė sumokėjo 127 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 7). Ieškovei teisines advokato paslaugas šioje byloje teikė advokatas A. A., kuriam ieškovė sumokėjo 1540 Lt (1 t., b. l. 9, 2 t., b. l. 134, 135). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys tenkinamas 23 %, tai ieškovei iš J. B. įmonės „Elisiejus“, o šiai neturint turto ir lėšų, iš įmonės savininkų, priteisiamas visas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, bei 1363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ((1540: 2) × 77%)).

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 580 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies jo sumokėjimo buvo atleista (1 t., b. l. 45, 46-48, 62). Kadangi priešieškinys tenkinamas 23 % arba 38 129 Lt, tai iš ieškovės atsakovei priteisiama 580 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (CPK 99 str.). Atsakovams advokato teisines paslaugas teikė advokato padėjėja A. P., kuriai už visą bylą sumokėta 2500 Lt (1 t., b. l. 36, 2 t., b. l. 137, 138, 139, 3 t., b. l. 10). Atsakovai pateikė kvitą apie tai, kad L. K. įmonei „Huronas“ už sąmatų sudarymą remonto darbams nuo 1997-2004 metų sumokėta 2479,13 Lt (3 t., b. l. 12-15). Teismas minėtas sąmatas laiko leistinais šios bylos rašytiniais įrodymais, todėl jų paruošimo išlaidos laikytinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis šalies turėtomis išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys tenkinamas 23 %, tai iš ieškovės atsakovei priteisiama 288 Lt advokato pagalbai apmokėti ((2500:2)×23%)) ir 570 Lt kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (2479,13×23%). J. B. įmonė „Elisiejus“ pateikė mokėjimo nurodymą sumokėti 120 Lt už antrinę teisinę pagalbą. Tačiau byloje nepateiktas sprendimas dėl tokios pagalbos įmonei teikimo būtent šioje byloje bei pažyma apie išlaidas, todėl ši suma atsakovei nepriteistina (3 t., b. l. 11).

Ieškovei buvo suteikta 100 % apmokama nemokama teisinė pagalba, kurią teikė advokatas V. G., kuriam valstybė sumokėjo 483,35 Lt (2 t., b. l. 143-145, 191). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys - 23 %, tai valstybei iš atsakovės šių išlaidų priteisiama 427 Lt ((483,35:2)×77 %)). Teismai šioje byloje turėjo 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad nuo šių išlaidų mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir atsižvelgiant į virš nurodytus kriterijus iš atsakovės valstybei priteisiama 53 Lt šių išlaidų ((60:2) )×77 %), 1 t., b. l. 19, 261, 2 t., b. l. 1).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260, 263 str., 269 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę J. B. įmonę „Elisiejus“ (į. k. 169251689, Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas), savininkai atsakovai J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš negyvenamų patalpų, esančių adresu Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas, nuosavybės teise priklausančių ieškovei B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastato-pieninės, unikalus Nr. 6792-8003-5019, pastato-sandėlio, unikalus Nr. 6792-8003-5022, pastato-ūkinio pastato, unikalus nr. 6792-8003-5036, naudotų pagal 1997-12-15 ieškovės B. B. ir atsakovės J. B. įmonės „Elisiejus“ sudarytą neterminuotą panaudos sutartį.

Sprendimo vykdymą minėtoje dalyje dėl įmonės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų dalyje atidėti dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei J. B. įmonei „Elisiejus“ (į. k. 169251689, Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas) iš ieškovės B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 129 (trisdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis) Lt pagal panaudos sutartį naudotų negyvenamų patalpų pagerinimo išlaidų.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B. įmonės „Elisiejus“ (į. k. 169251689, Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas) 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) Lt žyminio mokesčio, 1363 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o, šiai įmonei neturint turto ir pajamų, šias sumas atitinkamai po 63 (šešiasdešimt tris) Lt 50 ct ir po 681 (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Lt 50 ct priteisti iš atsakovų ir įmonės savininkų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei J. B. įmonei „Elisiejus“ (į. k. 169251689, Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas), savininkai atsakovai: J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lt 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio, 288 (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 570 (penkis šimtus septyniasdešimt) Lt kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. B. įmonės „Elisiejus“ (į. k. 169251689, Vytauto g. 5, Saločių mstl., Pasvalio rajonas) 53 (penkiasdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 286 (du šimtus aštuoniasdešimt šešis) Lt išlaidų nemokamai teisinei pagalbai apmokėti, o, šiai įmonei neturint turto ir pajamų, šias sumas atitinkamai po 26 (dvidešimt šešis) Lt 50 ct ir po 142 (vieną šimtą keturiasdešimt du) Lt 33 ct priteisti iš atsakovų ir įmonės savininkų B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė