- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1306-1093/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01877-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir pagal suinteresuoto asmens D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys - D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Garažas).
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi asmuo su prašymu dėl apleistų bešeimininkių garažų (boksų) (duomenys neskelbtini) stogo avarinės būklės. Asmuo nurodė, kad kaimynai daug metų dėjo pastangas, mėgindami rasti (duomenys neskelbtini) garažų boksų teisėtus savininkus, tačiau paieškos buvo bevaisės. Reaguojant į šį kreipimąsi, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog dalies garažų (boksų) nuosavybės teisės neregistruotos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas nesuformuotas, garažų (boksų) statytojas ir/ar naudotojai nežinomi. Nustatyta, kad pastato būklė bloga, medinė stogo konstrukcija paveikta puvinio, vietomis čerpės aptrupėjusios, nepritvirtintos, gali kristi ir sukelti pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Buvo surašytas 2020 m. gegužės 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, o 2020 m. gegužės 18 d. užsakymu atlikti skubių, neatidėliotinų pastatų ir inžinerinių statinių (avarinės būklės ar turinčių galimos avarinės būklės požymių) avarinės būklės likvidavimo, lokalizavimo, atstatymo, remonto darbai ir paslaugos. Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2022 m. gegužės 16 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-3/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) – paskirtis – garažų, esanti (duomenys neskelbtini) (Garažas). Ant statinio buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi D. M., kuris nurodė, kad naudojasi Garažu ir pateikė (duomenys neskelbtini) pastato naudojimosi tvarkos kopiją (surašyta ranka). Pareiškėjos teigimu, Garažas registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus numeris, tačiau jokių duomenų apie šio statinio savininkus, valdytojus ar naudotojus nėra įregistruota, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog statinys neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybei.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog teismui nustačius, kad Garažas neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir nėra sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad Garažas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
4. Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, ir prašė jo netenkinti, taip pat prašė teismo pripažinti, kad Garažu naudojosi jo šeimos nariai ir palikti garažą jo žinioje.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, prašydamas teismo (i) pripažinti, kad D. M. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), un. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (ii) įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į minėtą garažą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, (iii) atmesti Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl to paties objekto pripažinimo bešeimininkiu daiktu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodo, kad garažą valdė jo šeima - iš pradžių senelis C. G., po jo mirties (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo. Garaže yra asmeniniai suinteresuoto asmens daiktai, jis taip pat atlieka ir Garažo priežiūrą. Yra išlikę dokumentai bei nuotraukos, patvirtinantys, kad suinteresuoto asmens senelis juo naudojosi, o po jo mirties suinteresuotas asmuo.
7. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo nurodė, kad suinteresuoto asmens prašymas yra nepagrįstas, nes suinteresuotas asmuo neįrodo visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Suinteresuotas asmuo gyvena name (duomenys neskelbtini) esančiame bute, o jo naudojamas garažas yra visiškai kitu adresu – (duomenys neskelbtini) nesuformuotame žemės sklype, kuris nėra susijęs su jo daugiabučiu gyvenamuoju namo. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad po senelio C. G. mirties jis paveldėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau Garažas neįėjo į paveldėtą turtą. Taigi, nėra aiški aplinkybė, kokiu pagrindu C. G. naudojosi ginčo garažu, o taip pat nėra jokių įrodymų, kad garažas buvo jo teisėtai valdomas ir perduotas teisėtai valdyti suinteresuotam asmeniui D. M.. Byloje nėra įrodymų nei apie ginčo garažo valdymo teisėtumą, nei apie tokio valdymo sąžiningumą ir nepertraukiamumą.
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo, kuriame nurodo, kad pareiškimas yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad Garažas buvo pastatytas teisėtai, taip pat nepateikė informacijos, kada jo kadastro duomenys buvo pirmą kartą užfiksuoti. Jei statinys pastatytas pažeidžiant įstatymus, negalima laikyti, kad jame esančios patalpos buvo įgytos ir valdomos teisėtai. Nagrinėjant bylą, būtina atsižvelgti ir į Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus argumentus bei faktus apie šio nekilnojamojo turto pastatymą ir valdymą. Todėl asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kad būtų galima įvertinti, ar jo prašymas šioje civilinėje byloje yra pagrįstas.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Garažas yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, kuri patikėjimo teise perduota valdyti Vilniaus miesto savivaldybei. Prašo teismo suinteresuoto asmens prašymo pagrįstumą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti, o suinteresuoto asmens D. M. pareiškimą prašė atmesti. Palaikydama pareiškime nurodytus argumentus, pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad archyvuose nėra jokių dokumentų apie Garažą. Garažą galėjo pastatyti valstybė. Šis turtas niekada nebuvo privatizuotas, be to, privatizavimas nebuvo galimas dėl pastato dokumentų nebuvimo. Šis turtas nėra įtrauktas į savivaldybės balansą.
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. M. palaikė savo reikalavimą ir prašė jo reikalavimus tenkinti, o pareiškėjos – atmesti. Papildomai paaiškino, kad Garaže senelis laikė automobilį, jis tai atsimena iš vaikystės. Garažas statytas (duomenys neskelbtini) metais kaip sandėliukas, nes butas buvo kūrenamas anglim/malkomis. Vėliau sandėliukus žmonės persidarė į garažus. Dabar bute šildymas centrinis. Garažas yra šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo garažą paveldėjo iš senelio ir juo dabar naudojasi. Jis rūpinasi garažu, tvarkė stogą, vidų, vartus. Šiuo metu ten laiko priekabą. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) matė skelbimą dėl pastatų, kurie neturi savininko, pripažinimo bešeimininkiu turtu, todėl iš karto kreipėsi į seniūniją. Niekada nebuvo gavęs jokių pretenzijų iš kaimynų. Garaže nėra elektros, jokių mokesčių už jį nemoka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl suinteresuoto asmens D. M. nuosavybės teisės į Garažą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu
12. CK 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra nekilnojamojo daikto savininkas, bet yra sąžiningai jį įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
13. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.68 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatomas, jeigu yra šešių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Trečia, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ketvirta, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Penkta, visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas. Šešta, nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
14. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą, ar suinteresuotas asmuo D. M. įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) vertina, ar egzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotos šešios sąlygos, būtinos minėtam nuosavybės teisės įgijimo pagrindui nustatyti.
15. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nustatyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į garažus įgijimą kuriuo nors vienu iš įstatyme įtvirtintų pagrindų; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo būtų atsisakęs Garažo valdymo ar/ir perdavęs jo valdymą kitam asmeniui. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti pirmosios sąlygos egzistavimą – suinteresuotas asmuo D. M. nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į Garažą.
16. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad Garažas nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas viešame registre, tačiau nėra ir nebuvo įregistruotas viešame registre kokio nors asmens vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė įrodymų, kad Garažas priklauso valstybei. Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Garažas nėra savivaldybės balanse, atstovė teismo posėdyje taip pat teigė, kad Garažas pastatytas valstybės lėšomis ir nebuvo privatizuotas, nes tokių duomenų archyve nebuvo rasta, tačiau tuo pačiu laikėsi pozicijos, jog Garažas pripažintinas jos nuosavybe tuo pagrindu, kad yra įgijęs bešeimininkio daikto statusą, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaiko savęs Garažo teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laiko neturinčiu savininko. Taigi egzistuoja ir kitos dvi sąlygos, būtinos Garažą pripažinti suinteresuoto asmens D. M. nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, t. y. Garažas nepriklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei viešame registre nebuvo registruota jokio kito asmens nuosavybės teisė į Garažą.
17. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo, teismas vertina suinteresuoto asmens D. M. paaiškinimus, jo ir pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų visetą.
18. Tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. M. paaiškino, kad Garažą valdė jo šeima - iš pradžių senelis C. G., po jo mirties (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo; garaže yra asmeniniai suinteresuoto asmens daiktai, jis taip pat atlieka ir Garažo priežiūrą. Iš suinteresuoto asmens pateiktos (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutarties matyti, kad C. G. privatizavo du kambarius trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš suinteresuoto asmens pateiktų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų nustatyta, kad po M. G. ir C. G. mirties (abu mirė (duomenys neskelbtini) m.) jų turtą lygiomis dalimis paveldėjo suinteresuotas asmuo D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir I. G. ((duomenys neskelbtini)). Paveldimą turtą sudarė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalis neįrengtos pastogės ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas sodų bendrijoje Vilniaus rajone. Iš (duomenys neskelbtini) liepos mėnesio ranka nubraižytos pastato schemos matyti, kad joje nubraižyta pastato, kuriame yra garažų masyvas, schema, joje pažymėta, jog pastato statybos metai (duomenys neskelbtini)., prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) parašyta (duomenys neskelbtini) ir adresas (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo kartu su pareiškimu pateikė nuotraukų, vienose iš jų matyti suinteresuoto asmens senelis šalia automobilių, vienoje nuotraukoje matosi ir garažas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį dalinai įvarytas sovietinis automobilis, kitose matyti saugoma priekaba, kuri priklauso suinteresuotam asmeniui D. M.. Sugretinęs suinteresuoto asmens pateiktas nuotraukas su pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateiktose nuotraukose matyti Garažas. Pareiškėjos pateiktose nuotraukose matyti, kad Garažas užrakintas, jo vartai nudažyti ir prižiūrėti, įvažiavimas į Garažą iš lauko pusės iš dalies betonuotas. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini).
19. Remdamasis šiais įrodymais, teismas daro išvadą, jog suinteresuoto asmens senelis C. G. vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) buvo Garažo valdytojas ir buvo laikomas teisėtu jo valdytoju, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) pastato schema, kurioje būtent C. G. nurodytas kaip garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/naudotojas, o jo gyvenamosios vietos adresas sutampa su tais pačiais metais privatizuoto buto adresu. Suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos patvirtina, kad C. G. naudojosi garažu, nes turėjo ne vieną automobilį ir garažas jam buvo reikalingas. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens senelis gyveno iki mirties. Po C. G. mirties jo turtą (duomenys neskelbtini) paveldėjo suinteresuotas asmuo D. M. ir mirusiojo dukra, tačiau Garažu naudojasi tik D. M. – Garaže laiko jam priklausančią priekabą, kitus asmeninius daiktus, be to, prižiūri Garažą, kas matosi ir iš nuotraukų – iš jų matyti, kad Garažas nėra apleistas, jis yra užrakintas, vartai nudažyti, iš dalies betonuotas įvažiavimas į Garažą iš lauko pusės. Teismas pažymi, kad nors pareiškėja nurodė, o suinteresuoti asmenys neginčijo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) metais atliko garažų boksų, esančių (duomenys neskelbtini) stogo nepritvirtintų čerpių šalinimo darbus pagal fizinio asmens (duomenys neskelbtini) kreipimąsi į pareiškėją, tačiau kaip matyti iš šio kreipimosi, buvo kreiptasi dėl garažo Nr.(duomenys neskelbtini) stogo sutvarkymo, vien šių darbų atlikimas (čerpių pašalinimas) nesuponuoja išvados, kad minėtu turtu buvo nesirūpinama, ar kad šiuo turtu išimtinai rūpinosi tik pareiškėja (CPK 185 straipsnis).
20. Svarbu ir tai, kad D. M., pamatęs pareiškėjos skelbimą ant Garažo vartų apie pradėtą Garažo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, iš karto kreipėsi į seniūniją kaip šio turto teisėtas valdytojas, taip pat siekė savo teises ginti ir teismine tvarka, tačiau nesėkmingai – tiek (duomenys neskelbtini) m., tiek (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau abu kartus nepašalino teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-20547-964/2023, Nr. e2YT-27308-1193/2024). Taigi suinteresuotas asmuo D. M. Garažą kaip savo pradėjo valdyti prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, jo valdymas prasidėjo teisėtai, Garažą valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą, jame laikydamas savo asmeninius daiktus, jį prižiūrėdamas, turėdamas raktus nuo Garažo, veikdamas ir valdžios institucijose kaip teisėtas Garažo valdytojas. Suinteresuoto asmens teigimu, jokie kiti asmenys, taip pat ir jo teta, jam priekaištų dėl Garažo valdymo nėra pareiškę. Pareiškėja taip pat nenurodė, kad dėl Garažo būtų kreipęsi ir kiti asmenys, ne tik D. M.. Teismui viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, į teismą jokie kiti potencialūs Garažo savininkai taip pat nesikreipė.
21. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti ir ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – suinteresuotas asmuo D. M. sąžiningai pradėjęs valdyti Garažą, jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų.
22. Teismas pažymi, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra ne vienas garažas (boksas). Mažiausiai trimis teismų sprendimais yra pripažinta, jog kai kuriuos kitus garažus (boksus) juos valdę asmenys įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į atitinkamus garažus (boksus) - pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-4143-987/2024, 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-461-1044/2025, 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-736-964/2025. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra konstatuotas statybos neteisėtumas (CPK 18 straipsnis). Taip pat teismai minėtose bylose vertino ir (duomenys neskelbtini) pastato, kuriame yra garažų masyvai, schemą ir šiuo dokumentų rėmėsi, spręsdami apie buvusį atskirų garažų (boksų) valdymą.
23. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šešios sąlygos, būtinos suinteresuoto asmens D. M. nuosavybės teisei į Garažą įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas tenkinamas ir nustatomas suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į Garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Dėl Garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu
24. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja draudimą daiktą pripažinti bešeimininkiu tuo atveju, jei jis turi sąžiningą ir teisėtą valdytoją, nepaisant to, kad daiktas neturi savininko.
25. Kasacinis teismas, yra išaiškinęs, kad dvi iš šešių sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindui atsirasti yra sąžiningas daikto valdymas ir teisėtas daikto valdymas. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas valdymas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
26. Taigi, būtent teisėtas ir sąžiningas daikto valdymas eliminuoja tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu galimybę bei atitinkamai perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn. Kaip nustatyta aukščiau, Garažas buvo teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai D. M. valdomas įstatyme nustatytą terminą bei konstatuotos kitos sąlygos, būtinos minėtą daiktą įgyti įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu. Dėl to toks daiktas nelaikytinas bešeimininkiu. Vien tai, kad savivaldybė (pareiškėja) formaliai atliko tinkamai visas procedūras dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nelemia tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu.
27. Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens D. M. reikalavimą ir atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimą dėl Garažo pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn.
28. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas (CPK 18 straipsnis), dėl to teismas pareiškėjo prašymo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Garažą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Iš dalies tenkinti suinteresuoto asmens D. M. savarankišką reikalavimą.
Pripažinti, kad suinteresuotas asmuo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.