- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-2301-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13448-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. (D. K.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad ieškinys nėra reiškiamas kartu, kadangi ieškovas 2021-05-09 kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl mediacijos, kuri dar nėra baigta. Ieškovas prašė iki ieškinio teismui pateikimo dienos nustatyti nepilnametės dukters G. D. K. gyvenamąją vietą su juo Norvegijos Karalystėje, priteisti iš atsakovės A. L. laikiną nepilnametės G. D. K. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Prašyme nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 nepilnamečių vaikų G. D. K., E. K. ir M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. L.. Dukra G. D. K. išreiškė norą pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi pas ieškovą Norvegijos Karalystėje, savo sprendimą siedama su psichologiniu spaudimu ir patiriamu nuolatiniu stresu dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kur ji gyvena kartu su seserimis, atsakove ir jos sutuoktiniu. Pastaruoju metu dukra G. D. kartu su seserimis praleido 6 mėnesius pas ieškovą Norvegijoje (2020 m. rugpjūtį, 2020 m. lapkritį - 2021 m. sausį, 2021 m. kovą - 2021 m. gegužę), kur mokėsi nuotoliniu būdu. G. D. skundėsi ieškovui, kad gyvenant pas motiną ji patiria stiprų psichologinį spaudimą, tuo tarpu pas ieškovą Norvegijoje yra rami aplinka, ji pradėjo geriau mokytis, pagerėjo jos psichoemocinė savijauta, kuri jau buvo nulėmusi vaiko valgymo sutrikimus. Kai kovo mėnesį ieškovas pasiėmė dukrą G. D. į Norvegijos Karalystę, ji buvo numetusi daug svorio, netgi alpdavo, dukters teigimu, mama ją vadino stora, todėl ji valgydavo tik kartą per dieną. Norvegijoje ji pradėjo reguliariai maitintis, svoris tapo normalus, savijauta gera. Atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos saugios ir G. D. interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos. G. D. greitai sueis penkiolika metų, šiais mokslo metais ji baigs Vilniaus P. Vileišio progimnazijos 8 klasę, toliau mokslus tęstų Norvegijos Trondheimo tarptautinėje mokykloje. Ji laukia kada galės pradėti mokytis šioje ugdymo įstaigoje. 2021-2022 mokslo metai šioje mokykloje prasideda nuo 2021-08-15. Ieškovas 2021-07-01 suplanavo vizitą Trondheimo miesto policijos nuovadoje, siekdamas deklaruoti G. D. kaip jo šeimos narę, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šalių nepilnametės dukters G. D. K. gyvenamoji vieta 2013-02-13 teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove A. L.. Nepilnametė dukra nuolat gyveno su atsakove, su ieškovu bendraudama teismo sprendimais nustatyta tvarka. Atsakovę ir dukrą G. D. sieja artimas ryšys. 2020 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje paskelbus karantiną ir įvedus nuotolinį mokymąsi, šalys sutarė, kad mergaitės gali ilgiau pabendrauti su ieškovu, atsakovė sutiko, kad dukros išvyktų pas ieškovą į Norvegiją ilgesniam laikui. Kol G. D. buvo Norvegijoje, vyko nuolatinis atsakovės ir mergaitės bendravimas, jos derino G. D. kambario ir vonios įrengimo klausimus, mergaitė nė karto neužsiminė apie iš atsakovės neva patiriamą spaudimą ar jaučiamą stresą dėl atsakovės elgesio. Tačiau prieš pat grįžimą į Lietuvą, dukra pradėjo kalbėti tėvo žodžiais, sakyti, kad nori likti Norvegijoje, nes ten geresnis sveikatos draudimas, geresnė Covid-19 susirgimų statistika, geresnė mokykla. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo pateiktą dukters motyvacinį laišką, kuriame nėra 14 metų vaiko argumentų ir samprotavimų, tik ieškovo žodžiai padiktuoti dukrai. Ieškovo teiginių apie vaiko nenorą grįžti pas mamą negalima vertinti kaip pagrindo skubos tvarka keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nes vaiko tikroji valia ir reali situacija gali būti nustatyta tik iš esmės nagrinėjant bylą ir pasitelkus į pagalbą psichologus, o esamos situacijos keitimas neišsiaiškinus visų aplinkybių, gali padaryti esminę žalą vaiko interesams. Šioje proceso stadijoje negalima nustatyti, ar dukros išreikštas noras gyventi su ieškovu neprieštarauja jos pačios interesams ir ar ji geba netrukdomai suformuluoti savo nuomonę. Ieškovo teiginiai apie tariamai atsakovės nepilnametei dukrai sudarytas nesaugias gyvenimo sąlygas, atsakovės galimai prieš nepilnametę naudojamą psichologinį spaudimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių nepilnametei dukrai yra kilęs realus pavojus ir grėsmė gyvenant su jos motina. Ieškovas taip pat neįrodė, kad egzistuoja tikimybė, jog yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimai palankaus jam sprendimo vykdymas.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2021-05-31 gautas pranešimas iš ieškovo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodant, kad vaikas G. D. K. po buvimo pas tėvą (Norvegijoje) nebenori grįžti į mamos namus dėl galimai netinkamo motinos ir jos vyro elgesio su mergaite šaukiant, varant iš namų. Pokalbio su Tarnybos atstove metu nepilnametė nurodė, jog gyvena su mama ir jai tai nelabai patinka, mama apie keturis kartus buvo išvariusi ją iš namų, mamai ji nerūpi, nesulaukia motinos palaikymo, mama neatsižvelgia į jos nuomonę, šaukia ant jos ir ja manipuliuoja. Ji nori gyventi su tėvu, nes tėvas ją palaiko, padeda ruošti namų darbus. Anot nepilnametės, motina gautus pinigus iš tėvo panaudoja savo reikmėms, o visus mergaitei reikalingus daiktus nuperka tėvas. Nepilnametė pažymėjo, jog buvo suprastėjusi jos sveikata, tačiau mama nesikreipė pagalbos į medikus. Teigė, jog nori išvykti gyventi į Norvegiją, nes galės turėti geresnę ateitį, studijuos dizainą. Tarnybos vertinimu, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu nėra tikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo D. K. (D. K.) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti 2021 m. birželio mėnesio dukters medicininiai duomenys nepagrindžia aplinkybių, jog ieškovė galimai netinkamai prižiūri dukrą. Medicinos dokumentų išraše iš vaiko žodžių nurodyta, kad gruodžio mėnesį šalių nepilnametė dukra G. D. K. dėl streso mažiau valgė, nukrito kūno svoris, buvo galvos svaigimų, alpimo epizodai. Šie duomenys nepatvirtina priežasčių, dėl kurių vaikas patyrė stresą. Pats vaikas 2021-05-31 apklausos metu nurodė, kad nesakė atsakovei apie sveikatos problemas, todėl suprantama, kad atsakovė nesikreipė į gydymo įstaigą.
7. Teismas nustatė, kad 2021-05-31 Tarnybos specialistams bendraujant su mergaite ji taip pat nurodė, kad jai nelabai patinka gyventi su mama, nes ši nepalaiko dukters, nepaiso jos nuomonės, rėkia dėl nepadarytų pamokų ar žaidimų telefonu, nepadeda ruošti namų darbų, apie 4 kartus buvo išvariusi iš namų, išleidžia jos išlaikymui skirtas lėšas savo poreikiams. Mergaitei nepatinka motinos sutuoktinis. Prieš Kalėdas ji namuose patyrė daug streso, nustojo valgyti, tokia būsena truko apie mėnesį, buvo apalpusi, tačiau mama nieko dėl to nedarė. Mergaitei pradėjo slinkti plaukai, dingo mėnesinės, tačiau mamai ji apie tai nepasakojo, pasisakė tėčiui. Vaikas norėtų gyventi su tėvu, kadangi iš jo sulaukia palaikymo, supratimo, jis padeda ruošti pamokas, dėl ko pagerėjo jos pažymiai. Ji nori važiuoti gyventi į Norvegiją, kur turės geresnę ateitį, studijuos dizainą. Teismas nurodė, kad 2021-06-11 pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą užfiksuota pakartotinai išklausyta vaiko nuomonė, kuomet po bendravimo su tėvu vaikas nenorėjo grįžti namo. Nepilnametė G. D. patvirtino, jog nori gyventi su tėvu, kad jos santykiai su mama yra įtempti, mama neigiamai ją veikia, kelia stresą. Galimai dėl to jai buvo sutrikęs virškinimas bei pablogėjo mityba. Šiuo metu ji sveikatos sutrikimų neturi. Tėvas G. D. yra geras, ją myli, palaiko, bendrauja, rūpinasi, niekada nesmurtavo jos atžvilgiu, jo namuose Norvegijoje yra tinkamos gyvenimo sąlygos.
8. Teismas iš atsakovės į bylą pateiktų G. D. ir atsakovės elektroninių susirašinėjimų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. balandžio mėnesio nustatė, jog atsakovės ir šalių nepilnametės dukters G. D. santykiai tuo laikotarpiu buvo geri, jas siejo artimas tarpusavio ryšys. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad atsiradęs vaiko noras keisti gyvenamąją vietą gali būti įtakotas buvimo su vienu iš tėvų ir gali būti laikinas. Ar toks noras yra susiformavęs savarankiškai ir dėl kokių aplinkybių, ar jis atitinka vaiko interesus, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus visus į bylą pateiktus įrodymus, priimant teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones analogiškas būsimo ieškinio reikalavimui. Teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš ieškinio reikalavimų.
9. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidos ieškinio tenkinimui ateityje – vaikas su ieškovu išvyktų į jo gyvenamąją vietą Norvegijoje, pradėtų lankyti ten mokyklą, susikurtų socialinę aplinką, todėl jo grąžinimas atgal į Lietuvą ieškinio netenkinimo atveju reikštų vaiko interesų pažeidimą neužtikrinant vaiko stabilios aplinkos poreikio, tokiu būdu darant neigiamą įtaką jo emocinei ir psichologinei būklei.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi vaiką, pažeidusi vaiko teises ar teisėtus interesus, padariusi jam žalą, duomenų apie atsakovės netinkamą motinos valdžios panaudojimą. Byloje yra priešingi duomenys, kad atsakovė rūpinasi dukra, domisi jos mokslais, kasdiene veikla (iš motinos ir vaiko susirašinėjimo). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmės vaiko interesams ir būtinybės pakeisti 2013-02-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą neįrodė. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad G. D. lankomos ugdymo įstaigos duomenimis abu tėvai rūpinasi mergaite, domisi jos pasiekimais bei emocine savijauta klasėje, vaiko sveikatos sutrikimai pastebėti nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
11.1. 2021-06-11 „Informacija“ ir 2021-09-24 „Anketa“ buvo sudaryti pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) reikalavimus. Spendžiant iš Aprašo 1 p., šie dokumentai yra skirti ne tam, kad Tarnyba argumentuotų savo išvadą dėl LAP taikymo būtinybės, o kitam tikslui, pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymui, kai yra gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Taigi 2021-06-11 „Informacijos“ ir 2021-09-24 „Anketos“ duomenys nelaikytini išvadomis dėl LAP taikymo ir teismas ex officio privalėjo išsiaiškinti, kokiais gi argumentais yra paremta Tarnybos pozicija dėl LAP.
11.2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo susiklosčiusios situacijos, nenagrinėjo, kodėl santykiai tarp motinos ir G. D. K. po 2021 m. balandžio mėnesio pasikeitė. Teismo pozicija, kad iš pateiktų G. D. ir motinos elektroninių susirašinėjimų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. balandžio mėnesio matyti, jog suinteresuotojo asmens ir šalių nepilnametės dukters G. D. santykiai tuo laikotarpiu buvo geri, jas siejo artimas tarpusavio ryšys, visiškai nepagrindžia teismo išvados, kad atsiradęs vaiko noras keisti gyvenamąją vietą gali būti įtakotas buvimo su vienu iš tėvų ir gali būti laikinas.
11.3. Buvimas su vienu iš tėvų, jeigu toks buvimas sudaro vaikui geresnes sąlygas (materialines bei psichologines) ir suteikia vaikui geresnes perspektyvas, tik sveikintinas dalykas; pirmos instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių.
11.4. Skundžiamos nutarties teismas laikė, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidos ieškinio tenkinimui ateityje – vaikas su ieškovu išvyktų į jo gyvenamąją vietą Norvegijoje, pradėtų lankyti ten mokyklą, susikurtų socialinę aplinką, todėl jo grąžinimas atgal į Lietuvą ieškinio netenkinimo atveju reikštų vaiko interesų pažeidimą neužtikrinant vaiko stabilios aplinkos poreikio, tokiu būdu darant neigiamą įtaką jo emocinei ir psichologinei būklei. Bet kita vertus, toks teismo pasisakymas parodo, kad analogiški argumentai gali sudaryti prielaidas ieškinio atmetimui ateityje, vaikui su ieškovu neišvykus į Norvegiją, ieškinio atmetimą galima motyvuoti tuo, kad vaikui tektų nutraukti mokslą Lietuvoje, keisti susikurtą socialinę aplinką, todėl jo išvykimas į Norvegiją ieškinio tenkinimo atveju reikštų vaiko interesų pažeidimą neužtikrinant vaiko stabilios aplinkos poreikio, tokiu būdu darant neigiamą įtaką jo emocinei ir psichologinei būklei.
11.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo pareigą būti procesiškai aktyviam renkant įrodymus šeimos bylose, nepagrįstai pasiteisindamas trumpais prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminais, savo užimtumu bei suplanuotomis atostogomis. Teismas padarė esminius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus ir nepagrįstai nesivadovavo Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatomis.
11.6. Teismas sprendime neįvertino tėvų darbo ir veiklos pobūdžio bei režimo, o taip pat abiejų tėvų pajamų šaltinio. Tokiu būdu teismas visiškai nesprendė klausimo, ar kiekvienas iš tėvų yra pajėgūs išlaikyti dukrą, atsižvelgiant į vaiko nusiskundimus. Tėvas pateikė dokumentus, kad gyvena Norvegijoje, nuomoja butą, kuriame yra visos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Iš dokumentų visiškai neaišku, kur gyvena vaiko motina (duomenys neskelbtini), kuo ji užsiima ir kokios jos pajamos.
11.7. Vaiko nuomonę gyvenamosios vietos klausimu išklauso vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai apžiūrėdami vaiko gyvenamosios vietos sąlygas. Konkrečiu atveju institucija vaiko šiuo klausimu neišklausė. Mergaitė buvo apklausta tada, kada vaiko motina iškvietė policiją tėvo laikinos gyvenamosios vietos adresu. Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai apklausė motinos nurodytu adresu E. K. ir M. K.. Teismas taip pat nesidomėjo ir neanalizavo mergaitės tarpusavio santykių su tėvais, jos psichologinio ir moralinio vystymosi ypatumų.
11.8. Byloje yra duomenys, neginčijamai patvirtinantys, kad G. D. K. šiame amžiaus tarpsnyje nedelsiant yra būtina sudaryti saugią ir ramią aplinką, kuri yra tėvo namuose Norvegijoje. G. D. nori mokytis Europos mokykloje, kurioje yra jos pamėgto dizaino specializacija ir su kuria ji sieja savo tolimesnį gyvenimą. G. D. Lietuvoje pabaigė 8 klasę, įgijo pagrindinį išsilavinimą, ir ji bet kuriuo atveju turi pereiti mokytis į kitą mokyklą, kadangi šiuo metu lankė progimnaziją, kurioje yra mokomi 1-8 klasių moksleiviai. Lietuvos gimnazijose nėra tokios profesinės specializacijos, kurią nori įgyti G. D.. Mokslas Norvegijoje prasideda rugpjūčio mėnesį. Mokslo metų pradžia – idealus laikas vaiko integracijai ir adaptacijai naujoje švietimo sistemoje. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių svarbių aplinkybių.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu panaikinti nutartį ir, kad byla būtų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartis priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir padarius pagrįstas išvadas, jog jokia reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams iš atsakovės pusės negresia. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Šioje byloje Tarnyba 2021-06-03 pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau - Išvada). Išvadoje Tarnyba aiškiai nurodo, kad „Tarnyba, susipažinusi su ieškovo prašymu, išklausiusi ieškovą, atsakovę ir nepilnametę G. D. K., atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, mano, jog šiuo metu nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones“. Taigi Tarnyba pateikė aiškią ir konkrečią išvadą dėl ginčo. Išvada padaryta ištyrus šeimos aplinkos sąlygas, įvertinus vaiko situaciją, įvertinus vaiko apsaugos poreikį ir pagalbos vaikui ir(ar) šeimai poreikį. 2021-06-11 Informacijoje ir 2021-06-11 Anketoje (pareiškėjas nurodo 2021-09-24 Anketą, tačiau kadangi byloje yra vienintelė 2021-06-11 Vaiko situacijos vertinimo anketa, tikėtina, tai pareiškėjo klaida) yra užfiksuota vaiko situacija, galimos rizikos, sprendimas dėl apsaugos poreikio ir pagalbos vaikui. Tačiau šie dokumentai, priešingai nei teigia ieškovas, nėra laikomi išvadomis dėl LAP taikymo.
12.2. 2021-06-11 Anketos V skyriuje yra labai aiškiai įvardinti rizikos veiksniai ir aplinkybės, kurių pagrindu Tarnyba daro tokį sprendimą. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą susipažinimo su Vaiko situacijos vertinimo anketa metu gali pateikti nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketoje (ne)nurodytų galimo vaiko teisių pažeidimo aplinkybių ir (ar) siūlyti pašalinti klaidingai Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodytus asmens duomenis. Jei vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutinka su atliktu vaiko situacijos vertinimu ir jame nurodytais sprendimais, jie gali pateikti atskirą nuomonę, surašytą laisva forma, kuri pridedama prie užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos. Pažymėtina, kad ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, taigi sutiko su 2021-06-11 Anketoje nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju Anketos atitikimas/neatitikimas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 32 punkto reikalavimams nėra bylos dalykas.
12.3. Laikinas (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą gali pateisinti tik reali grėsmė vaiko interesams. Taigi, ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad vaiko interesams yra kilusi reali grėsmė. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, esamą situaciją sureguliuoja tik tuo atveju, kai yra tokia būtinybė.
12.4. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad vaikui būtų sudarytos netinkamos gyvenimo sąlygos pas atsakovę, kad atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi vaiką, pažeidusi vaiko teises ar teisėtus interesus, padariusi jam žalą. Ieškovo prašymas yra grindžiamas vien nepilnametės dukros nuomone, kuri pasireiškė tik 2021 m. gegužės mėn., kai vaikas ilgesnį laiką pabuvo su ieškovu. Vaiko nuomonę realiai sąlygojo ne neva netinkamos gyvenimo sąlygos su atsakove ir neva patiriamas psichologinis smurtas (nes vaikas iki tol ilgą laiką buvo su ieškovu), o galima ieškovo įtaka. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent tai, kad iki 2021 m. gegužės mėn. atsakovės ir šalių nepilnametės santykiai buvo geri, jas siejo artimas tarpusavio ryšys.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovas formuoja labai prieštaringą poziciją - teigia, kad 2021-06-11 Anketos V skyrius ir jame pateikti argumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ir jais iš esmės negalima vadovautis, tačiau tuo pačiu, teigia, kad teismas turėjo vadovautis 2021-06-11 Anketos V skyriuje nurodytais argumentais; teigia, kad LAP taikymui pakanka tik įtarimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, tačiau tuo pačiu kaltina teismą nerinkus įrodymų. Priešingai nei teigia ieškovas, 2021-06-11 Anketoje nėra patvirtinta, kad atsakovė netinkamai prižiūri dukrą, pažeidžia jos teisėtus interesus ir kt. Dokumente nurodoma, kad vaiko ir mamos santykiai galimai yra įtempti dėl taisyklių ir tvarkos mamos namuose, tėvai neturi vienodos ir aiškios vaiko auklėjimo, auginimo ir bendrų taisyklių pozicijos. Tarnyba nenustatė jokių aplinkybių, jog atsakovė keltų grėsmę vaiko interesams. Todėl teismas pagrįstai nurodė nesant objektyvių įrodymų, jog atsakovė netinkamai prižiūri vaiką.
12.6. Nepilnametis vaikas šiuo klausimu pareiškė savo nuomonę – 2021-05-31 bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialistais institucijos patalpose (atvyko kartu su ieškovu), 2021-05-20 raštu išsakant nuomonę teismui, 2021-06-11 bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialistais ieškovo gyvenamojoje vietoje. Taigi ieškovo teiginys, kad vaikas nebuvo išklausytas yra visiškai nepagrįstas.
12.7. Ieškovo siekis yra išvežti vaiką iš Lietuvos į Norvegiją. Būtent šia priežastimi ir yra grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne realia grėsme vaiko interesams. Ieškovas jau buvo suplanavęs vizitą dėl dukros registracijos Norvegijoje 2021-07-01. Tačiau aplinkybės, kur gyvenamosios sąlygos vaikui yra geresnės, gali būti sprendžiamos tik nagrinėjant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
12.8. Nepaisant ieškovo bandomo piešti vaizdo apie geresnį dukros gyvenimą su juo, 2021-07-02 nepilnamečiam vaikui buvo paskirta laikinoji priežiūra ir jis vaiko teisių apsaugos specialistų paimtas iš ieškovo namų. Laikinosios priežiūros priemonė buvo pritaikyta reaguojant į atsakovės prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ar pareigomis psichiškai gniuždant vaiką ir vaiko tvirkinimo. Atsakovė turi pagrįstų įtarimų, kad nepilnametės dukros atžvilgiu yra atliekami nusikalstami veiksmai. Vaiko teisių apsaugos specialistai, įvertinę situaciją, nusprendė vaikui taikyti laikinąją priežiūrą ir paėmė dukrą iš ieškovo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas negeba užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų ir sveikos, tinkamos aplinkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
15. Ieškovas su atskiruoju skundu ir jau bylai esant paskirtai apeliacinės instancijos teisme pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: ieškovo ir dukros susirašinėjimą per Messenger programėlę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-06 raštą dėl nepilnametės G. D. K.; 2021-08-03 2021-07-23 ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą el. laiškais; Globos namų „Užuovėja“ 2021-07-30 laišką su priedais; Norvegijos teisių apsaugos raštą; Vilniaus Ozo gimnazijos pažyma.
16. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos rašytinius įrodymus: susirašinėjimą su ieškovu, 2020 m. gegužės-birželio mėn. susirašinėjimą su G. D., 2021-07-02 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą.
17. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su juo nustatant laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
21. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Šioje proceso stadijoje, byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, kad atsakovei gyvenant su dukra, atsakovė tinkamai užtikrina saugią, nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingą aplinką dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieškovės galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnametės poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis atskirojo skundo argumentų (vaiko noras gyventi su tėvu, ieškovo gyvenamosios vietos sąlygų tinkamumas dukros gyvenimui su tėvu, geri santykiai su tėvu) reikšmingi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
23. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo susiklosčiusios situacijos, nenagrinėjo, kodėl santykiai tarp motinos ir G. D. K. po 2021 m. balandžio mėnesio pasikeitė. Sutiktina su ieškovu, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, itin geri santykiai 2021 m. balandžio mėnesio. Tačiau šie santykiai tapo konfliktiški šalių dukrai grįžus iš Norvegijos, kur nepilnametė Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu kurį laiką kartu su seserimis gyveno. Iš susirašinėjimų tarp šalių dukros ir atsakovės matyti, kad konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad atsakovė nesutiko, jog dukra apsigyventų Norvegijoje ir pradėtų ten lankyti mokyklą naujais mokslo metais. Tačiau vien nesutarimai tarp mamos ir vaiko, o taip pat pablogėję jų tarpusavio santykiai negali būti vertinama kaip darantys žalą vaiko interesams ir neįrodo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
24. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2021-06-11 vaiko situacijos vertinimo anketa, nes anketos V skyriaus argumentai neatitinka Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 32 punkto reikalavimų, kurie numato, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdami vaiko situacijos vertinimą ir Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodydami rizikos veiksnius, turi juos pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentais, o tai nėra padaryta. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutartimi matyti, kad teismas įvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą ir su šia išvada pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai vertino šią išvadą tuo aspektu, ar vaikui jo gyvenamoji vieta tapo nesaugi, ar atsakovės elgesys kelia realią žalą vaiko psichologinei sveikatai. Tarnyba apklausė šalių dukrą, kuri pokalbio su Tarnybos atstove metu nurodė, jog gyvena su mama ir jai tai nelabai patinka, mama apie keturis kartus buvo išvariusi ją iš namų, mamai ji nerūpi, nesulaukia motinos palaikymo, mama neatsižvelgia į jos nuomonę, šaukia ant jos ir ja manipuliuoja. Priešingai nei Tarnybos išvadoje, kur pateikta vaiko apklausa, iš mergaitės ir atsakovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovės ir šalių dukros santykiai buvo itin šilti. Atsakovė su dukra bendraudavo kasdien, aptardavo kasdienius įvykius, atsakovė nufotografuodavo reikalingus vadovėlių puslapius, kad dukra galėtų sėkmingai mokytis nuotoliniu būdu, aptardavo tiek G. D. tiek ir jos sesės pasiekimus mokykloje. Todėl vaikui grįžus iš Norvegijos toks kardinalus vaiko nuomonės apie savo mamą (atsakovę) pasikeitimas kelia abejonių, ar vaiko nuomonė apie atsakovę nėra įtakota ieškovo. Visą šią situaciją pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad vaiko suvokimas yra įtakojamas vaiko amžiaus tarpsnio – paauglystės, dažnai pasireiškiančios konfliktais su kartu gyvenančiais tėvais, įtampa tarpusavio santykiuose, ginčais dėl taisyklių laikymosi (pamokų ruošos, žaidimų telefonu, kuriuos pats vaikas nurodė kaip konfliktų priežastis).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Tarnybos specialistai nenustatė rizikos veiksnių ir nepilnamečio vaiko G. D. apsaugos poreikio, vaiko laikinoji priežiūra netaikyta. Taigi, nei Tarnybos nenustatė jokių aplinkybių, jog atsakovė keltų grėsmę vaiko interesams, nei atsakovo nurodomi argumentai, kad vaikui su juo gyventi bus geriau, pagrįstai nesudarė pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, jog šalių nepilnametė dukra turi stiprų ryšį su tėvu, kurį itin akcentuoja ieškovas, tai neįrodo, kad absoliutus pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Kaip minėta, aplinkybė, su kuriuo iš tėvų gyvenant šalių dukros interesai bus užtikrinti geriau ir ar yra poreikis keisti gyvenamąją vietą bus nustatyta bylą nagrinėjant iš esmės.
26. Ieškovas taip pat poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo ir tai, kad atsakovė pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ar pareigomis psichiškai gniuždant vaiką ir dėl vaiko tvirkinimo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad į institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė kreipėsi nesant tam jokio pagrindo, ar tikslingai siekiant pakenkti ieškovo interesams. Jei atsakovė turėjo įtarimų apie galimai atliekamą neteisėtą veiką, ji turėjo teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Todėl tolimesni institucijų veiksmai, tokie kaip nepilnametės apklausa ir jos apgyvendinimas atskirai nuo tėvų, iki tol, kol bus vertinama mergaitės situacija, negali būti laikoma kaip atsakovės veiksmai darantys žalą jos dukros interesams.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą nebuvo aktyvus.
28. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pranešęs atsakovei apie gautą prašymą. Taip pat kreipėsi į išvadą byloje teikiančią instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, ieškovo argumentas, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nebuvo aktyvus laikytinas nepagrįstu. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimas rašytinio, o ne žodinio proceso tarka nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias normas, priėmė nutartį atitinkančią ir užtikrinančią prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.